JAV prezidento Donaldo Trumpo metinė kalba Kongrese buvo kartu ir nuspėjama, ir gana stebinanti. Nustebino tai, kad jo tone nebuvo tiek daug mums jau įprasto kovingumo ir šaukimo. Taigi tiems, kas tikėjosi išvysti piktą ir nesivaldantį D. Trumpą, teko nusivilti. Tačiau tuo pačiu jo kalba daugeliu aspektų buvo nuspėjama. Kiekvienas prezidentas nepraleidžia progos išnaudoti metinės kalbos Kongrese tribūną pasigirdamas nuveiktais gerais darbais ir nutylėdamas faktus, kurie jam gali būti nepatogūs. D. Trumpas šia galimybe pasinaudojo gana saikingai.
Tačiau, kita vertus, jis nepraleido progos jam būdinga maniera išpūsti mokesčių mažinimo politikos fakto (nors tai ir nebuvo didžiausias mokesčių sumažinimas JAV istorijoje) ir pabrėžti, jog vidurinė klasė dėl to gavo nemažai naudos. Taip pat jis gerokai perdėjo tariamus savo pasiekimus ir atliktas reformas energetikos, anglies pramonės ir sveikatos apsaugos srityse. Jis prisiėmė gerokai daugiau nuopelnų dėl darbo vietų ir atlyginimų augimo, įmonių investavimo į darbo vietas ir pasiekimų vertybinių popierių rinkoje (pirmiausia palyginus su B. Obamos nuopelnais) nei iš tiesų yra vertas.
D. Trumpas taip pat akivaizdžiai pataikavo savo šalininkams kalbėdamas apie sveikatos apsaugą, imigraciją, ypač dėl kalbėjimo apie imigrantų ir MS13 gaujų nužudytus žmones. Tas pats galioja ir jo kalboms apie grandininę migraciją. Tai galbūt ir veikia jo elektorato pagrindą, tačiau nepritraukia, o atvirkščiai – atstumia kitus. D. Trumpas bandė nustatyti kalbėjimo toną, kuriuo palenktų į savo pusę vadinamuosius svyruojančius rinkėjus ir taip sustiprintų gana silpnas savo ir Respublikonų pozicijas artėjančiuose Kongreso rinkimuose 2018-aisiais.
Galiausiai D. Trumpas akcentavo planuojamas reformas infrastruktūros, pasaulio prekybos, apmokamų šeimyninių atostogų, kalėjimų srityse, nors ir nėra aišku, ar jis turi konkretų planą šių reformų įgyvendinimui ir jas palaikančių Respublikonų ar Demokratų balsus. Jei pajudėtų planuojamos kalėjimų, apmokamų šeimyninių atostogų ar infrastruktūros reformos, visai tikėtina, kad taip jis galėtų laimėti dalį neapsisprendusių rinkėjų balsų.
Nieko nuostabaus, jog buvo nutylėti tokios temos kaip Mullerio tyrimas dėl Rusijos ar problemos D. Trumpo administracijoje, kurios vienareikšmiškai ir toliau temdys jo prezidentavimą. Taip pat jis nutylėjo apie iššūkius ar įtampas tarptautinėje politikoje, kurių daugumą, deja, jis pats ir sukūrė. Galiausiai, kelios paskutinės mintys. D. Trumpo pareiškimas, kad tai yra „naujos Amerikos momentas“ primena R. Reagano „Amerikos ryto“ politinės kampanijos lozungą, siekiant palenkti į savo pusę neapsisprendusius rinkėjus. Tačiau D. Trumpo kalba dėl imigracijos yra skaldanti ir jo „pirmiausia Amerika“ retorika užgožia visus pozityvius ketinimus. Apskritai D. Trumpo kalba jo rinkėjams ir Respublikonams patiks, Demokratams – nepatiks, ir geriausiu atveju tai paveiks tik pavienius neapsisprendusius rinkėjus. Galiausiai – tai tik viena kalba, kuri turės minimalų poveikį viešosios nuomonės pokyčiams. Žymiai įdomiau, kaip po šios kalbos D. Trumpas kalbės vėliau ir skelbs „Twitteryje“.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.