Jau šešiasdešimt metų JAV prezidento rinkimų debatai yra svarbus įvykis JAV politinėje padangėje. Garsieji 1960-ųjų Richardo Nixono ir Johno F. Kennedy debatai pradėjo politinių debatų JAV televizijoje amžių. Nors daugelis manė, kad debatus savo pasisakymo turiniu laimėjo R. Nixonas, J. Kennedy‘io išvaizda televizijos ekrane suvaidino ne mažesnį vaidmenį ir kai kas mano, kad tai lėmė jo pergalę. Ilgainiui televizijos debatai tapo labai populiarūs ir žiūrimi amerikiečių publikos bei padovanojo daug įsimintinų akimirkų, kurios, ko gero, ir paveikdavo rinkimų lemtį.

Dažniausiai tai būna kandidato esminis pareiškimas, ištarta lemiama skambi frazė, kuri turbūt ir turėdavo įtakos rinkimų rezultatams. 1976-aisiais debatuose tarp Geraldo Fordo ir Jimmy Carterio pirmasis paskelbė, kad Lenkija yra laisva ir nepriklausoma valstybė, taip pademonstruodamas savo naivumą, nepasirengimą būti prezidentu ir iš esmės pakenkdamas sau. 1980 m. Ronaldas Reiganas, paklausęs JAV visuomenės, ar dabar geriau nei prieš ketverius metus, padėjo užbaigti debatus su Jimmy Carteriu, primindamas žmonėms apie niūrią ekonomikos būklę. 1992-aisiais George‘o H.W. Busho negalėjimas paaiškinti, kaip ekonomikos problemos paveikė jį asmeniškai bei žvilgčiojimas į laikrodį debatų viduryje parodė žiūrovui, kad jis yra atitrūkęs nuo Amerikos visuomenės ir vidutinio amerikiečio problemų. 2000-aisiais Alo Gore‘o vis kartojami atodūsiai debatuose pasitarnavo jo priešininko George‘ui Bushui naudai ar bent jau leido pasirodyti simpatiškesniu. Na, ir 2016-aisiais mes negalime užmiršti vaizdo, kaip Donaldas Trumpas, lyg nuožmus persekiotojas užsipuolė Hillary Clinton. 

Neįmanoma įrodyti, ar minėti įvykiai pakeitė prezidento rinkimų kryptį, tačiau jie vis iškyla rinkėjų atmintyje, ir tas akimirkas rinkėjai galbūt prisimindavo prieš apsispręsdami už ką balsuoti. Galima teigti, kad prezidento rinkimų debatai televizijoje yra pasenęs formatas, tačiau debatų žiūrėjimo reitingai rodo priešingai. 
Vienaip ar kitaip šie debatai išlieka ypač žiūrimi, o 2016 m. rugsėjo 26 d. vykę H. Clinton ir D. Trumpo debatai neužleidžia pirmosios vietos pagal žiūrėjimo rekordą per visą debatų istoriją. JAV prezidento rinkimų debatai yra tikras žiniasklaidos įvykis, padedantis televizijoms kelti reitingus, bei vis dar turintis didelę reikšmę ir patiems kandidatams į prezidentus. 

Ta pati taisyklė galioja ir debatams tarp J. Bideno ir D. Trumpo. Pirmieji jų debatai gali būti dar labiau žiūrimi nei debatai tarp H. Clinton ir D. Trumpo, bei galbūt nulemsiantys rinkimų baigtį. Pirmųjų debatų kartelė yra užkelta aukštai. Apklausos rodo, kad J. Bidenas turi didesnį tiesioginį rinkėjų palaikymą. Tačiau atsižvelgiant į situaciją rinkikų kolegijose „svyruojančiose valstijose“, pastarojo meto apklausų duomenimis, J. Bideno tikimybė laimėti yra apie 80 procentų. Debatai vyksta pandemijos ir susilpnėjusios ekonomikos metu, praėjus kelioms dienoms po Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth Bader Ginsburg mirties ir prieštaringai vertinamos prezidento skubos, paskirti jos įpėdinį iki rinkimų dienos, nors tam ir prieštarauja visuomenė. 

Debatai taip pat vyksta laikotarpiu, kai daugelyje valstijų vyksta išankstiniai rinkimai. Tai reiškia, kad dalis rinkėjų jau yra apsisprendę už ką balsuos ir debatai įtakos jiems neturės. Arba debatai taps galutiniu veiksniu, padėsiančiu rinkėjams apsispręsti. 

Be to, turint mintyje kaip smarkiai dabar yra susiskaldžiusi JAV visuomenė, debatai gali nepakeisti rinkėjų nuomonės apskritai, nes nuomonės jau yra įsitvirtinusios ir lieka tik vienas klausimas – ar žmonės ateis balsuoti. Ko galima tikėtis iš D. Trumpo ir J. Bideno debatuose? D. Trumpas bandys išryškinti J. Bideno neigiamus bruožus, tokius kaip amžius ar charakteris, kaip per debatus su H. Clinton 2016-aisiais. D. Trumpas bandys debatus nukreipti nuo pandemijos problemos, su kuria, pagal visuomenės nuomonę, jis tvarkosi blogai. D. Trumpas kalbės savo rinkėjams apie Aukščiausiojo Teismo teisėjos pakeitimą. Jis bandys susieti J. Bideną su „Black Lives Matters“ judėjimu, smurtu ir policijos lėšų perskirstymo iniciatyva. Jis labiau stengsis motyvuoti savo rinkėjus balsuoti už jį, nei tai daro Demokratų pusė bandydama rinkėjus įkalbėti balsuoti už J. Bideną. Jis taip pat tikėsis įkalbėti aukštąjį išsilavinimą turinčias moteris nebalsuoti už J. Bideną. D. Trumpas nesitiki laimėti šių rinkėjų balsų, jis tik nori įtikinti jas nebalsuoti, kaip tai atsitiko 2016-aisiais su H. Clinton. 

J. Bidenas, visų pirma, turi įrodyti, kad jis yra pasiruošęs darbui. Iš dalies jis tai jau pabrėžė sakydamas kalbą, kai buvo nominuotas Demokratų kandidatu, tačiau jis turi tai pabrėžti dar kartą. J. Bidenas turi įpūsti kiek daugiau gyvybingumo į jo gana nuobodžią ir blankią rinkiminę kampaniją. Jis turi įkvėpti savo rinkėjus, kurie yra mažiau entuziastingi dėl paties J. Bideno, nei ji yra entuziastingi dėl D. Trumpo pašalinimo. Taip pat jis turi į savo pusę palenkti neapsisprendusius rinkėjus. J Bidenas atakuos D. Trumpo nevykusį pandemijos valdymą. Jis taip pat atakuos dėl ekonomikos, sveikatos apsaugos, ir nuožmaus bandymo be skrupulų „užkišti“ Aukščiausiąjį Teismą jam palankiais teisėjais. J. Bidenas turi palenkti aplinkybes prieš D. Trumpą, įrodyti, kad jis yra tinkamas šiam darbui ir patraukti nedidelės grupės neapsisprendusių rinkėjų dėmesį „svyruojančiose“ valstijose, kas leistų jam išsiveržti į rinkimų viršūnę rinkikų kolegijoje.  

Nors JAV ir yra susiskaldžiusi, o nuomonių, kurias galima paveikti, yra labai mažai, šie debatai yra kritiškai svarbūs abiem kandidatams, ir jie abu turi galvoti apie vaizdinius ir frazes, kurios gali nulemti ir galutinį rinkimų rezultatą.  

Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.