Naujienos

17 lapkričio, 2017
Lyra Jakulevičienė. Teisininkų parengimo kokybę užtikrins tik konkurencija
Teisės mokykla

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos (LR) Seime Lietuvos teisininkų bendruomenė susirinko aptarti teisininkų rengimo ateities Lietuvoje. LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir partnerių inicijuotame renginyje, ko gero, pirmą kartą prie vieno stalo susėdo svarbiausių teisinių gildijų ir institucijų atstovai: Konstitucinio teismo, Teisingumo ministerijos, Teisėjų tarybos, Advokatų tarybos, Antstolių rūmų, Lietuvos teisininkų draugijos vadovai, Generalinės prokuratūros ir kitų teisinių institucijų bei akademinės bendruomenės nariai. Diskusijoje dalyvavo ir šiuo metu teisininkų rengime bendradarbiaujantys socialiniai partneriai – LR Muitinės departamento prie Finansų ministerijos bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai. Teisės mokyklas pristatė ir apie teisininkų rengimo situaciją pasisakė svarbiausių Lietuvos teisės mokyklų atstovai – Vilniaus universiteto (VU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakultetų dekanai bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai.

Kodėl ši diskusija svarbi būtent dabar? Viešoje erdvėje jau keletą metų sklando įvairūs stereotipai, kad Lietuvoje teisininkų paruošiama per daug. Tačiau Europos Komisijos inicijuotas 2017 metų „ EU Justice Scoreboard“ tyrimas atskleidė, kad pagal teisininkų skaičių 100 000 gyventojų Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių 2015 m. duomenimis yra... tarp autsaiderių – vos ketvirta nuo galo.

Kita svarbi priežastis – prasidėjusi aukštojo mokslo reforma. Jei „teisininkų paruošiama per daug“, gal ir teisės mokyklų yra „per daug“? Kiek jų turi būti, ar jas reikia tarpusavyje jungti? Galiausiai kokie realūs atitinkamų teisinių institucijų, kurioms universitetai ruošia teisės specialistus, ir privataus sektoriaus poreikiai? Nors visuomenėje apie teisės specialistų skaičių ir poreikį vyrauja nemažai stereotipų, diskusijos dalyviai akcentavo, kad teisės specialistų nuolat trūksta ypač antstolių, ikiteisminio tyrimo, muitinės ar penitencinėje sistemose.

Teisės specialistų trūkumas visose teisinėse srityse ypač jaučiamas Lietuvos regionuose. Ši diskusija tik darsyk patvirtino, kad Lietuvoje šiuo metu veikiančios svarbiausios teisės mokyklos yra reikalingos, papildo viena kitą, jose vystoma teisinė mintis neatsiejama nuo Lietuvos teisinės sistemos raidos. Šiuo metu Vilniaus universitete (VU) ir Mykolo Romerio universitete (MRU) veikiančios teisės mokyklos įgyvendina skirtingus studijų modelius, tačiau visų universitetų absolventai sėkmingai dirba teisės srityje, o svarbiausių teisinių institucijų atstovai pripažino, kad pagal studijų kokybę šiuo metu nėra skirtumo, kurią teisės mokyklą yra baigę teisėjai, advokatai ar kitų teisininkų gildijų nariai.

Šiuo metu teisinių gildijų duomenimis iš 770 Lietuvos teisėjų, 633 yra baigę VU, 123 – MRU ir 4 VDU, panaši tendencija ir tarp notarų. Tarp antstolių – 61 MRU, 57 VU bei 1 VDU atstovas, tuo tarpu kitų antstolių kontorose dirbančių teisininkų korpusą sudaro 231 MRU atstovas, 95 – VU ir 46 VDU absolventai.

Nors apibendrintų duomenų už visa laikotarpį Lietuvos advokatūroje šiuo klausimu nėra, pastarųjų dviejų metų tendencijos rodo, kad į advokatų sąrašą įsirašo labai panašus abiejų Vilniuje veikiančių teisės mokyklų atstovų skaičius (114 – VU ir 104 MRU), tuo tarpu 2 atstovai – iš VDU, o dar 10 – iš kitų aukštųjų mokyklų. Tad ir abu šiuo metu Lietuvoje taikomi teisininkų parengimo modeliai turi privalumų, todėl būtina išsaugoti ne tik klasikinį vienpakopį (5 metų), tačiau ir dvipakopį (3,5+1,5) teisininkų rengimo modelį, ypač kai antstolių sistema, kiti socialiniai universitetų partneriai susiduria su nemažais sunkumais siekdami pritraukti teisinį išsilavinimą turinčius darbuotojus.

Ne mažiau svarbus teisininkų parengimas ne tik nacionalinei rinkai, tačiau ir įsiliejimas į tarptautinę teisininkų rengimo rinką. Šiame kontekste Lietuvos teisės mokyklose sukurta studijų platforma užsienio studentams ir išplėtotas įdirbis Rytų partnerystės šalyse (ypač Ukrainoje) yra itin svarbūs stiprinant demokratiją Rytuose bei įgyvendinant Lietuvos strateginius tikslus šiame regione.

Tad Lietuvos teisės mokyklų tarptautiškumas turi būti ir toliau plėtojamas. Tik atskiros teisės mokyklos, veikdamos konkurencijos sąlygomis, gali užtikrinti teisės mokslo progresyvią raidą, o jų suliejimas ir konkurencijos nebuvimas stabdytų tolesnę teisininkų rengimo pažangą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad teisingumo sistemoje teisininkai nuolatos susiduria su interesų pusiausvyros dilema, todėl tai dar viena svarbi priežastis, kodėl būtina išlaikyti institucinę konkurenciją.

Ne paskutinėje vietoje ir studentų teisė rinktis tą teisės mokyklą ir studijų modelį, kuris jiems atrodo patrauklesnis ir perspektyvesnis. Šiuolaikinis teisininkas yra kuriantis, aiškinantis teisę, kritikuojantis siūlomus sprendimus, o ne tik ją taikantis. Šiandien reikalingos teisės kompetencijos, kurios ugdytų analitinį mąstymą, kūrybiškumą, formuotų teisinę sąmonę, skirtingus požiūrius, nes nuo jų priklauso ir nacionalinės teisinės sistemos pokyčiai ir ateitis.

Lyra Jakulevičienė yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė, Teisės fakulteto dekanė