Lyra Jakulevičienė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė
2021-aisiais Lietuvai ir visai Europai teko nemažai iššūkių, kurie darė didelį poveikį svarbioms asmenų ir verslo, įskaitant investuotojus, gyvenimo ir veiklos sritims. Tebesitęsianti pandemija, migracijos krizė ir teisės viršenybės iššūkiai reikalavo ieškoti visuomenės ir individo, žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo santykio tinkamos pusiausvyros. Praėjusiais metais gerinta vartotojų teisių, pranešėjų apsauga, pasiūlytas reguliavimas naujųjų technologijų srityje ir plėstas technologijų panaudojimas teisminiuose procesuose, kurtos teisinės sąlygos tvaresnei valstybių raidai.
COVID-19 pandemijos valdymo priemonės Europos valstybių teismuose
2021-ieji buvo didelių teisinių iššūkių Europoje metai. Pirmiausia, COVID-19 pandemija ir jos valdymo priemonės, kurių ėmėsi Europos valstybės, tarp jų – ir Lietuva, gali būti vertinamos nevienareikšmiškai. Į tai atkreipė dėmesį pernai liepą Europos komisijos pristatyta antroji teisinės valstybės principo taikymo ataskaita bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaita, kuri buvo skirta pandemijos priemonių vertinimui. Nuo 2020-ųjų tebesitęsianti COVID-19 pandemija pareikalavo greitų teisinių sprendimų, kurie yra vertinami nevienareikšmiškai, ypač dėl asmens teisių ribojimų. Kai kurių šalių nacionaliniai teismai pasisakė dėl apribojimų taikymo ir tokių priemonių, kaip „sanitarinis pasas“ (Lietuvoje – galimybių pasas), jie daugeliu atvejų atmetė šių priemonių nekonstitucingumo reikalavimus bei teikė prioritetą visuomenės sveikatos apsaugos būtinybei(pvz. Vokietijos Konstitucinis teismas pasisakė dėl komendanto valandos įvedimo ir mokyklų uždarymo, Prancūzijos Konstitucinė taryba pritarė sanitarinio paso taikymui šalies viduje, kaip tinkamos pandemijos valdymo priemonės bei atmetė diskriminacijos argumentus, jog sanitarinis pasas prieštarauja Konstitucijai ir kt.). Tačiau kai kuriais atvejais teismai išreiškė priekaištus vyriausybėms dėl netinkamo teisinių apribojimų pagrindų taikymo ar nesugebėjimo priemonių tinkamai pagrįsti bei numatyti saugiklių (pvz. Ispanijoje, kadangi priemonės priimtos ne įstatymo pagrindu, arba Belgijoje, kur priemonės buvo nepakankamai motyvuotos, todėl neproporcingos). Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) taip pat sulaukė peticijų dėl pandemijos suvaldymui įvestų ribojimų šalyse, dalį jų atmetė kaip nepriimtinas, įskaitant ir prašymus taikyti laikinąsias priemones (pvz. sustabdyti vakcinaciją), tačiau dėl kai kurių prašymų pažeidimų nebuvo nustatyta. Nustatyti keli pažeidimai, susiję su valstybės tinkamų sulaikymo sąlygų neužtikrinimo pandemijos sąlygomis. Lietuvoje, vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, buvo įvestas galimybių pasas. Nustatyti ar ši ir kitos asmens teisių ir laisvių apribojimo priemonės pažeidė Konstituciją dar nėra atsakyta, su šiomis priemonėmis susijusias bylas, pagal Seimo narių grupės prašymą, Konstitucinis Teismas nagrinės 2022 metais.
