Naujienos

26 kovo, 2019
Vytautas Sinkevičius: Ar Seimas teisingai supranta Konstitucinio Teismo nutarimą?
Teisės mokykla

Jau nesistebime matydami pustuštę Seimo posėdžių salę – nesvarbu, kad svarstomi ir priimami gyvybiški valstybei įstatymai. Nedalyvaujantys posėdyje Seimo nariai turi „svarbesnių reikalų“. Apie tai, kad dalyvauti posėdžiuose yra jų konstitucinė pareiga, tokie Seimo nariai net neprisimena. Užmiršta ir savo iškilmingai duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Viršų ima asmeniniai, grupiniai, partiniai ir kažin kokie kiti interesai, bet ne pareiga sąžiningai ir atsakingai atlikti Seimo nario – Tautos atstovo – pareigas.
 
Betgi net nelankant visų Seimo, Seimo komitetų ir kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžių galima gauti visą Seimo nario atlyginimą. Šis faktas paaiškėjo š. m. kovo 21 d. Seime svarstant Seimo statuto pataisas, pagal kurias Seimo nariams, praleidusiems Seimo, Seimo komitetų ar kito Seimo struktūrinio padalinio posėdį, už kiekvieną praleistą posėdį to mėnesio atlyginimas būtų sumažinamas 5 procentais. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, ragindama pritarti pataisoms, Seimo posėdyje pareiškė, esą „šiuo metu yra taip, kad netgi praleidus visus Seimo posėdžius, o tokių narių tarp mūsų taip pat yra, nėra taikomos jokios sankcijos“ (cituojama pagal Seimo posėdžio stenogramą). Sankcijų netaikymą esą lemia Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas – juo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai .Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad Seimo nariui, nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose buvo priimami teisės aktai, to mėnesio atlyginimas sumažinamas ne daugiau kaip vienu trečdaliu. Neva tol, kol Seimas nepakeis Seimo statuto ir nenustatys, kokios finansinės sankcijos gali būti taikomos Seimo posėdžių nelankantiems Seimo nariams, pagal Konstitucinio Teismo nutarimą jokių finansinių sankcijų jiems taikyti negalima.
 
Toks Konstitucinio Teismo nutarimo supratimas ir aiškinimas, mūsų nuomone, neturi jokio teisinio pagrindo. Priminsime, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, jog būtent Seimo posėdžiai yra pagrindinė Seimo darbo forma, o dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga. Jeigu Seimo narys nedalyvauja posėdžiuose, pagal Konstituciją tas laikas nelaikytinas laiku, kai Seimo narys dirba iš valstybės biudžeto atlyginamą Seimo nario darbą. Aiškiau nepasakysi: nedalyvavai posėdyje, neturi teisės gauti viso atlyginimo, nes pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį atlyginimas Seimo nariui mokamas už darbą, o ne vien už tai, kad asmuo yra Seimo narys.
 
Konstitucinis Teismas nurodo, kad jeigu tuo metu, kai Seimo narys nedalyvauja Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių posėdžiuose, jis rengia įstatymų projektus, susitinka su rinkėjais ar kitokiais būdais vykdo parlamentinę veiklą, tai negali būti laikoma tinkamu Seimo nario konstitucinių pareigų vykdymu. Pabrėžiama ir tai, kad jeigu nelankančiam posėdžių Seimo nariui būtų mokamas visas atlyginimas, tai būtų privilegijų, kurias draudžia Konstitucija, teikimas; Seimo nario nedalyvavimas posėdžiuose jam negali nesukelti atitinkamų teisinių padarinių.
Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, Seimo valdybos sprendimu to mėnesio atlyginimas sumažinamas vienu trečdaliu. Taigi pagal Seimo statutą Seimo narys gali praleisti pusę Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, ir gauti visą to mėnesio atlyginimą. Visas atlyginimas Seimo nariui būtų mokamas ir tada, jei jis visiškai nedalyvautų Seimo posėdžiuose, kuriuose nėra priimami įstatymai ar kiti teisės aktai, o vyksta tik jų pateikimas ar svarstymas.
 
