Kovo 3 d. Teisingumo ministerijoje pristatytas jau šeštasis metinis teisės pranešimas „Lietuvos teisė 2024: esminiai pokyčiai“, kurį parengė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos mokslininkai. Pristatymo metu mokslininkai ir praktikai diskutavo aktualiausiais Lietuvos teisės klausimais. Metiniame teisės pranešime pristatytas mokslinis svarbiausių 2024 metų teisinio reguliavimo ir praktikos pokyčių, kurie veikė Lietuvos teisės sistemą, vertinimas viešosios, privatinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės srityse.
„Mokslininkų kasmet atliekama teisės pokyčių valstybės mastu analizė leidžia atskleisti jų platesnį poveikį gyventojams ir verslui ir kartu atkreipti dėmesį į galimas įgyvendinimo rizikas bei sprendimus“, – pristatydama metinį teisės pranešimą teigė MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė.
2024-aisiais Lietuvoje vykusius pokyčius nulėmė keletas veiksnių, tarp jų: geopolitinė padėtis, rinkiminiai metai, poreikis tęsti pradėtas arba inicijuoti naujas reformas atskirose srityse, technologijų plėtra, poreikis gerinti žmogaus teisių padėtį ir kita.
Geopolitiniame kontekste tobulintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) nuostatos dėl baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus krašto apsaugos tarnybai ir mobilizacijai, nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nustatyta atsakomybė už teroristinės grupės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimą, vadovavimą atitinkamai grupei ar dalyvavimą jų veikloje. Vykdyti svarbūs ikiteisminiai tyrimai, kuriuos sieja nacionalinio saugumo tema. Tebesant ekstremaliai situacijai, administraciniams teismams kilo naujų iššūkių svarstant migracijos bylas, nes buvo vertinamos sudėtingos faktinės aplinkybės ir pusiausvyra tarp žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo interesų, pilietybės netekimo klausimai. Nors atsakomybės už tarptautinių sankcijų pažeidimą taikymas Lietuvoje tapo aktualus tik pastaraisiais metais, teismų praktikos vis dar nedaug, tačiau ji itin svarbi muitinės veikloje sprendžiant subjekto kaltės ar turto konfiskavimo klausimą. Lietuvoje už tarptautinių sankcijų pažeidimą dažniausiai taikoma administracinė atsakomybė.
Pernai buvo gausu rinkimų. Nors dar 2022 m. priimtas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas turėjo užtikrinti rinkimų teisinio reguliavimo stabilumą, praktikoje išryškėjo reguliavimo trūkumų. 2024 m. Seimo rinkimų organizavimo patirtis parodė, kad, nors įstatymų leidėjo pastangos užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjų teisę gauti svarbią informaciją apie kandidatus yra svarbios, šiuos tikslus įgyvendinant susiduriama su iššūkiais. Rinkimų kontekste daug diskusijų sukėlė apkaltos institutas, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas modelis yra tinkamas? Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pernai išvadoje išplėtojo konstitucinę doktriną, akcentuodamas iš Konstitucijos Seimo nariui kylančią pareigą nepažeisti Konstitucijos nuostatų naudojantis informacijos laisve, taip pat pabrėžė esminius kriterijus, skirtus apkaltos procesui atriboti nuo Seime vykstančios apkaltos aspektu preliminarios parlamentinės procedūros.
Pokyčių, susijusių su reformomis, buvo gausu tiek teisiniame reguliavime, tiek ir institucinėje sąrangoje. Pernai buvo tęsiamos reformos baudžiamosios justicijos srityje, kuriomis siekta subalansuoti Lietuvos baudžiamąją politiką, atlikti parengiamieji apylinkės teismų reformos darbai, valstybės tarnybos pertvarka, susijusi su priėmimo į valstybės tarnybą tvarka, darbo apmokėjimo sistema ir veiklos vertinimo tvarka. Valstybės tarnybos departamentas tapo Viešojo valdymo agentūra. Ypač daug diskusijų kėlė sprendimai valstybės tarnautojus paversti darbuotojais pagal darbo sutartį, ištarnybinimo tvarka, priėmimo tvarka su konkursu ir bandomuoju laikotarpiu, t. y. dvigubu atrankos barjeru. Patobulintas privalomosios mediacijos modelis, išplečiant mediatorių, teikiančių valstybės finansuojamos privalomosios mediacijos paslaugas, funkcijas, suteiktas mediatorių savivaldos institucijos statusas Lietuvos mediatorių rūmams ir gerintas mediacijos proceso reglamentavimas. Šiais pokyčiais siekiama gerinti mediacijos paslaugų kokybę ir stiprinti mediatoriaus profesiją.
