Naujienos

25 sausio, 2021
„Lietuvos teisė 2020: esminiai pokyčiai“ – pateiktas metinis akademinis vertinimas ir įžvalgos ateičiai
Teisės mokykla

2021 m. sausio 25 d. pristatomas metinis teisės pranešimas Lietuvos teisė 2020: esminiai pokyčiai“. Pranešime analizuojami 2020 metais įvykę kertiniai konstitucinės jurisprudencijos pokyčiai, mediacijos plėtra administracinėje justicijoje, baudžiamosios justicijos, aplinkosaugos teisės pokyčiai Lietuvoje, Europos prokuratūros vaidmuo Lietuvos baudžiamajame procese, antstolių instituciniai veiklos pokyčiai, investuotojų apsaugos pokyčiai, administracinio proceso atnaujinimo galimybės po tarptautinių institucijų priimtų sprendimų, kai kurios Europos Sąjungos (ES) teisės naujovės, reikšmingos Lietuvai, bei Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) įgyvendinimo aktualijos. Renginyje taip pat bus diskutuojama dėl COVID-19 pandemijos pasekmių nemokumo teisei ir vartotojų padėties pokyčiams ir kitų klausimų, kurie aktualūs Lietuvos teisės sistemai, gyventojams ir verslui.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu: „Be abejo, didžiausiu praėjusių, tuo pačiu ir šių metų iššūkiu – tapo COVID-19 viruso pandemija. Tai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio susitelkimo bei greitų sprendimų pareikalavusi situacija. Ji be galo aktuali teisingumo sričiai, nes kartu su būtinais ribojimais, reikalingi ir proporcingi sprendimai užtikrinant pagrindines asmens teises ir laisves.“

Esminius pokyčius Lietuvos teisės sistemoje analizavę Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos tyrėjai konstatavo, kad ne visi pokyčiai buvo teigiami, kai kurie buvo skuboti, kartu pateikiamos ir įžvalgos bei pasiūlymai dėl išliekančių teisės taikymo arba aiškinimo problemų sprendimo. Žemiau pristatomi svarbiausi pranešime nagrinėjami Lietuvos teisės pokyčiai.

MRU Teisės mokyklos dekanės Lyros Jakulevičienės teigimu, „leidinyje pateikta 2020 m. atsiradusio svarbiausio naujo teisinio reguliavimo analizė ir įžvalgos apie jo poveikį asmens teisėms ir laisvėms, įvairioms visuomenės ir valstybės gyvenimo sritims atspindi akademinę poziciją ir gali būti naudingos pirmiausia teisėkūros subjektams, taip pat valstybės institucijų pareigūnams ir tarnautojams“.

Konstitucinės doktrinos pokyčiai. Pranešime pristatomi trys Konstitucinio Teismo nutarimai, kurie priimti itin svarbiais valstybėje klausimais. Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarime pirmą kartą atskleistas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto ir 1992 m. Konstitucijos santykis. Šiame nutarime taip pat suformuota oficialioji konstitucinė doktrina, kuri reiškia, kad Seimo nariai, prieš apsispręsdami, kokius įstatymus įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą, turėtų susitarti ne tik dėl konstitucinių įstatymų sąrašo, bet ir dėl į konstitucinių įstatymų sąrašą planuojamų įrašyti konstitucinių įstatymų turinio, kitaip priimti į konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytus konstitucinius įstatymus būtų sunku, todėl jei nėra išankstinio plataus Seimo narių sutarimo, toks įstatymas neturėtų būti įrašomas į konstitucinių įstatymų sąrašą. Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo kontekste autoriai konstatuoja, kad Seimas savo pasitikėjimą Vyriausybe, kurioje pasikeitė daugiau nei pusė ministrų, turi išreikšti ne formaliai, o tik deramai apsvarstęs jam pateiktą Vyriausybės programą ir, be kita ko, įvertinęs, ar naujos sudėties Vyriausybė yra pajėgi siekti užsibrėžtų valstybės valdymo krypčių įgyvendinimo, net jei jos, pasikeitus Vyriausybės sudėčiai, nekito. Tik taip gali būti tinkamai užtikrintas konstitucinis valstybės valdžių padalijimo principo suponuojamas stabdžių ir atsvarų mechanizmo veikimas, kai Seimas kontroliuoja ir prižiūri Vyriausybės veiklą. Kartu šiuo nutarimu patikslinamos Seimo diskrecijos tam tikrus klausimus spręsti protokoliniais nutarimais ribos. Autoriai taip pat nagrinėja 2020 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimą dėl teisėjų imuniteto, kuriame atskleistas Konstitucijoje įtvirtinto teisėjų imuniteto turinys, konstatuotas teisėjų imuniteto funkcinis pobūdis. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas iš esmės pakeitė iki tol buvusią Teismų įstatymo nuostatų, įtvirtinančių teisėjų imunitetą, sampratą ir jų taikymo praktiką, taip pat pirmą kartą tiesiogiai paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismo precedentą ir uždraudė teismams juo vadovautis.