Visą atlyginimą Seimo narys gautų net ir visiškai nelankydamas Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžių. Taigi pagal Seimo statutą Seimo narys gali ilgą laiką nevaikščioti į darbą, nevykdyti savo svarbiausios konstitucinės pareigos – dalyvauti posėdžiuose – ir gauti visą to mėnesio atlyginimą. Atlyginimas galėtų būtų sumažinamas vienu trečdaliu tik tuo atveju, jeigu jis nedalyvavo daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo.
 
Kilus abejonėms, ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis „tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas daugiau negu vienu trečdaliu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams“ (čia ir toliau išskirta autoriaus).
 
Būtent ši Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata Seime suprantama kaip neva neleidžianti taikyti Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalies, t. y. draudžianti trečdaliu sumažinti Seimo nario atlyginimą. Ar Seimas teisingai supranta Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą? Manyčiau, kad neteisingai, nes taip visiškai iškreipiama jo tikroji prasmė. Konstitucinio Teismo nutarimo formuluotė „Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek neleidžia Seimo nario atlyginimą mažinti daugiau negu vienu trečdaliu“ reiškia, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Konstitucijai prieštarauja ne visa nurodyta Seimo statuto nuostata, o tik dalis, t. y. tik tai, kad pagal šią Seimo statuto nuostatą Seimo nario atlyginimo negalima sumažinti daugiau negu vienu trečdaliu. Būtent tai nusako žodžiai „prieštarauja tiek, kiek neleidžia“. Paaiškindamas, kiek Seimo statuto nuostata prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas rašo, kad „šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu Seimo statuto 151 straipsnio <...> 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ne todėl, kad juo nustatyta, jog Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, mokamas fiksuota procentine dalimi (vienu trečdaliu) sumažintas Seimo nario atlyginimas, o dėl to, kad ne didesne nei fiksuota procentine dalimi sumažintą atlyginimą Seimo nariui numatoma mokėti visais, netgi nuolatinio nedalyvavimo tam tikro mėnesio Seimo posėdžiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, atvejais“.
 
Kitaip tariant, prieštaravimas Konstitucijai pripažintas ne dėl to, kad atlyginimas gali būti sumažintas vienu trečdaliu, o dėl to, kad net praleidus visus Seimo posėdžius, kuriuose buvo priimami įstatymai ir kiti teisės aktai, tokiuose Seimo posėdžiuose nedalyvavusiam Seimo nariui atlyginimas gali būti sumažinamas ne daugiau kaip vienu trečdaliu. Prieštaravimas Konstitucijai pripažintas ir dėl to, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalyje nėra numatytos finansinės sankcijos už nedalyvavimą Seimo posėdžiuose, kuriuose nėra priimami įstatymai ir kiti teisės aktai, o tik pateikiami ar svarstomi, taip pat nėra numatytos finansinės sankcijos už nedalyvavimą Seimo komiteto, kitų struktūrinių padalinių posėdžiuose. Taigi Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ne visa, o tik tam tikra apimtimi, t. y. tik tiek, kiek ji neleidžia sumažinti Seimo nario atlyginimo daugiau negu vienu trečdaliu. Tačiau tiek, kiek pagal ją leidžiama sumažinti atlyginimą vienu trečdaliu, ji nepripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, vadinasi, turi būti taikoma. Tokia Konstitucinio Teismo nutarimo esmė. Atrodytų, ko čia nesuprasti, kas čia galėtų būti neaišku.
 
Bet nurodytos Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo nuostatos Seime suprantamos visiškai kitaip – akivaizdžiai priešingai tam, ką iš tiesų pasakė Konstitucinis Teismas. Seimas „nemato“ esminių nutarimo žodžių, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ne visa, o tik tiek, kiek neleidžia atlyginimo mažinti daugiau kaip vienu trečdaliu. Tvirtinama, esą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai visą Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalį, vadinasi, nurodytos Seimo statuto normos, pagal kurią už nedalyvavimą Seimo posėdžiuose Seimo nario atlyginimas gali būti sumažinamas trečdaliu, taikyti negalima.
Visiškai nekreipiama dėmesio ir į Konstitucinio Teismo nutarime pateiktą paaiškinimą, dėl ko Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis tik tam tikra apimtimi pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai – ne dėl to, kad ji numato galimybę sumažinti Seimo nario atlyginimą vienu trečdaliu, o todėl, kad neleidžia atlyginimo sumažinti daugiau negu vienu trečdaliu. Pridursime, kad jeigu prieštaraujančia Konstitucijai būtų pripažinta visa Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo nutarime taip ir būtų parašyta. Tačiau jame, kaip minėta, parašyta kitaip. Todėl aiškinimas, kad po to, kai įsigaliojo nurodytas Konstitucinis Teismo nutarimas, esą nėra galimybių mažinti Seimo nario atlyginimą net ir tuo atveju, jeigu jis nedalyvauja daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose priimami teisės aktai, nelaikytinas teisiškai pagrįstu.
 
