Naujienos

21 gruodžio, 2021
MRU prisidėjo prie nacionalinės konferencijos, kurioje buvo rengiamasi kodifikuoti statybos teisinius santykius
Teisės mokykla
Įvykis
Universitetas
Konferencijos

2021 m. gruodžio 10 d. vyko nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta aptarti pastarojo meto statybos sektoriaus pokyčius, iššūkius ir tendencijas.

Statybos sektorius turi esminę reikšmę Lietuvos ekonomikai – būtent šis sektorius sukuria vidutiniškai 7-10 procentų Lietuvos BVP, pritraukia didelio masto investicijas bei sukuria darbo vietas Lietuvos gyventojams. Tačiau šiuo metu statybos procesą Lietuvoje reguliuojantys teisės aktai sukelia didelę administracinę naštą, rinkos dalyviai skundžiasi norminių taisyklių keitimų gausa.

Siekiant pritaikyti statybos sektoriaus teisinį reguliavimą šiuolaikinės rinkos poreikiams, būtina išsikelti pagrindines šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo problemas ir atrasti geriausius jų sprendimo būdus. Šiam tikslui realizuoti yra siekiama pasitelkti ir skirtingų sričių specialistų sukauptą patirtį bei įžvalgas.

Gruodžio 10 dieną vykusioje konferencijoje „Statybos kodeksas – mažiau reguliavimo, daugiau galimybių“ pranešimus skaitė Lietuvos architektų rūmų, Vilniaus miesto ir Kauno rajono savivaldybių atstovai, teismo ekspertai, teisininkai ir kiti pranešėjai. Konferencijoje dalyvavo ir Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Evaldas Klimas.

„Pradedamas labai svarbus darbas, numatytas Lietuvos Respublikos XVIII Vyriausybės programoje. Vien tik du žodžiai – Statybos kodeksas – ne į visus klausimus atsako. Esminė statybos teisinio reguliavimo peržiūra yra būtina“ – taip savo sveikinimo žodį konferencijoje pradėjo Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.

Viceministro išsakytai minčiai pritarė kone visi konferencijoje dalyvavę pranešėjai. Ilgametę darbo patirtį statybos teisinių santykių srityje turintis teismo ekspertas prof. dr. Sigitas Mitkus nurodė, kad dabartinis statybos santykių teisinis reguliavimas Lietuvoje yra itin painus. Skirtingo lygmens teisės aktuose įtvirtintos sąvokos yra nesuderintos tarpusavyje, netolygiai skirstomas dėmesys vienodos reikšmės nuostatoms. Teritorijų planavimo tendencijas pristatęs advokatas Audrius Kairevičius paantrino, kad ir teritorijų planavimo teisinis reguliavimas reikalauja esminio šią sritį reguliuojančių teisės aktų susisteminimo.

Bene daugiausiai diskusijų sukėlė projektavimo santykių teisinis reguliavimas, kurį pristatė Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius. Jo teigimu, projektavimo srities atstovai susiduria su išsibalansavusiu ir pernelyg formaliu projektavimo procesu, taip pat netinkamai ir neaiškiai įtvirtintomis viešinimo procedūromis. Visa tai lemia tik tariamą visuomenės įtraukimą architektūrinių sprendimų, kuriuos turėtų priimti išimtinai architektas, paieškose. Dažnu atveju visuomenė ir vystytojai nėra linkę ieškoti kompromiso dėl konkretaus projekto realizavimo, dėl ko susiduriama su papildomais iššūkiais, kurių būtų galima išvengti peržiūrėjus teisinį reguliavimą.

Visgi, vienas iš pagrindinių kriterijų, nulemiančių poreikį peržiūrėti statybos teisinį reguliavimą Lietuvoje - administracinės naštos mastas, kuris statybos sektoriuje yra viena didžiausių Lietuvoje. Tai nulemia dažnas ir kazuistika paremtas statybą reguliuojančių teisės aktų nuostatų keitimas, prie kurių įgyvendinimo institucijos turi prisitaikyti. Nėra abejonės, kad administracinę naštą turi būti siekiama sumažinti. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjos pareigas, Justė Bulytė nurodė, kad veiksmingiausia priemonė administracinės naštos mažinimui galėtų būti teisės aktų kodifikavimas, užtikrinant reikalavimų pastovumą ir procedūrų racionalumą.

Apžvelgus esamą situaciją Lietuvoje, konferencijoje apibendrintos užsienio šalių tendencijos, pristatytos lapkričio 17 dieną vykusioje nuotolinėje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje “Building laws and codes: past, present and future” (konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia).

Pagrindinis gruodžio 10-osios dienos mokslinės-praktinės konferencijos tikslas buvo išanalizavus dabartinio reguliavimo spragas, išdiskutuoti, kokios gi yra galimos Statybos kodekso alternatyvos Lietuvai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis bei MRU doc. dr. Evaldas Klimas pristatė tris siūlomas kodekso alternatyvas. Išskirti esminiai kriterijai, kuriais vadovaujantis galėtų būti atliekamas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kodifikavimas Lietuvoje.

Tikimasi, kad tinkamai peržiūrėjus ir susisteminus šiuo metu galiojančių teisės aktų turinį bei užtikrinus veiksmingą priežiūros mechanizmą, bus išspręsti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais pastaruoju metu susiduria statybos proceso dalyviai.

Renginio įrašą galima peržiūrėti Youtube kanale. Pirmoji įrašo dalis čia, antroji – čia.