Mykolo Romerio universitete 2023 m. lapkričio 21 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Įveikiant mediacijos paradoksą: idėjos, iššūkiai ir geroji praktika“. Šį kartą teisininkų mokslininkų ir praktikų dėmesio centre – mediacija ir galimybės bei iššūkiai jos plėtrai.

Gyvenant ar dirbant drauge sudėtinga išvengti konfliktų. Į kiekvieną asmeninį ar organizacinį santykį visi mes atsinešame savo pasaulėžiūrą, vertybes, elgesio modelius, tad, natūralu, jog tarp skirtingų žmonių kyla nesutarimų ir pykčių. Nors konfliktai dažnam iš mūsų asocijuojasi su neigiamomis patirtimis, sunkiomis emocijomis ir išgyvenimais, jų rezultatas neprivalo būti vien tik neigiamas ir destruktyvus. Tinkamai išsprendus konfliktą, tikėtina, kad žmonių tarpusavio santykis taps konstruktyvesniu, jie vienas kitą geriau pažins ir supras, išmoks sugyventi drauge. Siekiant tokios pozityvios ir santykius tobulinančios sąveikos svarbiausiu tampa kelias, kaip mes sprendžiame savo konfliktus. Vienų rezultatų galime tikėtis eskaluodami konfliktą, įtraukdami į jį kitus asmenis ir siekdami tik savo interesų tenkinimo, visiškai kitokia perspektyva mums atsiveria tada, kai ieškome būdų bendradarbiauti ir rasti abipusiai priimtinus sprendimus.

Genialu tai, kas paprasta. Mediacija sprendžiant konfliktus.

Nors Lietuvoje mediacija taikoma jau beveik 20 metų, vis dar dažnas mūsų visuomenės narys apie šį metodą nieko nežino. Kas tai yra ir kuo galėtų būti naudinga sprendžiant ginčus?

Pasak MRU Teisės mokyklos profesorės, Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos vadovės dr. Agnės Tvaronavičienės, mediacija yra komunikacijos metodas, kurį taikant du ar daugiau nesutariančių žmonių bendrauja padedami nešališko tarpininko, kuris vadinamas mediatoriumi. Mediatorius kviečia konflikto šalis į pokalbį, kur neformalioje aplinkoje prie kavos puodelio kiekvienai jų suteikiamas dėmesys ir sudaromos sąlygos netrukdomai pristatyti savo situacijos matymą, atskleisti savo elgesio motyvus, lūkesčius ir ateities bendravimo viziją. Pasak pašnekovės, „Mediatorius naudodamas komunikacijos lengvinimo įrankius ir technikas, įgalina šalis ieškoti bendro sprendimo vizijos, svarstyti ir kritiškai vertinti galimas alternatyvas. Mediacijos metu šalių rasti sprendimai pasižymi tvarumu, šalys yra linkusios laikytis duoto žodžio, prisiimti atsakomybę bei juos įgyvendinti savo noru.“ Ši alternatyva teismui tolimųjų rytų kultūroje taikoma jau keletą tūkstantmečių kaip tradicinis ginčų sprendimo būdas. Moderniajam vakarų pasaulyje mediacija jau nuo praėjusio šimtmečio vidurio pasitelkiama kaip efektyvi priemonė didinti teismų prieinamumą, spręsti ginčus greičiau ir ekonomiškiau.

Kas gi tie mediatoriai? Ir kaip jie gali padėti besiginčijantiems?

Lietuvos mediatorių rūmų, vienijančių mediatorius mūsų šalyje, pirmininkė Odeta Intė nurodo, kad mediatorius yra asmuo, kurio tikslas padėti žmonėms susikalbėti tarpusavyje ir ieškoti galimų konfliktų sprendimų. Kai kyla nesutarimai dažna natūrali ginčo šalių reakcija yra viena kitą laikyti priešininku, kuris nori jai pakenkti. Todėl, išgirsti, suprasti, įsigilinti į vienas kitam teikiamus pasiūlymus būna labai sunku. Mediatoriaus tikslas - mažinti neigiamą ginčo šalių nusistatymą viena kitos atžvilgiu, išsigryninti tikrąsias nesutarimo priežastis, pabandyti išgirsti ne tik reikalavimus, bet ir įsigilinti į kitos pusės interesus bei poreikius. Pasak pašnekovės, Lietuvoje šiuo metu dirba keli šimtai profesionalių mediatorių, kurie teikia mediacijos paslaugas ne tik šeimos, bet ir kitų kategorijų ginčuose. Mediacija sėkmingai gali padėti spręsti tiek paveldėjimo, rangos, verslo, komercinius, tiek ir darbo santykių ginčus. Didžiausia nauda, kurią gauna ginčo šalys, pasitelkusios mediatoriaus pagalbą, -  susitarimas, kuris leidžia abiem pusėms „išeiti“ iš konflikto nepralaimėjusioms, nepraradusioms reputacijos ir nepatyrusioms didelių laiko ir finansinių sąnaudų. Taip pat svarbi mediacijos pridėtinė vertė yra ta, kad pavykus išspręsti konfliktą taikiai, ginčo šalims pavyksta išlaikyti dalykiškus santykius ateityje, įgyti konstruktyvesnio konfliktų sprendimo įgūdžius, kuriuos lengva pritaikyti tiek kiekvieno asmeniniame gyvenime, tiek ir profesinėje veikloje.

Kur slypi mediacijos kaip socialinio reiškinio paradoksas?