Tai, mūsų nuomone, akivaizdžiai savanaudiškas Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimas, visiškai iškreipiantis jo tikrąją prasmę. Tai šiurkšti Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo klaida. O gal Seimo nariai tiesiog neturėjo kantrybės perskaityti visą Konstitucinio Teismo nutarimą ir apsiribojo vien jo rezoliucine dalimi? Net jeigu atsitiko būtent taip, vis tiek sunku suvokti, kodėl Seimo nariai, perskaitę, kad nutarimo rezoliucinėje dalyje rašoma ne apie visos Statuto nuostatos, o apie jos prieštaravimą Konstitucijai tik tam tikra apimtimi, nusprendė, neva ji visa prieštarauja Konstitucijai?! Gudravimas, ir tiek.
 
Kodėl nepabandžius Konstitucinio Teismo nutarimo formuluotės „prieštarauja tiek, kiek neleidžia“, aiškinti taip, kaip tai būtų labai naudinga Seimo nariams, o ne taip, kad nurodytos formuluotės aiškinimas atitiktų tikrąją Konstitucinio Teismo nutarimo prasmę ir Konstituciją. Nors Konstitucinio Teismo nutarimas, mūsų nuomone, yra aiškus, į klausimą, ką iš tikrųjų reiškia 2016 m. spalio 5 d. nutarimo nuostatos, galutinai gali atsakyti tik Konstitucinis Teismas, nes tik jis turi teisę oficialiai aiškinti savo nutarimus. Bet dėl to reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai gali padaryti Seimas, Respublikos Prezidentė, Vyriausybė, teisingumo ministras ir kiti asmenys, kuriems privalomai išsiunčiamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Jeigu kreiptųsi visas Seimas, Konstitucinis Teismas tokį kreipimąsi nagrinėtų be eilės.
 
Manyčiau, jog kreiptis į Konstitucinį Teismą būtina, nes tik taip gali būti išsklaidytos abejonės, kad Seimas ir Seimo valdyba jau beveik pustrečių metų galimai pažeidžia Seimo statutą, kai trečdaliu nesumažina atlyginimo Seimo nariams, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvaujantiems daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo. Šiuo metu galiojantis Seimo statutas, mūsų nuomone, įpareigoja tai daryti, o Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas to nedraudžia.
Priešingai, jis skatina Seimą nustatyti veiksmingas finansines sankcijas Seimo nariams už posėdžių nelankymą. Kad ir kaip būtų, platesnė teisinė diskusija šiuo klausimu būtų naudinga. Praėjusią savaitę Seime vykęs balsavimas dėl Seimo statuto pataisos, pagal kurią Seimo nariams, praleidusiems Seimo, Seimo komitetų ar kito Seimo struktūrinio padalinio posėdį, už kiekvieną praleistą posėdį to mėnesio atlyginimas būtų sumažinamas 5 procentais, patyrė fiasko.
 
Į Seimo posėdį atvyko tik 79 Seimo nariai, net 62 nedalyvavo, nes, kaip visada, turėjo „svarbesnių reikalų“. Pataisai pritarė tik 29 Seimo nariai, „prieš“ balsavo 5, o net 45 „susilaikė“. Seimas nutarė nepritarti projektui po svarstymo ir grąžino jį iniciatoriams tobulinti. Taigi atidėjo projektą neribotam laikui, faktiškai jį palaidojo.
Na ir ką jūs mums padarysite, norėsime – vaikščiosime į posėdžius, nenorėsime – nevaikščiosime, bet visą atlyginimą gausime. Tai dar kartą parodo, kad jeigu klausimas susijęs su Seimo narių asmeniniais interesais ir nauda, Konstitucija galioja ne visiems Seimo nariams, o Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose pateikiama Konstitucijos nuostatų samprata, neretai tiesiog ignoruojami. Yra pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju įvyko būtent taip.
Vytautas Sinkevičius yra Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.