Europos ir kai kurie nacionaliniai teismai 2021 m. pasisakė dėl privalomos vakcinacijos reikalavimo. Balandžio mėn. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Vavřička ir kiti prieš Čekijos Respubliką, nepripažino Konvencijos pažeidimo, nes privaloma vakcinacija buvo pagrįsta visuomenės sveikatos apsaugos būtinybe. Šis sprendimas buvo priimtas dėl vakcinacijos nuo vadinamųjų „vaikiškų ligų“, tačiau tikėtina, kad šio nutarimo įtaka bus didelė ir kitose, sprendimų laukiančiose COVID-19 bylose. Metų bėgyje dėl COVID-19 vakcinacijos pasisakė ir kiti nacionaliniai teismai (pvz. Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis teismas – dėl akademinių institucijų darbuotojų ir studentų vakcinacijos privalomumo; tuo tarpu Slovėnijos Konstitucinis teismas - dėl viešojo sektoriaus darbuotojų privalomos vakcinacijos laikėsi kitos nuomonės ir nustatė prieštaravimą konstitucijai, tačiau tokį sprendimą siejo su tuo, kad privalomą vakcinaciją gali nustatyti tik įstatymas, kuris dar nebuvo pakeistas).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) gavo nemažai skundų, susijusių su pandemijos metu taikytomis priemonėmis, kitaip nei EŽTT, šie skundai daugiausiai susiję ne su žmogaus teisių apsauga, o valstybės pagalbos taikymu, kuomet valstybės skiria pagalbą verslui, siekiant kompensuoti pandemijos valdymo priemonėmis sukeltas pasekmes.
Pandemija skaudžiai smogė ne tik gyventojų sveikatai, jų teisių įgyvendinimui, bet ir verslui, kuris susidūrė ir su mokumo problemomis. Europoje dar 2019 metais buvo priimti restruktūrizavimo ir nemokumo reformų teisės aktai, kuriais tikimasi sušvelninti ir pandemijos pasekmes. Lietuvoje šios reformos pradėtos pernai, kuomet liepą įsigaliojo juridinių asmenų nemokumo teisinio reguliavimo pakeitimai. Jais siekiama, kad verslas naudotųsi prevencinio restruktūrizavimo mechanizmais, ir taip būtų sumažintas pandemijos pasekmių mastas, bankrutuotų mažiau įmonių.
Ne vienintelė krizė Europoje
Pandemija nebuvo vienintelė krizė, su kuria susidūrė Europa. 2021-ųjų metų viduryje dėmesys migracijos srityje nukrypo nuo pietinių ES sienų prie rytinės sienos su Baltarusija, kur susidurta su beprecedente migracijos krize, kuomet kaimyninės Baltarusijos režimas naudojo migrantus kaip gyvus ginklus politiniais tikslais prieš suverenias ES valstybes nares: Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Lietuva pirmą kartą iš arti susidūrė su pastaraisiais metais plintančia tendencija, kai nedemokratinės valstybės naudoja migrantus kaip politinį ginklą. Šių šalių atsakas į migracijos krizę taip pat privertė ieškoti nemažai teisinių atsakymų, užtikrinant nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos tinkamą pusiausvyrą.
Nors Lietuvoje priimta nemažai teisės aktų pakeitimų, kurie iš esmės keičia beveik trisdešimt metų šalyje gyvuojančią prieglobsčio sistemą, ES mastu vis dar nepavyksta priimti esminių migracijos ir prieglobsčio teisės pakeitimų, numatytų Europos komisijos pasiūlytame naujame ES Migracijos ir prieglobsčio pakte. Migracijos kontekste aktualus ir pernai priimtas naujas ESTT sprendimas, dėl religinių aprangos detalių ir simbolių nešiojimo darbo vietoje, kuriuo Teismas patikslino religijos laisvės ribojimo kriterijus, tačiau vis dar liko neatsakyta į klausimą, kaip skirtingose ES šalyse užtikrinti vienodą darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyrą tokiais atvejais. Migracijos krizės kontekste Lietuvoje gali būti aktualus ir šio teismo priimtas sprendimas, kai Vengrija pripažinta pažeidusi ES teisę, kuomet numatė bausmes asmenims, teikiantiems pagalbą prieglobsčio prašytojams.