Profesorė Agnė Tvaronavičienė, MRU vyksiančios tarptautinės konferencijos „Įveikiant mediacijos paradoksą: idėjos, iššūkiai ir geroji praktika“ idėjos autorė ir pagrindinė organizatorė atskleidžia, kad mediacijos paradoksas tai situacija, kuomet nepaisant universalaus pripažinimo, kad šis ginčų sprendimo būdas yra efektyvi, greita ir ekonomiška įvairių ginčų sprendimo teisme alternatyva, daugelio Europos valstybių praktikoje ji vis dar taikoma nepakankamai dažnai. Mediacijos paradokso koncepcija jau senokai buvo pristatyta renginio pagrindinio pranešėjo Giuseppe de Palo ir bendraautorių darbuose, kuriuose buvo pristatomi įvairių mokslinių tyrimų rezultatai, kurių pagrindinė žinutė ta, kad Europos Sąjungos valstybėse mediacija dar nėra pakankamai plačiai taikoma tam, kad duotų laukiamus ekonominius ir socialinius efektus. Praktika rodo, kad daugelyje valstybių narių vis dar trūksta taikaus ginčų sprendimo tradicijų, o mediacija  sunkiai skinasi kelią dėl jos menko žinomumo, visuomenės įpročių spręsti ginčus teismuose, santykinai nebrangių ir operatyviai veikiančių teisingumo vykdymo sistemų.

Mediacijos vystymas – Lietuvos  valstybės teisingumo politiką formuojančių institucijų akiratyje

Pasaulinė patirtis rodo, kad mediacijos vystymas reikalauja dėmesio ir paramos iš valstybės valdžios institucijų, viešosios politikos teisingumo srityje formuotojų. Lietuvoje mediacijos plėtra jau daugiau nei dešimtmetį koordinuojama, skatinama ir palaikoma Teisingumo ministerijos, kurios ekspertai, nepaisydami permainingų politinių vėjų, visuomet siekia šio instituto tobulinimo ir vis platesnio taikymo. Pasak Teisingumo viceministrės Jurga Greičienės, galima sakyti, kad šiandien Lietuvoje „mediacijos paradoksas“ žingsnis po žingsnio yra įveikiamas. Pasak pašnekovės, „Šių dienų tendencijos rodo, kad mediacijos, kaip vieno iš ginčų sprendimo būdų, taikymo nauda kasdien vis labiau yra pastebima ir branginama Lietuvos visuomenėje.” 2022 m. atlikto Ex post tyrimo rezultatai parodė, kad privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinis reguliavimas ir jo taikymas Lietuvoje prisidėjo prie mediacijos sistemos sukūrimo, socialinės taikos dažnesnio apsiekimo, leido ginčo šalims sutaupyti laiko ir pinigų, sumažino teismų darbo krūvį. Platus mediacijos taikymas reikalauja esminių pokyčius visuomenės ginčų sprendimo kultūroje bei besiginčijančiųjų drąsos prisiimti atsakomybę tiek už ginčo sprendimo procesą, tiek ir už jo rezultatą. Teisingumo viceministrės teigimu, „Ypatingai svarbu tai, kad mediacijos metu mes patys tampame savo ginčo šeimininkais: ne teisėjai ar arbitrai sprendžia už mus. Sprendimus priimame patys. Tai ne tik atsakomybė už sprendimą, kurį priimame, ir jo vykdymą, tai taip pat suteikia mums pasitenkinimo jausmą bei įgalina“.  

Kur ieškoti mediatoriaus susiginčijus? Ir kaip juo tapti pačiam?

Visi mediacijos paslaugas Lietuvoje teikiantys mediatoriai privalo būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kuris viešai skelbiamas informacinėje sistemoje Teisis. Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Odeta Intė kviečia besiginčijančius asmenis apsilankyti ir svetainėje www.lmr.lt, kurioje pateikiama detalesnė informaciją apie šios asociacijos narius – kompetentingus profesionalius mediatorius, savo veikloje besivadovaujančius aukštais gerąją tarptautinę praktiką atitinkančiais etikos standartais ir nuolat tobulinančius savo kvalifikaciją. 

Pasak profesorės Agnės Tvaronavičienės, Mykolo Romerio universitetas – lyderis mediatorių rengimo srityje Lietuvoje. Nuo 2011 m. universitete vykdoma teisės krypties magistrantūros programa „Mediacija“. Daugelis jos absolventų šiandien sėkmingai dirba mediatoriais ir padeda ginčo šalims išpainioti savo sudėtingus konfliktus šeimos, darbo, verslo ir kitose srityse. 2022 m. Mykolo Romerio universitete pradėta vykdyti Mediacijos LL.M programa anglų kalba. Tai vienerių metų trukmės studijos, skirtos asmenims jau turintiems teisinį išsilavinimą, bet siekiantiems įgyti mediatoriaus veiklai būtinų kompetencijų. Šią programą renkasi teisėjai, notarai, advokatai, įmonių teisininkai, siekdami įgyti ar esmingai patobulinti turimus medijavimo įgūdžius. Kiekvienas metais daugiau nei keli šimtai žmonių mediatoriaus žinių ir įgūdžių siekia įgyti arba juos tobulinti MRU Mediacijos ir darnaus ginčo laboratorijos nuolat organizuojamuose mediacijos mokymuose.

Konfliktų išvengti niekuomet nepavyks. Svarbu siekti, kad spręsdami juos neleistumėm pasireikšti destruktyvioms jų pasekmėms ir siektumėm konstruktyvumo. Čia galima profesionali mediatorių pagalba, kuri leidžia ne tik ekonomiškai rasti ginčo šalims abiem priimtinus sprendimo būdus, bet ir užtikrina didesnį pasitenkinimą rezultatais bei susitaikymo tvarumą.