Mediacija. 2020 metai buvo palankūs mediacijos plėtrai Lietuvoje. Priimtos naujosios Mediacijos bei Ikiteisminio administracinių ginčų sprendimo įstatymų redakcijos pirmą kartą Lietuvoje sukūrė teisinį pagrindą taikyti neteisminę administracinių ginčų mediaciją pasitelkiant originalų modelį, kurį taikant mediacija galima po skundo (pareiškimo) padavimo Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Pastebima, kad teisinio reguliavimo pakeitimai sukūrė teisines prielaidas mediacijos institutui taikyti, tačiau nepakeitė teisinės aplinkos, kuri Lietuvoje dar nėra pakankamai palanki taikesniam administracinių ginčų sprendimui. Tikėtina, kad dažnai viešojo administravimo subjektai neidentifikuos derybinės erdvės arba neturės reikiamos diskrecijos teisės dalyvauti mediacijoje. Siūlytina užtikrinti platesnę viešojo administravimo subjektų teisę keisti savo sprendimus, jei dėl objektyvių priežasčių tai yra būtina, nes priešingu atveju mediacija bus mažiau veiksminga. Rekomenduojama parengti administracinio ginčo tinkamumo mediacijai nustatymo metodiką, būtinas viešojo administravimo subjektų ir visuomenės švietimas mediacijos naudos sprendžiant administracinius ginčus klausimais.

Baudžiamoji justicija. Lietuvos teisės pokyčius sąlygoja ir išoriniai procesai, kurie 2020 metais buvo susiję su ES prokuratūros įsteigimu. Ši naujovė padės išspręsti problemą, kai ES valstybės narės ne visuomet yra pajėgios pavieniui veiksmingai vykdyti baudžiamuosius asmenų, kurie daro nusikalstamas veikas, nukreiptas į ES biudžeto tvarumą ir finansinius interesus, persekiojimą. Kartu šis teisinis reguliavimas sudarys sąlygas užtikrinti glaudų Europos ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir veiksmingus informacijos mainus, prisidės prie atgrasymo nuo ES finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų darymo. Manoma, kad naujasis ES reguliavimas optimizuos ir kitų Europinių teisinių instrumentų įgyvendinimą. Leidinyje analizuojami ir kiti svarbūs pokyčiai baudžiamojoje justicijoje – vystėsi teismų praktika sprendžiant konfiksuotino turto vertės nustatymo problemas transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, buvo išplėsta šeimos nario samprata baudžiamajame procese. Konstatuojama, kad išlaikomų asmenų priskyrimas šeimos narių ratui prisidėjo prie Lietuvos baudžiamojo proceso teisės unifikavimo su EŽTT ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama šeimos samprata, kuri prioritetą teikia ne santykių raiškos formai, o asmenų tarpusavio santykių turiniui. Manytina, kad 2020 m. priimti Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnio pakeitimai turi reikšmingą įtaką apklausos instituto taikymui, nes išplečiamas asmenų, turinčių teisę neduoti parodymų ar neatsakinėti į tam tikrus klausimus prieš savo šeimos narius, ratas; bei teisės į nešališką procesą įgyvendinimui, nes išplėsta šeimos narių samprata taikytina ir nusišalinimo institutui. Vis dėlto, autorių vertinimu, siekiant išsamaus šeimos narių sampratos įtvirtinimo, įvertinus EŽTT formuojamos doktrinos veikimo apimtį į šeimos narių sampratą tikslinga būtų įtraukti ir asmenis, tarp kurių susiklosto globos teisiniai santykiai. Nagrinėjami pokyčiai bylose dėl neteisėto praturtėjimo, pastebint, kad šią nusikalstamą veiką numatančios Baudžiamojo kodekso normos praktinis taikymas buvo sudėtingas ir, autorių žiniomis, kasacinės instancijos teismas tik 2020 m. priėmė pirmuosius galutinius procesinius sprendimus, kuriais palikti galioti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai. Nors išlieka tam tikros problemos (pvz., įrodinėjimo), tačiau tapo aišku, kokių aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą.

Aplinkosaugos teisė. 2020 metai buvo reikšmingi aplinkosaugos teisės sričiai. Padaryti teisės aktų pakeitimai buvo priimti reaguojant į tai, kad pastarųjų metų itin didelio masto aplinkos taršos atvejai parodė, jog iš esmės netinkamai įgyvendinami atsargumo, prevencinių veiksmų ir „teršėjas moka“ principai. 2020 m. sausio 28 d. priimtas vadinamasis „Klaipėdos paketas” – penkių aplinkos apsaugos įstatymų pakeitimais iš esmės stiprinama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, plečiami valstybės institucijų įgaliojimai, griežtinami taršos prevencijos reikalavimai, didinami mokesčiai už taršą, griežtinama atsakomybė už aplinkosaugos pažeidimus. Nors pakeitimų paketas vertintinas teigiamai, visgi tinkamas jo įgyvendinimas priklausys nuo daugelio veiksnių (ūkio subjektų pasirengimo bendradarbiauti su kontrolės pareigūnais ir visuomenės atstovais, nuo jų prisidėjimo prie aplinkos apsaugos iniciatyvų, motyvacijos siekti pačių aukščiausių aplinkosaugos standartų, sąžiningos veiklos, visuomenės įtraukimo į aplinkos apsaugos klausimų sprendimą, visapusiškos ir savalaikės informacijos apie aplinką teikimo). Turėtų būti peržiūrėtas ir patobulintas informacijos apie aplinką teikimo visuomenei ir kompetentingoms valstybės institucijoms procesas, skatinamas visuomenės dalyvavimas aplinkosaugos srityje.

Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs komunalinių ir pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, bei komunalinių atliekų deginimo proceso likučių importo draudimas gali būti suprantamas kaip priemonė įgyvendinti atliekų tvarkymo hierarchiją. Remiantis tarptautine praktika, atliekų importo draudimas galėjo būti įtvirtintas ir platesniu mastu, t. y. ir kitoms atliekų rūšims. Kartu manoma, kad pakeitimai padaryti skubotai, nepriimant kitų teisės aktų pakeitimų, reikalingų tinkamai įtvirtinti atliekų importo draudimo kontrolę ir ūkio subjektų atsakomybę už jo pažeidimus.

Kiti svarbūs pokyčiai. Leidinyje vertinami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pokyčiai dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo nutraukus paskolos sutartį. 2020 m. suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad paskolos sutarties nutraukimo atveju skolininkas neturi pareigos mokėti sutartas mokėjimo palūkanas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, įnešė gerokai daugiau aiškumo ginčuose, kylančiuose iš paskolos teisinių santykių. Visgi manytina, kad kyla nemažai praktinių klausimų, susijusių su suformuota teisės aiškinimo taisykle. Nuo 2021 m. sausio įsigaliojusius antstolių institucinės veiklos pokyčius (išieškojimus iš to paties skolininko centralizuoti tam pačiam antstoliui) mokslininkai linkę vertinti kiek rezervuotai, kadangi toks reguliavimas paneigia išieškotojo teisę pasirinkti sprendimą vykdantį antstolį, kuria iš esmės ir grindžiamas privataus priverstinio vykdymo modelis, bei neskatina konkurencijos tarp antstolių.

Leidinyje analizuojami aktualiausi su Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimu Lietuvoje susiję klausimai (pvz., neįgyvendinti EŽTT sprendimai, poreikis ratifikuoti konvencijos 12 protokolą) ir 2020 m. priimti aktualiausi EŽTT sprendimai prieš Lietuvą, reikšmingi dėl valstybės pozityvių pareigų aiškinimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinių nuobaudų procese ir kt. 2020 m. Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta galimybė atnaujinti administracinį procesą po Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimo dėl Lietuvos įsipareigojimų pažeidimo vertintina kaip itin svarbus įstatymų leidėjo žingsnis, siekiant sudaryti kuo tinkamesnes sąlygas asmenims nacionaliniu lygmeniu apginti bei atkurti savo pažeistas žmogaus teises. Kadangi Lietuva kai kuriose srityse nėra perkėlusi arba vėluoja perkelti ES direktyvų nuostatas, jai gali būti aktualus naujas ES Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas dėl Europos Komisijos galimybės prašyti skirti pažeidimą padariusiai valstybei narei finansines sankcijas. Prireikė bemaž dešimtmečio, kad ESTT pritaikytų šią priemonę numatančią nuostatą ir pateiktų pirmąsias jos taikymo gaires. Investuotojų apsaugos srityje 2020 m. reikšmingi, nes nuo spalio 11 d. visa apimtimi pradėjo veikti ES teisinis reguliavimas dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI) į Sąjungą tikrinimo sistemos. Teisės aktų pakeitimų analizė rodo, kad tokios patikros procedūros ne tik ilgėja, bet ir tampa sudėtingesnės. Tačiau patikrų centralizavimas ateityje gali būti naudingas užsienio investuotojams, nes jiems gali būti lengviau susitvarkyti su vienu Europos taisyklių rinkiniu ir bendrauti tik su viena Europos reguliavimo institucija, nei derėtis su keliomis nacionalinėmis vyriausybėmis, taikančiomis skirtingas nacionalines TUI patikros taisykles.

Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai” yra kasmetinis, jau trečius metus pristatomas leidinys, kuriame pateikiama akademinė nuomonė dėl įvykusių, autorių nuomone, svarbiausių pokyčių per praėjusiu metus Lietuvos teisinėje sistemoje. Metinį teisės pranešimą rengia MRU Teisės mokyklos dėstytojai ir mokslininkai. 2020 m. leidinį sudaro dvi dalys. Pranešimas pristatomas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Leidinys  internete

I dalis:
„Lietuvos teisė 2020: esminiai pokyčiai. I dalis. COVID-19 pandemijos sprendimai: teisiniai, valdymo ir ekonominiai aspektai“, MRU, 2020

II dalis:
„Lietuvos teisė 2020: esminiai pokyčiai. II dalis“, MRU, 2020



Susijusios naujienos