Poveikio teismams ir Europos Sąjungos teisės statuso iššūkiai
Pernai net kelios Europos valstybės narės susidūrė su teisėjų ir teismų nepriklausomumo užtikrinimo problemomis, nepateisinamo spaudimo žurnalistams, ES teisės viršenybės kvestionavimo ir kitais iššūkiais, keliančiais pavojų teisės viršenybės, ir atitinkamai teisinės valstybės, principo įgyvendinimui. Teismų nepriklausomumo klausimu, kaimyninės Lenkijos atžvilgiu, Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė net kelias nutartis dėl teisinės sistemos reformų, ES Teisingumo Teismas nusprendė, jog Lenkijos Respublikoje Vyriausybė daro per didelę įtaką teisėjams. Nors Lietuvoje panašių iššūkių išvengta, visgi buvo iškilę nuogąstavimų dėl pavojaus teismų nepriklausomumui, susijusių su politikų įtaka teisėjams ir kai kuriais jautriais klausimais (pvz. migracijos bylose), žurnalistų teisių ribojimu. Lietuvoje vis dar stringa tarptautinių žmogaus teisių institucijų sprendimų, išvadų įgyvendinimas.
Technologijų skvarba kelia ir nemažai teisinių iššūkių
Atsižvelgiant į pasaulinės pandemijos pamokas ir norint pritaikyti teisingumo sistemą prie XXI a. realijų, 2021 m. buvo siekiama tobulinti teisminius procesus. Europos Komisija iniciavo priemones, kurios skaitmenizavimo būdu didins teisingumo sistemos prieinamumą ir efektyvumą, kuomet bylos yra nagrinėjamos tarp skirtingų valstybių. Iniciatyvos leis institucijoms keistis informacija elektroniniu būdu ir vykdyti teisinius procesus nuotolinio perdavimo priemonėmis. Europos veiksmingo teisingumo komisijai 2021 m. birželį priėmus gaires dėl vaizdo konferencijų teismo procese, Lietuvoje buvo koreguotas Baudžiamojo proceso kodeksas ir įtvirtinta nuotolinio baudžiamojo proceso galimybė atlikti ikiteisminius tyrimus, organizuoti baudžiamųjų bylų teisminį nagrinėjimą, naudojant garso bei vaizdo nuotolinio perdavimo priemones\. Rekomendacijas dėl nuotolinių teismo posėdžių organizavimo rugpjūčio mėn. patvirtino ir Lietuvos teisėjų taryba. Jų tikslas – pateikti teismams bei teismo proceso dalyviams gaires, apie tai, kaip turėtų vykti nuotolinis teismo procesas.
Teisė ir technologijos vis reikšmingiau sąveikauja, ne tik užtikrinant nuotolinius teisminius procesus. 2021 m. gegužę Europos komisija pateikė pasiūlymą dėl Dirbtinio intelekto reglamento, kuriuo siekiama suvienodinti taisykles dirbtinio intelekto sistemų plėtojime, paleidimo į rinką ir naudojimo: įvardinamos draudžiamos dirbtinio intelekto rūšys, nustatomi reikalavimai dėl didelę riziką keliančių sistemų ir pan. Reglamento pasiūlymas susilaukė nemažai kritikos dėl įvairių pavojų, kurie gali pažeisti žmogaus teises. Manoma, kad, pavyzdžiui, automatizuotų sprendimų priėmimas socialinėje srityje gali diskriminuoti kai kuriuos asmenis, taip pat rizikos gali kilti, kai teisėsaugos institucijos naudoja dirbtinį intelektą, be to kyla ir duomenų apsaugos pavojai. Įdomus teisinis sprendimas priimtas dėl dirbtinio intelekto atradimų, kuomet Europos patentų tarnyba nusprendė, kad išradėju gali būti tik žmogus, o dirbtinis intelektas – ne.
