Mykolo Romerio universiteto tyrėjai užbaigė įgyvendinti projektą „Ekstremalių situacijų teisinių, vadybinių ir ekonominių sprendimų vertinimas: pusiausvyros tarp visuomenės saugumo ir žmogaus teisių paieška”. Projektą finansavo Lietuvos mokslų taryba (projekto Nr. S-COV-20-28). Projektu buvo siekiama atlikti užkrečiamųjų ligų ekstremalių situacijų valdymo teisinio reguliavimo, viešosios politikos veiksmingumo ir finansavimo šioje srityje ex post vertinimą, identifikuoti spragas ir trūkumus, bei pasiūlyti tokį teisinio reguliavimo, vadybos ir finansavimo modelį, kuris leistų ekstremalias situacijas efektyviau valdyti, užtikrintų žmogaus teisių apsaugą, demokratinių institutų funkcionavimą ir darną su Konstitucija, tarptautine teise bei geriausia viešo valdymo praktika.
Projekto metu atliktas kompleksinis teisinis, vadybinis ir finansavimo tyrimas, parengtos gairės ir rekomendacijos ateities krizių valdymui, publikuotas 12 mokslinių straipsnių leidinys (prieinamas: https://repository.mruni.eu/handle/007/17050), parengtas specialus numeris (5 straipsniai) tarptautiniame leidinyje, komentarai žiniasklaidoje, atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
COVID-19 pandemijos metu taikytų sprendimų teisinė analizė parodė, kad Lietuvos institucijos tinkamai įvertino situaciją – 2020 m. pavasarį - pagrindo skelbti nepaprastąją padėtį nebuvo. Žmogaus teisių ribojimų (įvesti 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 207) vertinimas patvirtino, kad įstatymai numatė tik abstrakčias galimybes riboti tam tikras teises arba nenumatė jokių, todėl įvesdama kai kurių teisių apribojimus nesant tam įstatyminio pagrindo Vyriausybė viršijo savo įgaliojimus. Iki šiol įstatymai numato tik ūkinės veiklos laisvės ribojimo galimybę, tačiau ne visišką jos uždraudimą. Pastebėta, kad Civilinės saugos įstatyme įtvirtintas reguliavimas apskritai nėra orientuotas į tokias ilgalaikes pandemijas, kaip COVID-19, todėl būtina nustatyti aiškų karantino teisinio režimo reguliavimą, jo skelbimo ir pasibaigimo kriterijus, valstybės valdžios institucijų įgaliojimus ir galimus teisių ir laisvių apribojimus bei jų pasibaigimo pagrindus, įtvirtinti parlamentinės kontrolės galimybę. Nustatyta, kad kai kurie taikyti apribojimai buvo būtini ir proporcingi siekiamam tikslui - užkirsti kelią viruso plitimui (pvz. teisės į mokslą ar ūkinės veiklos ribojimų atveju). Žinoma, individualiais atvejais išvados gali ir skirtis, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. Kita vertus, nors visomis Vyriausybės nutarimais nustatytomis ribojančiomis priemonėmis buvo siekiama teisėtų tikslų, kai kurios jų neatitiko iš Konstitucijos ir tarptautinės teisės kylančių reikalavimų (pvz. privaloma izoliacija, anonimiškumo neužtikrinimas skelbiant duomenis apie užsikrėtusių asmenų lankytas vietas, pasimatymų įkalinimo įstaigose draudimas). Sunkiai pateisinamas ir tam tikrų medicininės priežiūros paslaugų nesuteikimas (planinių operacijų, hospitalizacijos, odontologinių paslaugų atidėjimas). 2020 m. gruodžio mėn. atlikta beveik 800 Lietuvos gyventojų apklausa socialiniuose tinkluose apie tai, kokias jų teises labiausiai paveikė pandemijai suvaldyti skirti apribojimai parodė, kad gyventojus labiausiai paveikė būtent teisės į sveikatą (33 proc.) bei judėjimo laisvės (30 proc.) ribojimai. Ateityje būtina koreguoti nustatytą teisinį reguliavimą dėl saviizoliacijos ir privalomos izoliacijos skyrimo tvarkos ir terminų, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ribojimo, kai kurių kitų ribojimų, kurie šiuo metu nenustatyti įstatymuose. Be to, patirtis parodė, kad kai kuriuose teisės aktuose reikia pildyti viešojo administravimo subjektų sprendimų ar veiksmų apskundimo tvarką. Teisė į teisminę gynybą pirmojo karantino laikotarpiu iš esmės buvo prieinama, tačiau atidėtas bylų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka pailgino jų nagrinėjimo trukmę. Todėl vis didesne apimtimi pereinant prie nuotolinių teismo posėdžių, būtina užtikrinti tiek teisingą procesą, tiek bylų duomenų perdavimo saugumą. Nors pirmojo karantino metu neretai buvo pasitelktos iškart griežčiausios priemonės, nenumatant alternatyvų, ateityje susidūrus su panašiomis ekstremaliomis situacijomis, būtina pradžioje taikyti įmanomai švelnesnius teisių ribojimus ir juos griežtinti tik esant neigiamiems situacijos pokyčiams.
Palyginamoji Lietuvos ir užsienio valstybių analizė atskleidė, jog Lietuvoje ribojimai pirmojo karantino metu buvo vieni griežčiausių vertinant jų griežtumo priklausomybę nuo užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus, nors kaimyninės šalys panašių rezultatų pasiekė taikydamos daug švelnesnes priemones. Vertinimas patvirtino, kad 2020 m. kovo mėn. įvesti ribojimai neigiamai paveikė daugelį Lietuvos ūkio sektorių, nedarbas tarp Lietuvos gyventojų augo sparčiau nei kitose ES šalyse. Viena to priežasčių, tikėtina, buvo netinkamas paramos verslui priemonių įgyvendinimas.
Finansinių priemonių tyrimas parodė, kad be papildomos finansinės valstybės paramos verslui ir kitiems subjektams valstybė būtų susidūrusi su didesniais ekonominiais padariniais. Nors dauguma taikytų priemonų pasiteisino, ateityje būtina numatyti saugiklius. Tikslinga monetarinės politikos priemones orientuoti ne į vieno veiksnio, veiklos ar sektoriaus finansavimą, jos turėtų būti visa apimančios, plačios.
Su tyrimo santrauka galima susipažinti čia.
Su tyrimo išvadomis galima susipažinti čia.
Su gairėmis-tyrimo rekomendacijoms galima susipažinti čia.
Dėl papildomos informacijos: tm@mruni.eu