Naujienos

3 gegužės, 2022
MRU TM dekanė dalyvavo Europos žmogaus teisių konvencijos diskusijoje
Teisės mokykla
Įvykis
Universitetas
Bendruomenė

Lietuvoje viešėjęs Europos Žmogaus teisių teismo pirmininkas Robert Ragnar Spano ir Teismo kanclerio pavaduotojas Abel Campos balandžio 29 d. vykusioje diskusijoje su teisininkų bendruomene „Europos žmogaus teisių konvencija kaip visuomenės teisinio švietimo priemonė augančios teisės viršenybės svarbos kontekste“ aptarė žmogaus teisių apsaugą kritinėse situacijose ir Konvencijos aktualumą, šiandieninį teisės viršenybės, kaip vienos pamatinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos Taryba ir Konvencijos sistema, turinį, reikšmę ir ateitį. 

Diskusijoje dalyvavo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas nuo Lietuvos Egidijus Kūris, Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos (TM) dekanė Lyra Jakulevičienė bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis. Diskusiją vedė Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė-Širmenė.

MRU TM dekanė diskusijoje atkreipė dėmesį į žmogaus teisių apsaugos atsparumo krizių atvejais  bei tinkamos pusiausvyros tarp individo ir visuomenės bei valstybės interesų apsaugos poreikį. Paminėdama MRU tyrėjų atliktus tyrimus dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų žmogaus teisių ribojimų, ji minėjo, kad daugelyje vadinamųjų „pandeminių“ bylų nacionaliniai teismai pasisako už visuomenės intereso apsaugą prieš atskiro individo, akcentuojant valstybių pareigą imtis pozityvių veiksmų apsaugant individus bei pačių individų pareigą elgtis atsakingai. EŽTT negausi praktika pandemijos bylų kontekste taip pat leidžia tikėtis platesnio valstybių pozityvių įsipareigojimų plėtojimo. Dekanė pabrėžė, kad bent jau dabartinės valstybių praktikos pagrindu galima teigti, kad pandemija netapo nauju precedentu, kuris reikalautų pandeminės krizės atveju dėl žmogaus teisių ribojimų spręsti kitaip. Tuo tarpu kitas paminėtas atvejis – migracijos krizė, profesorės nuomone jau šiuo metu keičia ne tik valstybių praktiką, ypač dėl kolektyvinio išsiuntimo (neįleidimo) draudimo taikymo, bet ir Europos Žmogaus teisių teismo pastarųjų metų praktika atskleidžia kai kuriuos naujus šio draudimo turinio aspektus, kuriuos Teismas plėtoja atsižvelgdamas į sudėtingas situacijas, su kuriomis susiduria valstybės. Visgi vieningų gairių, ar, ir jei taip, kaip, turėtų modifikuotis valstybių įsipareigojimai žmogaus teisių srityje krizių atvejais, dar trūksta. Kiekvienoje iš nagrinėtų bylų situacija yra specifinė, todėl matyt kalbėti apie tai, kad krizės iš esmės keičia valstybės ir asmens interesų apsaugos pusiausvyrą matyt dar anksti.

Diskusiją organizavo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Konstitucinis teismas ir Nacionalinė teismų administracija.