Naujienos

25 lapkričio, 2021
MRU prisideda prie pozityvių Statybos teisinio reguliavimo pokyčių Lietuvoje
Teisės mokykla
Įvykis
Universitetas
Konferencijos

2021 m. lapkričio 17 d. vyko nuotolinė tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta išgryninti pastarojo meto statybos teisinių santykių reguliavimo normavimo tendencijas Europos Sąjungos šalyse.

Šiuo metu statybos procesą Lietuvoje reguliuojantys teisės aktai sukuria pakankamai didelę administracinę naštą, rinkos dalyviai skundžiasi norminių taisyklių gausa, jų nuolatiniu keitimu ir atnaujinimu. Į tai reaguodama Aplinkos ministerija, kartu su Mykolo Romerio universitetu, surengė diskusiją galimiems sprendimo būdams atrasti. Vienas iš pagrindinių konferencijos tikslų buvo pamatyti ir įvertinti statybos teisinį reguliavimą skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, aptarti dažniausiai kylančius iššūkius ir jų sprendimo būdus.

Lapkričio 17 dieną vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Statybos įstatymai ir kodeksai: praeitis, dabartis, ateitis“ dalyvavo 23 teisės mokslininkai ir praktikai, pripažinti tarptautinių teisės žinynų. Konferencijoje buvo pristatyta 19 skirtingų Europos Sąjungos jurisdikcijų statybos teisinio reguliavimo aspektu. Konferencijoje sveikinimo žodį tarė Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Pastarojo meto pokyčiai ypač ryškūs Nekilnojamojo turto srityje, kurioje šiuo metu daugelyje šalių pastebimas itin didelis suaktyvėjimas. Tai lemia išaugusios investicijos į Nekilnojamojo turto ir statybos sektorius. Tuo pačiu statybos sektorius susiduria su nutrūkusių grandinių, darbuotojų trūkumo ir šiuolaikinių technologijų pritaikymo iššūkiais. Tai nėra vienos nakties reiškinių pasekmė, o ilgalaikis procesas, į kurį įstatymų leidėjas negali nereaguoti. Taip pat negali nereaguoti ir teisės mokslas. Ypač jei teisės mokslą laikome vienu iš variklių, padedančių įveikti iššūkius, su kuriais susiduria atitinkamų teisinių santykių dalyviai“, teigia Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė.

Konferencijoje dalyvavusių teisininkų teigimu, šis tarptautinis renginys atskleidė, jog, nepaisant kultūrinių, teisinių ir ekonominių skirtumų, visos jurisdikcijos turi daug bendrų interesų, siekiant įvesti pokyčius statybos sektoriaus teisiniame reguliavime. Konferencijoje išskirtos 5 skirtingos panelės, kuriuose pastebėtos šios tendencijos:

Pabaltijo valstybės

Lyginant statybos teisinį reguliavimą Pabaltijo šalyse, nelieka abejonės, jog teisės nuostatų kodifikavimas suteikia teisiniams santykiams sklandumo ir aiškumo. Estija, kurioje nuo 2015 metų įsigaliojo Statybos kodeksas, statybos teisiniai santykiai ir procedūros yra aiškūs, tvariai reglamentuoti, nustatyti vieningi terminai, įtvirtintos sąvokos ir palikta nedaug vietos proceso dalyvių interpretacijai. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje vis dar galiojanti teisinė sistema su daugybe skirtingų teisės aktų, reglamentuojančių statybą, yra paini, skirtingų teisės aktų nuostatos prieštarauja tarpusavyje ir klaidina vartotoją. Be to, dažnai yra pažeidžiami procedūriniai terminai, kadangi už tokį pažeidimą nenumatytos jokios baudos. Nėra abejonės, jog visos Baltijos šalys linksta link visiško kodifikavimo. Poreikis kodifikuoti statybos teisinį reguliavimą kyla siekiant išspręsti pagrindines statybos teisinio reguliavimo problemas: teisės aktų kiekį ir apimtį, neaiškias statybos procedūras ir jų terminus, ne iki galo paskirstytą subjektų atsakomybę.

Skandinavijos valstybės

Iš pristatytų Danijos, Švedijos ir Suomijos jurisdikcijų, darytina išvada, kad Skandinavijos valstybėse yra itin svarbus tradicijų laikymasis, todėl statybos teisiniuose santykiuose dažniausiai taikomos standartinės sutarčių formos (nepaisant to, kad jos yra gan seniai patvirtintos ir dalis jų nuostatų nebeatitinka šiuolaikinių standartų). Standartinėse sutarčių formose yra aiškiai reglamentuotos statybos kokybės, atsakomybės sąlygos bei ribos, procedūriniai terminai. Būtent dėl šios priežasties teisės aktų nuostatų gausa nėra opi problema šiose jurisdikcijose, poreikio kodifikuoti teisės aktus nėra. Danijos, kurioje statybos teisiniai santykiai yra reglamentuojami Statybos kodekse, pavyzdys rodo, kad Skandinavų tradicijoje kodifikavimas esminės reikšmės sklandžiam statybos procesui nedaro, kadangi ir toliau prioritetas teikiamas standartinėms sutarčių formoms.

