Naujienos

30 rugsėjo, 2016
Davidas Schultzas. Kas gi laimėjo pirmuosius JAV prezidento rinkimų TV debatus tarp neapsisprendusių rinkėjų?
Teisės mokykla

Jei JAV prezidento rinkimų debatai gali paveikti viešąją nuomonę ir padėti apsispręsti dar neapsisprendusiems rinkėjams, arba įtikinti debatų žiūrovus, jog kažkuris kandidatas yra tinkamesnis būti JAV prezidentu, pirmuosius televizinius debatus laimėjo Hillary Clinton. Nors tiesiogiai ji gal ir nepadarė daug, kad sustiprintų savo poziciją, tačiau Donaldas Trumpas nepadarė praktiškai nieko, kad sau padėtų.

Kyla klausimas, kiek apskritai JAV prezidento rinkimų debatai gali įtakoti viešąją nuomonę. Nuo pirmųjų per televiziją transliuotų debatų 1960 metais, jie išlieka žiūrimiausia televizijos laida prezidento rinkimų kampanijos metu, o šiemet pasiekė ir naują žiūrovų rekordą – pirmąją tiesioginę televizinę H. Clinton ir D. Trumpo kovą stebėjo 84 milijonai žiūrovų. Gali pasirodyti, jog žymios debatų scenos gali lemtingos. Tarkim 1960 metais J. F. Kennedy‘is laimėjo debatus prieš R. Nixoną, nes jo išvaizda labiau atitiko prezidento įvaizdį... Arba G.W. Bushas pralaimėjo debatus B. Clintonui 1992 metais dėl savo išsiblaškiusio elgesio ir nuolatinio žvilgčiojimo į laikrodį. Vis dėlto politikos moksle vyrauja nuomonė, kad debatai mažai įtakoja rinkėjų nuomonės pokyčius. Ir vis dėlto...
D. Trumpo šalininkai teigia, kad debatus laimėjo jų kandidatas, o H. Clinton – atvirkščiai. Ir jei debatai turi kokią nors reikšmę rinkėjams, vienas pagrindinių klausimų turėtų būti: kas gi laimėjo debatus tarp neapsisprendusių rinkėjų? Šiais metais rinkėjai yra gana aiškiai susiskirstę į dvi stovyklas, todėl neapsisprendusių rinkėjų yra nedaug. Kadangi rinkiminė kova yra gana tolygi, abiem kandidatams pirmiausiai reikėtų susikoncentruoti į juos palaikančiųjų gretas ir raginti aktyviau balsuoti.
Abu kandidatai, regis, taip ir padarė. D. Trumpas tęsė savo agresyvią retoriką, kurią naudojo ir per respublikonų partijos debatus. Jis kėlę klausimus apie H. Clinton sąžiningumą, ryžtą ir jos požiūrį į tam tikrus politikos klausimus, pavyzdžiui, Iraką.
Tuo tarpu H. Clinton abejojo D. Trumpo charakterio savybėmis, demonstravo politikos įgūdžius ir parodė, jog ji yra geriau pasirengusi tapti prezidente. Abiejų kandidatų šalininkai buvo patenkinti. Tačiau reikia nepamiršti ir neapsisprendusių rinkėjų, o šiuo atveju geriau pasirodė H. Clinton. Neapsisprendusios rinkėjos moterys, ne baltieji rinkėjai ir rinkėjai iki 30 m. amžiaus po šių debatų turėtų labiau palaikyti H. Clinton.
Ji kalbėjo konkrečiau apie politinę darbotvarkę, atrodė labiau susikoncentravusi ir labiau pasiruošusi. D. Trumpui trūko susitelkimo, jo mintys klaidžiojo, be to, jam sunkiai sekėsi formuluoti tinkamus argumentus.
Dar daugiau – H. Clinton buvo tikrai gerai pasirengusi ir į klausimus atsakinėjo išsamiai net ir jos nuomonei nepritariančiųjų akimis. D. Trumpo atsakymai buvo nerišlūs: jis atrodė neturįs plano, kaip kovoti su ISIS, jo pasisakymai apie NATO privertė Aljanso nares abejoti, ar JAV stotų jas ginti grėsmės atveju, o pasisakymai apie branduolinio ginklo naudojimą pasėjo abejonių tarp neapsisprendusių rinkėjų, ar šiam žmogui apskritai galima patikėti aukščiausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.
Kai H. Clinton iš esmės atsakinėjo į klausimus, D. Trumpas arba vengė tiesių atsakymų, arba gąsdino. H. Clinton taip pat buvo labiau užtikrinta dėl savo atsakymų. Tiesa, jos atsakymas dėl laisvosios prekybos politikos nepalaikymo buvo abejotinas, tačiau savo kalboje ji labai gerai valdė faktinę informaciją. D. Trumpas pasirodė neužtikrintai dėl Irako karo klausimo, taip pat klydo kalbėdamas apie Kiniją ir valiutos devalvaciją. Ar jis melavo, ar buvo blogai informuotas, išlieka atviras klausimas.
Ir galiausiai bendravimo stilius. D. Trumpas mažai ką įtikino, jog su tokiu temperamentu yra tinkamas būti prezidentu. Jis ginčijosi su moderatoriumi ir šaukė ant H. Clinton demonstruodamas stilių, kuris tikrai nepelnė jam naujų simpatijų.
H. Clinton reikėtų laikyti šių debatų laimėtoja, bet ar tai turės kažkokios įtakos, parodys laikas.

Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.