Visa tai turi didelę reikšmę spalio 22 dieną įvykusių antrųjų prezidento rinkimų debatų kontekste. JAV prezidento rinkimų kova iš esmės jau baigėsi, per kurią jau kelis mėnesius pagal nacionalinių apklausų rezultatus J. Bidenas lenkia D. Trumpą aštuoniais punktais. 

Tačiau tikslinės apklausos neapsisprendusiose valstijose rodo, kad šis skirtumas svyruoja tarp keturių ir penkių punktų. Nėra abejonių, kad J. Bidenas pakartos 2016-ųjų Hillary Clinton scenarijų ir pagal rinkėjų tiesioginių balsų skaičių aplenks D. Trumpą bent trimis milijonais balsų. 

 

Be to, daugiau nei keturiasdešimt aštuoni milijonai rinkėjų jau atidavė savo balsus išankstiniuose rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, liko mažiau rinkėjų, kuriuos antrųjų debatų metų buvo galima įtikinti balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Tuo pačiu laikotarpiu prieš keturis metus buvo gerokai daugiau neapsisprendusių rinkėjų ir gerokai mažiau balsavusių išankstiniuose rinkimuose. 

 

Todėl šiemet panašu, kad rinkiminė kova jau baigėsi. Vis dėlto abiejų kandidatų kova yra gana lygi. Reikia nepamiršti, kad JAV prezidento rinkimų baigtį lemia ne tiesioginiai rinkėjų balsai, o balsų pasiskirstymas rinkikų kolegijoje. Tai yra penkiasdešimties valstijų kova dėl dviejų šimtų septyniasdešimties rinkikų kolegijos balsų. 

Kadangi 48 iš 50 valstijų balsai rinkikų kolegijoje paskirstomi remiantis tiesioginių rinkimų rezultatais, daugelyje valstijų rinkimų kova, galima sakyti, jau baigėsi. Išlieka tik septynios valstijos, kurių balsai vis dar yra svarbūs, bei kurios iš esmės ir nuspręs, kas taps kitu JAV prezidentu. Tai yra Arizonos, Floridos, Mičigano, Ohajaus, Šiaurės Karolinos, Pensilvanijos ir Viskonsino valstijos. Šiose valstijose rinkimų kova yra apylygė, su nedidele J. Bideno persvara. 

Tačiau ir šiose valstijose dvidešimt trys milijonai rinkėjų jau pabalsavo išankstiniuose rinkimuose. Minėtose svyruojančiose valstijose yra maždaug penki procentai neapsisprendusių rinkėjų. Vėlgi, daug mažiau nei prieš ketverius metus. Tradiciškai, neapsisprendusieji rinkėjai JAV balsuoja prieš kadenciją einantį prezidentą. H. Clinton atveju jie balsavo prieš B. Obamos įpėdinę, nenorėdami trečios Demokratų prezidento kadencijos. 

Šios aplinkybės nėra palankios esamam prezidentui D. Trumpui. Ir visgi JAV egzistuoja politinis balsavimo pasiskirstymas. Demokratai balsuoja iš anksto ir rodo didelį rinkėjų aktyvumą, bent jau atsižvelgus į kai kurias rinkimų vietas. D. Trumpas kritikavo išankstinį balsavimą ir mes galime tikėtis didelio Respublikonų rinkėjų aktyvumo pagrindinę rinkimų dieną, o tai gali nulemti jo pergalę lapkričio 3-ąją. 

 

Taip pat gali kilti ir teisinių problemų dėl išankstinio balsavimo ir dalis balsų gali būti tiesiog neįskaityti. Taigi, nors skaičiai ir rodo palankumą J. Bidenui, dar niekas nebaigta. D. Trumpui paskutinieji debatai buvo reikalingi siekiant pakeisti rinkimų kryptį. Tačiau kryptis nepakito. D. Trumpas ir toliau kalbėjo savo rinkėjų bazei tikėdamasis, kad jie balsuos rekordiniu aktyvumu. Taip pat jis tikisi, kad Demokratų aktyvumas bus mažas, kaip atsitiko 2016-aisiais. 

Ir nors debatai padėjo dar labiau motyvuoti D. Trumpo rinkėjų bazę, vargu ar jam pavyko įtikinti Demokratų rinkėjus (ypač aukštąjį išsilavinimą turinčias priemiesčiuose gyvenančias moteris, bei afroamerikiečius rinkėjus) likti namie ir nebalsuoti. J. Bidenas ir toliau akcentavo D. Trumpo silpnybes, tokias kaip pandemijos valdymas. D. Trumpas ir toliau bandė gelti J. Bidenui dėl rasinio nusikalstamumo, tačiau apskritai, vargu ar paskutiniai debatai padarė poveikį rinkėjų apsisprendimui ir bendrai rinkimų krypčiai. Todėl rinkimus galima laikyti jau pasibaigusiais daugeliu atžvilgių, tačiau ir labai įtemptais, turint mintyje kelių svarbiausių valstijų rinkėjų apsisprendimą, kuris bus lemtingas.