Vidurio ir rytų Europos valstybės

Šiame regione vyrauja tendencija formaliuosius statybos proceso reikalavimus atlikti fiziškai (t. y. teikti dokumentus, atsiimti sutikimus / patvirtinimus / leidimus gyvai), nėra plačiai paplitęs elektroninių sistemų naudojimas. Tai gerokai apsunkina ir prailgina formaliuosius procesus. Pačiame teisiniame reguliavime vyrauja kazuistinės teisės normos, kurias sudėtinga taikyti praktikoje. Šiose jurisdikcijose statybos procesas yra painus ir chaotiškas – įtvirtintos proceso taisyklės kelia abejonių, vyksta dažni teisminiai ginčai dėl išduotų statybos leidimų ir/arba dėl statybos pripažinimo neteisėta. Visame regione vyrauja didelė problema su statybos finansavimu.

Iš kitos pusės, matomos pastangos šį statybos reguliavimo mechanizmą atnaujinti – sutartiniams santykiams naudojamos FIDIC sutarčių formos, taip pat pastebimas siekis kodifikuoti teisės aktus – dalis valstybių rengia (arba jau parengė) Statybos kodekso projektus. Tai parodo šalių siekį atsinaujinti, susisteminti ir supaprastinti statybos procesą.

Šiaurės ir vakarų Europos valstybės

Europos šiaurės vakarų regione galioja ganėtinai griežtas statybos teisinis reguliavimas, kilęs iš ilgalaikės patirties ir stabilaus reguliavimo. Statybos procesai ir statybos dalyvių atsakomybės yra aiškiai įtvirtinti.  Šiame regione plačiai paplitęs projektavimas, naudojantis BIM privalumais. Taip pat, be kitų modelinių sutarčių formų, naudojamos ir FIDIC sutarčių nuostatos, kas padeda aiškiai apsibrėžti statybos proceso dalyvių atsakomybę. Europos šiaurės vakarų regione valdžios institucijoms netaikoma atsakomybė už neteisėtai išduotus statybos leidimus. Tai kyla iš to, kad atsakomybę už projektinius sprendinius ir statybos rezultatą prisiima rinkos dalyviai. Tai sudaro prielaidas mažinti administracinę naštą formaliųjų procedūrų kontekste, nors griežta kontrolė ir čia nėra išvengiama. Kita problema yra dispersiškumas tarp regioninio ir nacionalinio / federalinio statybos teisinio reguliavimo, kurių bendras tikslas – įtvirtinti taisykles, siekiant to paties rezultato. Dėl federalinio modelio, valstybėse susikuria įvairios praktikos skirtingose žemėse (pvz., Vokietija, Austrija). Vis tik, didelių reguliacinių pokyčių nėra numatoma, pasitikimas rinkos dalyvių branda ir atsakomybe.

Pietų Europos valstybės

Europos Sąjungos pietinių valstybių jurisdikcijose vyrauja tendencija išlaikyti nuo seno galiojančius teisės aktus, juos tik minimaliai pritaikant šiuolaikinei rinkai. Dėl teisinio reguliavimo archaiškumo, opūs išlieka šiuolaikiniai – energetinio naudingumo ir anglies dioksido ekonomijos – klausimai, kurie seno leidimo teisės aktuose nėra aptariami. Taip pat šiose jurisdikcijose dažniausiai pasitaikantys iššūkiai siejami su teritorijų planavimo klausimais. Požiūris į teisės aktų kodifikavimą šiame regione išsiskiria – vienose šalyse laikoma, kad tik laiko klausimas, kada teisės aktai bus kodifikuoti į vieną Statybos kodeksą. Kitose šalyse teisės aktų kodifikavimas laikomas per daug dideliu iššūkiu, prie kurio prisitaikyti būtų per daug sudėtinga. Todėl pasirenkama likti prie senųjų tradicijų ir statybos procesą supaprastinti atliekant galiojančių teisės aktų pakeitimus. Vis tik įžvelgiamos teigiamos tendencijos reguliavimo pokyčiuose, bandant prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių ir net įvedant naują reguliavimą, kuris prisidėtų prie poveikio klimato kaitai mažinimo.

Ši tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija atskleidė, kad nors skirtinguose Europos regionuose susiduriama su nevienodais iššūkiais, visose jurisdikcijose siekiama užtikrinti efektyvesnį bei našesnį statybos procesą, sumažinti administracinę naštą.

Po sėkmingos lapkričio 17-osios dienos konferencijos, 2021 metų gruodžio 10 dieną Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kartu su Mykolo Romerio universitetu, organizuoja nuotolinę nacionalinę konferenciją „Statybos kodeksas – mažiau reguliavimo, daugiau galimybių“. Nacionalinė konferencija skirta aptarti esamą statybos sektoriaus teisinio reguliavimo situaciją Lietuvoje, apibendrinti tarptautinėje konferencijoje aptartas užsienio šalių tendencijas bei pristatyti siūlomas statybos sektoriaus teisinio reguliavimo pokyčio Lietuvoje alternatyvas.

Renginio įrašas publikuojamas Mykolo Romerio universiteto Youtube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=uvCgpOz_K_I.