Žmogaus teisių klausimai ne tik krizių kontekste sulaukė didelio dėmesio
Žmogaus teisių apsaugos srityje 2021-ieji buvo svarbūs metai ne tik dėl iššūkių, kuriuos kėlė pandemija ar migracijos krizė. Europoje 2021 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) Protokolas Nr. 15, kuriuo siekiama pagerinti ir išlaikyti EŽTT darbo efektyvumą augant peticijų skaičiui ir Teismo darbo krūviui. Pavyzdžiui, protokolu iki 4 mėnesių, vietoje buvusių 6 mėnesių, sutrumpinamas terminas, per kurį galima kreiptis į EŽTT po paskutinio nacionalinio teismo sprendimo. Europos Sąjungoje siekta užtikrinti efektyvesnę vartotojų apsaugą teisinių priemonių pagalba – nuo 2022 m. sausio 1 d. valstybėse narėse turi būti taikoma ES Skaitmeninio turinio ir paslaugų direktyva bei Prekių pardavimo direktyva. Šios direktyvos numato suvienodinti vartotojų apsaugos reikalavimus visoje ES, kuomet yra sudaromos prekių pirkimo-pardavimo sutartys, nepriklausomai nuo to, ar tai vyksta fizinėse parduotuvėse ar internetu, taip pat sudaro palankesnes sąlygas plėsti prekybą užsienyje, nustato skaitmeninio turinio kokybės reikalavimus ir vartotojų apsaugą, kai vartotojas „sumoka“ už skaitmeninį turinį ar paslaugą savo asmens duomenimis. Taip pat šių metų pradžioje įsigalios vadinamoji „Omnibus“ direktyva, kuriai įgyvendinti iki pernai metų lapkričio pabaigos valstybės narės turėjo priimti nacionalinius aktus. Naujovė – reikšmingos baudos verslui už vartotojų apsaugos įstatymų pažeidimus, įveda naujas pareigas prekiautojams internete bei naujas sutarčių kategorijas – skaitmenines paslaugas ir prekes su skaitmeniniais elementais. Lietuvoje padaryti reikšmingi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai, kurie sureglamentavo nesąžiningų sąlygų nustatymą vartojimo sutartyse bei suteikė Vartotojų teisių apsaugos tarnybai teisę atlikti išankstinį projektų vertinimą dėl nesąžiningų sąlygų, verslininkams numatyta atsakomybė už nustatytų nesąžiningų sąlygų tolimesnį taikymą.
Stebint neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų augimą Europoje, Europos komisija pasiūlė įtraukti šias veikas į ES nusikaltimų sąrašą. Nors pripažįstama, kad šis reiškinys kelia itin rimtą susirūpinimą, nes pažeidžia ES propaguojamas vertybes, tačiau šiuo metu nėra teisinio pagrindo kriminalizuoti šias veikas ES lygiu. Kovoti su šiuo reiškiniu būtini bendri ES valstybių veiksmai, nes jis peržengia valstybių ribas. Jei ES institucijos pritars šiai iniciatyvai, matysime tolesnes teisines iniciatyvas nustatyti minimalias taisykles dėl šių veikų apibrėžimo ir sankcijų visos ES mastu. Lietuvoje 2021 m. atliktas tyrimas rodo, kad teisėsauga dažnai neidentifikuoja neapykantos nusikaltimo motyvo, o iš per pastarąjį dešimtmetį užregistruotų 1279 neapykantos kurstymo atvejų tik 88 pasiekė teismą.
2021 m. gruodį baigėsi ES direktyvos dėl pranešėjų apsaugos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas. Lietuvoje šioje srityje priimti Pranešėjų apsaugos įstatymo pakeitimai, kurie išplėtė šią apsaugą, numatė didesnes konfidencialumo pareigas, grįžtamąjį ryšį pranešėjui apie padarytus pažeidimus, papildoma apsaugą ir su pranešėju susijusiems, jam padėjusiems asmenims.
