Atminties ir teisingumo tyrimų centras

Homepage / Atminties ir teisingumo tyrimų centras

Tikslas ir misija

Centro misija – tirti atminties fenomeno įtaką teisinei, socialinei bei istorinei tikrovei. Savo veikla Centras siekia formuoti tarpdisciplininę tyrimų aplinką, skatinti inovacijas, tarptautiškumą, ieškoti naujų tyrimų metodų, siekti mokslo proveržio teisės, istorijos ir atminties tyrimų lauke.

Centro uždaviniai:

Tirti, kaip Lietuvos ir kitų šalių istorinė patirtis ir kolektyvinė atmintis sąveikauja su įstatymine aplinka, teisės teorija bei tradicija.
Aiškintis, kaip kolektyvinės atminties fenomeną veikia technologinė pažanga.
Ieškoti, kaip kolektyvinės atminties teisinis reguliavimas siejasi su žmogaus teisių problematika, tarptautine teise, istorinio teisingumo klausimais.

Pagrindinės tyrimų kryptys:

Atminties fenomenas: socialiniai, teisiniai, psichologiniai bei technologiniai aspektai.
Atminties, istorijos ir teisės fenomenų sąsajos bei sąveika.
Atmintis, istorija, kriminologija, viktimologija.
Atminties ir istorijos fenomenų įtaka nusikaltimų žmoniškumui, genocido, karo nusikaltimų teisiniam reguliavimui.
Atmintis, demokratija ir žmogaus teisės.

Vadovė:

Nuo 2025 m. dr. Dovilė Sagatienė dovile.sagatiene@mruni.eu

2023-2025 dr. Monika Rogers monika.rogers@mruni.eu

Vykdomi projektai

„Mnemonic Reality: Investigating Memory Law’s Impact on Reality and Reality’s Impact on Memory Laws“. Tarptautinis, finansuojamas „VolkswagenStiftung“ (Vokietija).
„Siekiant teisingumo genocido, masinių represijų ir karo aukoms Lietuvoje ir Ukrainoje: teisė, istorija, atmintis“. Finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos.
Įgyvendinant Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“, 2023 m. MRU startavo projektas Ekscelencijos centrų kūrimas. Atminties ir teisingumo centras vykdys projektą „Aukos samprata ir aukos teisių apsauga Rytų Europoje: nuo istorijos iki naujausių iššūkių“ (VICTIM).
Teisės srities projekte VICTIM analizuojama, kaip Rytų Europos šalių teisinėse sistemose ir kriminologijoje suprantama nusikaltimo auka. Ši sąvoka bus nagrinėjama ir kaip individualūs nusikaltimai (pvz., žmogžudystės, seksualinis smurtas), ir kaip masiniai nusikaltimai žmoniškumui. Įgyvendinant projektą, tiriama, kaip istoriniai įvykiai, pavyzdžiui, sovietinė okupacija, paveikė nusikaltimo aukos sampratą. Nagrinėjama, ar ji skiriasi šiandien Rytų Europoje ir vakarų pasaulyje.

Projekte dalyvauja Dr. Kateryna Latysh vadovaujama tarptautinė ekspertų komanda (Dr. Monika Rogers (MRU, Lietuva), Prof. Dr. Marianna Muravyeva (Helsinkio universitetas), Dr. Mirosław Michał Sadowski (Lenkija, Jungtinė Karalystė, Portugalija), Prof. Dr. Mykhaylo Shepitko (Yaroslav Mudryi Nacionalinės teisės universitetas, Charkivas), Yuliya Brin (Helsinkio universitetas)). Skirtingų šalių mokslininkai susivienijo ištirti situaciją Baltijos šalyse, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Balkanuose.

Daugiau informacijos galima rasti čia: (1), (2).