Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su užsienio partneriais 2026 m. balandžio 23-24 d. surengė tarptautinę konferenciją „ES migracijos ir prieglobsčio paktas – teisiniai ir politiniai įgyvendinimo iššūkiai“. 2026 m. birželį priimtas naujasis Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio paktas (toliau – Paktas) numato plataus masto reformą. Nors Paktas netrukus bus pradėtas taikyti, vis dar lieka nemažai iššūkių ir neatsakytų klausimų. Konferencijoje apžvelgta pasirengimo Pakto įgyvendinimui situacija Lietuvoje, išryškinti likę iššūkiai ir aptarti galimi sprendimai.
„Mykolo Romerio universiteto akademinė bendruomenė nuolat prisideda prie vykdomų reformų mokslinio pagrindimo, specialistų kvalifikacijos kėlimo ir diskusijų visuomenėje migracijos ir prieglobsčio klausimais. Artėjantis Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimas reikalaus bendrų visos Europos valstybių pastangų veikti kartu, džiaugiuosi, kad ir mūsų akademikai bendradarbiauja Europos mastu, tai padės geriau įvertinti šių klausimų kompleksiškumą ir galimus sprendimus,“ – teigė MRU vicerektorė mokslui dr. Eglė Malinauskienė.
Konferenciją atidaręs Lietuvos Respublikos Teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis akcentavo regiono saugumo, neteisėtos migracijos ir teisės viršenybės iššūkius bei pabrėžė koordinuotų veiksmų ES mastu svarbą. Sveikinimo žodį taręs vidaus reikalų ministro patarėjas Mantas Svečiulis pabrėžė Migracijos ir prieglobsčio pakto ypatingą svarbą visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
„Esame svarbiame prieglobsčio ir migracijos politikos lūžio taške. Pirmą kartą ES bendradarbiavimo istorijoje buvo priimtas išsamus ir integruotas požiūris į migraciją, prieglobstį, sienų valdymą ir integraciją. Ši reforma stiprina ir ES išorės sienų saugumą, įvesdama privalomas pasienio procedūras visoms valstybėms narėms,“ – teigė ministro patarėjas M. Svečiulis.
Anot M. Svečiulio šie pokyčiai padės sumažinti piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema tarp asmenų, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos, kartu leidžiant daugiau dėmesio skirti tiems, kuriems apsauga iš tiesų reikalinga. Vidaus reikalų ministro patarėjas pabrėžė, kad kitas svarbus pasiekimas – nuolatinis ir lankstus solidarumo mechanizmas. Lietuva iš migracijos krizės valdymo patirties žino, koks svarbus yra solidarumas.
Konferencijoje didelis dėmesys buvo skiriamas naujoms ir svarbioms migracijos ir prieglobsčio teisės kryptims, susijusioms su naujomis sąvokomis, atsiradusiomis vykdant naujausią politikos ir teisės reformą. Akademikai ir praktikai dalinosi įžvalgomis, kaip bus įgyvendinamos naujos pasienio procedūros: „neįleidimo į valstybės teritoriją“ teisinė fikcija, naujos nuostatos dėl migrantų instrumentalizacijos ir kitų nepaprastųjų situacijų, taip pat siūlomi sprendimai susiję su saugių trečiųjų valstybių koncepcija, bei naujais migrantų išsiuntimo mechanizmais.
Konferencijos pranešėjai pripažino, kad tiek valstybių narių, tiek ir pačių ES institucijų požiūriai į tai, kaip spręsti migracijos ir prieglobsčio klausimus Europoje yra stipriai pasikeitę ir tai lemia transformuojantį poveikį migracijos ir prieglobsčio teisės raidai ES. Politikos lygmenyje stebima ne skaičių, o naratyvų krizė, nes migrantai sudaro vos 10 proc., o prieglobsčio prašytojai – vos 1.7 proc. visų ES gyventojų. Nepaisant to, migracijos ir prieglobsčio klausimai išlieka svarbia politinės darbotvarkės dalimi.
Svarstyta, ar naujųjų technologijų, taip pat ir dirbtinio intelekto (DI), panaudojimas šioje srityje užtikrins gero administravimo principo įgyvendinimą, ar sukels naujų iššūkių, nes daugelis naudojamų DI sistemų nėra viešos, algoritmai ne visuomet gali būti paaiškinami, sistemos vis dar daro daugybę klaidų. Konferencijos dalyviai priminė, kad Pakte numatytos priemonės turi būti įgyvendintos suderinamai su tarptautiniais ir ES Pagrindinių teisių chartijos numatytais žmogaus teisių reikalavimais, bei diskutavo, kaip išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp saugumo ir žmogaus teisių poreikių.
Konferencijos organizatorė Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė dr. Lyra Jakulevičienė teigė, jog „ypač svarbu, kad konferencijoje atstovautos ne tik ES šalys, kurios įgyvendins Paktą, tačiau išklausyti ir kitų pasaulio šalių atstovai, kuriuos paveiks Pakto įgyvendinimas, taip pat šalys – ES partnerės, kurios dalyvaus bendrų sprendimų realizavime. Toks dialogas gali būti naudingas siekiant, kad priimti sprendimai būtų tvarūs“.
Konferencija subūrė akademikus ir praktikus iš viso pasaulio dalintis įžvalgomis, diskutuoti ir nagrinėti naujausias ES prieglobsčio ir migracijos teisės bei politikos tendencijas. Konferencijoje pranešimus skaitė pranešėjai iš Albanijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Etiopijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Nigerijos, Vokietijos, ir Ukrainos. Antrą konferencijos dieną savo tyrimų rezultatus pristatė užsienio šalių doktorantai.
Konferencija surengta pagal Mykolo Romerio universiteto Kompetencijos centrų projektą „Naujų migracijos ir prieglobsčio teisės sąvokų suderinimas su žmogaus teisių standartais šiuolaikinėje Europoje (RENECO)“. Projektas įgyvendintas finansuojant valstybės biudžeto lėšomis pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“.