Praėjusiais metais, Konstituciniame teisme, priimti reikšmingi žmogaus teisių sprendimai dėl asmens patirtų išlaidų atlyginimo. Nutarta, jog tais atvejais, kuomet asmuo yra išteisinamas dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo ar baudžiamojo nusikaltimo, tokiam asmeniui yra atlyginamos išlaidos, kurias jis patyrė teismo metu. Anksčiau valstybė asmeniui nekompensuodavo teismo išlaidų, todėl norėdamas apsiginti nuo jam pateiktų kaltinimų, jis turėdavo patirti nuostolių. Išlaidų atžvilgiu, priimtos svarbios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijos, dėl valstybės galimybių iš nuteistojo išieškoti patirtas baudžiamojo proceso išlaidas, kurios anksčiau ne visos būdavo kompensuojamos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pernai įtvirtino jau nuo 2015 m. susiformavusią žemesniųjų instancijų teismų praktiką dėl daugelį metų egzistuojančios nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose problemos, kuomet yra sudaroma santuoka su užsienio piliečiu.
2021 m. pavasarį Europos Taryba išleido gaires, kurios turėtų padėti pagerinti ES šalių nacionalines nemokamos teisinės pagalbos sistemas civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose skiriamas didelis dėmesys tokios pagalbos kokybės užtikrinimui. Lietuvoje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema vis dar laukia esminės reformos, nors 2021 m., kad ir nežymiai, buvo padidintas darbo užmokestis nemokamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams.
Europoje dominavo tvarumo, klimato kaitos bei aplinkosaugos teisės klausimai
Europoje dar 2020 m. priimtas „Žaliasis kursas“ lėmė ir „žaliųjų pirkimų“ sistemos reformą bei teisinio reguliavimo pokyčius Lietuvoje 2021 m. Taip pat svarbių direktyvų dėl atliekų tvarkymo ir pakuočių perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę, kurie, tikėtina, leis plėtoti žiedinę ekonomiką Lietuvoje, tačiau šie veiksmai vis dar nėra pakankami. Europoje daugėjo ir bylinėjimosi klimato kaitos klausimais. ES pernai priimtas ir iškart įsigaliojęs Klimato kaitos reglamentas, kuris numato išmetamųjų dujų sumažinimą 55 procentais iki 2030-ųjų. Reglamente išlieka tam tikri neaiškumai dėl bylinėjimosi, kuris vyksta ir nacionaliniuose ir Europos teismuose. Pavyzdžiui, neseniai penki lenkai kreipėsi į teismą prieš Vyriausybę dėl to, kad ji nieko nedarė ir nebuvo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinančios politikos dalimi, o tai, jų nuomone, pažeidė jų teisę į gyvybę, sveikatą ir nuosavybę.
Neišspręsti „Brexito“ klausimai
2021 m. įsigaliojo vadinamasis „kietasis Brexitas“, kai ES ir Jungtinė Karalystė taip ir nepasiekė susitarimo dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose, todėl teismuose su sunkumais susidūrė ir privatūs ir juridiniai asmenys, nes neaišku, kokia teise vadovautis, kai tenka spręsti ginčus su vadinamuoju užsienio elementu. Be to, pernai Lietuvai įsigaliojo Susitarimas dėl ES valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo, kuris išsprendė įtampą tarp ES teisės ir tarptautinės investicijų teisės, tačiau iškėlė naujų užsienio investuotojų apsaugos klausimų.
Žvilgsnis į 2022-uosius
2022-aisiais panašu, kad vis dar spręsime pandemijos sukeltus iššūkius, Europos ir Lietuvos teismai susidurs su naujomis bylomis dėl taikomų pandemijos valdymo ribojimų, lauksime Europinio sutarimo dėl migracijos ir prieglobsčio pakto, Lietuvoje būtina sustiprinti šalies pasirengimą ir atsparumą ateities krizėms. Europos mastu tikėtinas naujo reguliavimo priėmimas dėl dirbtinio intelekto, minimalaus darbo užmokesčio įvedimo visose ES valstybėse narėse, kuris apsaugotų darbuotojus nepriklausomai nuo to, kurioje ES šalyje asmuo dirbtų, tokia sistema sumažintų atlyginimų skirtumus įvairiose valstybėse narėse. Lietuvoje laukiamos reformos dėl teisėkūros, keičiant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tvarką (pvz. įtraukti vertinimą klimato kaitos požiūriu) ir daugybė kitų teisinių iššūkių sprendimų, kurie lemia asmenų ir įmonių padėtį Lietuvoje.