Naujienos

28 balandžio, 2020
Vytautas Sinkevičius: Seimo etikos sargų siūlymas – kaip jį įgyvendinti?
Teisės mokykla

Kalbu apie Seimo Etikos ir procedūrų komisijos šių metų balandžio 24 d. sprendimą, kuriuo Seimui siūloma panaikinti prieš kelias dienas priimtą Seimo nutarimą atleisti S. Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų. Priminsiu, kad Respublikos Prezidentas buvo pateikęs Seimui dekretą, kuriuo pasiūlė atleisti S. Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir paskirti ją Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Respublikos Prezidentas ir jo patarėjai teigia, kad dekrete buvo aiškiai išreikšta Respublikos Prezidento valia, t. y. atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų siūlyta dėl to, kad ją siūlyta paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininke, o Seimas padarė klaidą, nes S. Rudėnaitę atleido iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, bet nepaskyrė Aukščiausiojo Teismo pirmininke. 

Kad Respublikos Prezidento valia buvo būtent tokia, patvirtina ir Prezidentūros parengtas Seimo nutarimo projektas (Nr.XIIIP-4349), kurio pirmas straipsnis buvo išdėstytas taip: „Atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“. Matome, jog Prezidentūra yra tos nuomonės, kad pakanka vieno Seimo balsavimo dėl dviejų skirtingų dalykų: dėl teisėjos paskyrimo Aukščiausiojo Teismo pirmininke ir jos atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.  
 
Nėra pagrindo abejoti, kad Respublikos Prezidento dekrete jo valia išreikšta aiškiai. Abejonių kelia tai, ar valia išreikšta tinkamu būdu, ar jos reiškimo būdas neprieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui. Pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą, norint atleisti teisėją iš pareigų tuo pagrindu, kad jis išrinktas (paskirtas) į kitas pareigas, pirmiausia turi būti konstatuota, kad yra juridinis faktas, t. y. kad teisėjas jau yra išrinktas (paskirtas) į kitas pareigas ir teisės aktas dėl jo išrinkimo (paskyrimo) į kitas pareigas yra įsigaliojęs. 
 
Tik tada atsiranda ir gali būti taikomas Konstitucijoje ir Teismų įstatyme nustatytas teisėjo atleidimo pagrindas – išrinkus (paskyrus) į kitas pareigas. Kol teisėjas nėra išrinktas (paskirtas) į kitas pareigas ir kol Seimo nutarimas dėl jo išrinkimo (paskyrimo) į kitas pareigas nėra įsigaliojęs, nėra ir juridinio fakto, kad teisėjas išrinktas (paskirtas) į kitas pareigas, vadinasi, negalima siūlyti atleisti teisėjo iš pareigų tuo pagrindu, kad jis išrinktas (paskirtas) į kitas pareigas. 
 
Deja, Respublikos Prezidento dekrete šios konstitucinės taisyklės nebuvo paisoma. Dekretas, mūsų nuomone, ydingas ir dėl to, kad net tuo atveju, jeigu Seimas priimtų nutarimą S. Rudėnaitę paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininke, jis tuo pačiu balsavimu negalėtų atleisti jos iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nes Seimo nutarimas dėl jos paskyrimo Aukščiausiojo Teismo pirmininke dar nebūtų įsigaliojęs, vadinasi, dar nebūtų atsiradęs konstitucinis pagrindas atleisti teisėją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų dėl to, kad ji išrinkta (paskirta) į kitas pareigas.  
 
Dekrete teisėjos S.Rudėnaitės atleidimas iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų susietas su sąlyga „jeigu ji bus paskirta Aukščiausiojo Teismo pirmininke“. Pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą tokių vadinamųjų sąlyginių dekretų dėl teisėjų atleidimo, mūsų nuomone, negali būti, nes jų paskyrimo ir atleidimo laikas fiziškai negali sutapti, – minėta, kad Seimo balsavimas dėl teisėjos atleidimo iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų būtų galimas tik tuo atveju, jeigu ji būtų paskirta Aukščiausiojo Teismo pirmininke ir Seimo nutarimas būtų įsigaliojęs. 
 
Akivaizdu, kad Seimo nutarimas dėl teisėjos paskyrimo Aukščiausiojo Teismo pirmininke (jeigu toks būtų priimtas) įsigaliotų tik po to, kai būtų paskelbtas Teisės aktų registre. Tam prireiktų bent vienos paros. Taigi, yra pagrindas manyti, kad dekreto viename sakinyje suformuluotas teikimas Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir paskirti ją Aukščiausiojo Teismo pirmininke, yra fiziškai ir teisiškai neįgyvendinamas, nes vienu Seimo balsavimu to padaryti neįmanoma vien dėl to, kad jeigu S. Rudėnaitė būtų paskirta Aukščiausiojo Teismo teisėja, jos, kaip minėta, tuo pačiu Seimo balsavimu nebūtų galima atleisti iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų tol, kol įsigaliotų Seimo nutarimas dėl jos paskyrimo. 
 