Metų pabaigoje įsigaliojo svarbūs Lietuvos Respublikos statybų įstatymo ir susijusių teisės aktų, kuriais buvo paprastinamas statybos proceso reguliavimas, siekiant užtikrinti statybų kokybę ir tvarumą, pakeitimai. Priimti teisės aktai, kurių tikslas – paspartinti transeuropinio transporto tinklo plėtrą, supaprastinti leidimų tinklo projektams išdavimo procedūrą. Galima išskirti ir naujas tendencijas sporto teisės srityje ir elektroninio sporto iššūkius. Nauju Lietuvos Respublikos sporto įstatymu siekiama modernizuoti, skaidrinti ir efektyvinti sporto sektoriaus teisinį reguliavimą, sukurtas sportininkų teisių atstovo institutas, siekiant užtikrinti greitesnį ir objektyvesnį sportininkų ir sporto organizacijų ginčų sprendimą. Taip pat koreguotos BK nuostatos dėl baudžiamosios atsakomybės sąlygų už manipuliavimą sporto varžybomis. 2024-ieji buvo svarbūs metai įmonių tvarumo klausimams Europos Sąjungos (ES) lygiu, nes buvo priimta Direktyva dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (2024/1760), kuri yra pirmas pasaulyje privalomo pobūdžio standartas verslo tvarumo išsamaus patikrinimo srityje. Kartu su anksčiau priimta Direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (2022/2464) ir Taksonomijos reglamentu (2020/852) ji sudaro dabartinį verslo tvarumo reguliavimo pagrindą ES. Visgi Lietuvoje dar stokojama strateginio požiūrio į verslo tvarumą, todėl reikšmingo poveikio šioje srityje nematyti.
Siekiant užtikrinti geresnį žmogaus teisių įgyvendinimą, praėjusiais metais padaryta nemažai pokyčių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) buvo keičiamas siekiant stiprinti pažeidžiamų baudžiamojo proceso dalyvių teisių apsaugą: vaikų, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, ir asmenų su psichikos negalia, kuriems gali būti ar yra taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Konstitucinę jurisprudenciją papildė priimti svarbūs sprendimai dėl teisės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir pensijų išmokų diferencijavimo, dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų teisės į trumpalaikes išvykas iš bausmės atlikimo vietos dėl svarbių priežasčių, dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam administracinio nusižengimo, bei dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) dar 2023 m. byloje Macatė prieš Lietuvą konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimą. Pernai EŽTT iš viso priėmė 15 baigiamųjų aktų bylose prieš Lietuvą: 8 sprendimus (dėl bylos esmės) ir 7 nutarimus dėl peticijų (ne)priimtinumo. 2024 m. priimtas Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas yra prasmingas ne tik tautinėms mažumoms, bet ir visai visuomenei, pabrėžiant kiekvieno piliečio svarbą, atliepiant teisėtus lūkesčius, vengiant teisinio netikrumo.
Išplėtota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl veiksmingo teisių gynimo – suinteresuotos visuomenės organizacijų teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais įgyvendinimo; taip pat negalią turinčių asmenų skundų nagrinėjimo praktika Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, pernai perėmusioje privaloma tvarka nagrinėti asmenų su negalia skundus dėl neįgalumo, darbingumo, individualių poreikių nustatymo ir kt. Vartotojų apsaugos srityje išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kaip sąlygos nutraukti kelionių paslaugų paketo sutartį keliautojo iniciatyva, taip pat Lietuvos teismų praktikos, susijusios su nesąžiningų sutarties sąlygų institutu, kuris yra ypač svarbus vartotojų teisių apsaugai, nes leidžia atkurti vartotojo nenaudai pažeistą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. ES lygiu priimtos lygybės įstaigų standartų direktyvos (2024/1499 ir 2024/1500), kuriose nustatyti minimalūs standartai dėl lygybės įstaigų funkcionavimo.
Pastaruosius kelerius metus matome vis spartesnį technologijų, ypač dirbtinio intelekto (DI), skverbimąsi į mūsų privatų gyvenimą, darbo aplinką, verslą, valstybės funkcijų įgyvendinimo ir kitas sritis. 2024 metai buvo išskirtiniai DI reguliavimo srityje Europoje. Europa parodė lyderystę priimdama pirmuosius pasaulyje teisės aktus, reglamentuojančius dirbtinio intelekto panaudojimą – ES dirbtinio intelekto aktą (Reglamentas (ES) 2024/1689 arba DI aktas) ir Europos Tarybos pagrindų konvenciją dėl dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės. Daugybę klausimų ir iššūkių kelia įvairių duomenų rinkimas ir panaudojimas, DI sistemų taikymas įvairiose srityse, pavyzdžiui, sveikatos. Surinktų duomenų naudojimas naujiems inovatyviems produktams kurti jau tampa įprasta praktika, kuri teikia ir ateityje teiks tik dar daugiau naudos įvairioms verslo sritims. Todėl visuomenė, duomenų kūrėjai ir verslo įmonės, siekdami veikti sąžiningai ir gerbti vieni kitų interesus, privalo laikytis aiškių duomenų rinkimo internete ir jų panaudojimo taisyklių. Vis plačiau naudojant DI įvairiose srityse, svarbus yra atsakomybės klausimas. Leidinyje nagrinėjamas DI akto ir 2024 m. priimtos atnaujintos Atsakomybės už gaminius su trūkumais direktyvos (2024/2853) poveikis nesutartinės atsakomybės už DI reglamentavimui ir Lietuvos teisės sistemai, taip pat įvertinamos tolesnio reglamentavimo perspektyvos.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimuose penkiose su Lietuva susijusiose bylose, kurias pagal prejudicinio sprendimo procedūrą perdavė Lietuvos teismai, nagrinėtų klausimų spektras labai įvairus. Svarstyti klausimai dėl konkurencijos institucijų skirtų baudų notarų asociacijos valdymo organo nariams, dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir galimybės atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, dėl Kelionės paslaugų paketų direktyvos nuostatų, dėl Lietuvos banko panaikintų licencijų, teisėjų į ESTT skyrimo procedūrų.
Visą leidinį galite rasti čia.