Viskas būtų daug aiškiau, jeigu Seimui būtų pateiktas ne vienas dekretas, o du atskiri dekretai. Pirmas – paskirti teisėją Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Ir tik tuo atveju, jeigu ji būtų paskirta į šias pareigas ir Seimo nutarimas įsigaliotų, būtų teikiamas antras dekretas, siūlant teisėją atleisti iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nes teisėja yra paskirta į kitas pareigas. 
 
Manyčiau, kad reikalavimas teikti ne vieną, o du atskirus dekretus, taip pat jų eiliškumas kyla iš Konstitucijos, nes tai sudaro prielaidas Seimo nariams aiškiai išreikšti savo valią dėl kiekvieno Respublikos Prezidento dekrete nurodyto teikimo, jų neklaidina. Konstitucija nesuponuoja to, kad vienu Seimo narių balsavimu būtų sprendžiama ir dėl teisėjo paskyrimo į pareigas, ir dėl jo atleidimo iš ankstesnių pareigų tuo pagrindu, kad teisėjas yra išrinktas (paskirtas) į kitas pareigas, nes Seimo nutarimas dėl teisėjo išrinkimo (paskyrimo) į kitas pareigas, kaip minėta, dar nebūtų įsigaliojęs.  
 
Pagaliau yra Konstitucinio Teismo praktika, kurioje suformuluotas principas, kad tais atvejais, kai sprendžiama, ar Aukščiausiojo Teismo teisėją paskirti Konstitucinio Teismo teisėju, pirmiausia balsuojama, ar paskirti jį Konstitucinio Teismo teisėju, ir tik po to, jeigu jis paskiriamas į šias pareigas ir Seimo nutarimas įsigalioja, Respublikos Prezidentas teikia Seimui dekretą dėl jo atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Toks pat principas turėtų būti taikomas ir nagrinėjamuoju atveju. 
 
Deja, jo nebuvo paisoma. Tad atsakomybe dėl to, kad Seimas priėmė Konstitucijai ir Teismų įstatymui prieštaraujantį nutarimą atleisti S.Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, turėtų prisiimti ne tik Seimas, bet ir Prezidentūra, nes, mūsų nuomone, dekretas vis dėlto sukūrė prielaidas susidaryti tokiai neteisėtai situacijai. Jeigu nesukūrė, tai tikrai prisidėjo prie jos sukūrimo. 
 
Kad ir kaip būtų, susiklosčiusią situaciją reikia taisyti. Kaip? Minėta, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė siūlyti Seimui panaikinti prieš kelias dienas priimtą Seimo nutarimą atleisti S.Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nes nebuvo Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatyto teisinio pagrindo ją atleisti. Tuo niekas neabejoja, Seimo nutarimas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. 
Problema ta, kad Seimo statutas nereglamentuoja, kokiu būdu galima panaikinti Seimo narių slapto balsavimo rezultatus. Seimo statute yra numatyta galimybė sulaikyti tik įstatymo pasirašymą, jeigu jį priimant buvo padaryta esminių procedūros pažeidimų, ir tik tuo atveju, jeigu įstatymas dar neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui. 
Galimybė panaikinti Seimo nutarimą, kuris priimtas slaptu balsavimu, Seimo statute nenumatyta. Taigi, Respublikos Prezidento dekretas jau apsvarstytas, Seimas dėl jo išreiškė savo valią, Seimo nutarimas jau įsigaliojo, teisiniai santykiai yra pasibaigę, bet būtina sugrįžti į buvusią padėtį. 
 
Kaip tai padaryti? Konstatavus, kad S.Rudėnaitė iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų atleista neteisėtai, pažeidžiant Konstituciją ir Teismų įstatymą, klaidą reikėtų pradėti taisyti nuo tos vietos, kurioje ji buvo padaryta. Gaila, bet, mūsų nuomone, reikėtų pradėti nuo Respublikos Prezidento dekreto, tai būtų tiesiausias kelias ištaisyti susiklosčiusią antikonstitucinę padėtį. Kalbu apie galimybę teikti Seimui naują teisiškai tvarkingą Respublikos Prezidento dekretą. 
 
Yra dar vienas būdas: visas Seimas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar minėtas Respublikos Prezidento dekretas ir Seimo nutarimas atleisti S.Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai. Seimo in corpore kreipimasis labai paspartintų bylos nagrinėjimą, būtų suformuota konstitucinė doktrina, kuria ateityje vadovautųsi ir Seimas, ir Respublikos Prezidentas. Svarbiausia, būtų išvengta tokių antikonstitucinių situacijų, kokia yra dabar. 
Vytautas Sinkevičius yra Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius.