Gyvenimo kokybės laboratorija




 
Gyvenimo kokybės laboratorijos vadovė:
Prof. hab.dr. Ona Gražina Rakauskienė

El. p. ona.rakaus@mruni.eu
Tikslas


  • Gyvenimo kokybės tyrimų laboratorijos tikslas – siekiant gerinti gyventojų gyvenimo kokybę, stiprinti socialinį ekonominį saugumą, atlikti kompleksinius įvairių gyvenimo kokybės sričių tyrimus  ir pasaulio bei ES šalių lyginamuosius tyrimus.

Uždaviniai

1) Sukurti inovacinius gyvenimo kokybės ir socialinio ekonominio saugumo vertinimo ir prognozavimo metodus, vykdyti gyvenimo kokybės vertinimo metodologijos ir vertinimo rodiklių (gyvenimo kokybės indeksų) sistemos tyrimus.

2) Atlikti išsamią ir gilią gyvenimo kokybės ir socialinio ekonominio saugumo  analizę, nustatant gyvenimo kokybės trikdžius, jos plėtros prielaidas, veiksnius, tendencijas bei galimybes.

Bus vykdomi gyvenimo kokybės tyrimai pagal  šias sritis:

  • asmens ir visuomenės sveikatos būklė;
  • demografinė būklė (gyventojų raida);
  • migracijos tyrimai;
  • užimtumas ir jo didinimo galimybės;
  • verslumas ir jo didinimo prielaidos;
  • gyventojų pajamos ir jų diferenciacija;
  • vartojimas ir jo struktūra;
  • gyventojų santaupos (indėliai bankuose, turtas) ir investicijos;
  • būstas ir gyvenamoji aplinka;
  • išsilavinimo lygis, švietimo kokybė ir prieinamumas, gyventojų galimybės mokytis visą gyvenimą;
  • darbinio gyvenimo kokybė, darbo ir laisvalaikio suderinamumas;
  • kultūra, moralinės-etinės vertybės;
  • atskirų socialinių grupių (jaunimo, vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonių) gyvenimo kokybė;
  • gyvenimo kokybė pagal lytį.

 Inovacinės tyrimų kryptys:

  • pasitenkinimo gyvenimu ir laimės ekonomika;
  • ekonominis atsparumas (angl. resilience): individas, verslas, valstybė;
  • žmogaus, visuomenės, valstybės socialinis-ekonominis saugumas;
  • erdvinis saugumas (prekių srautų judėjimo per sienas saugumas), muitinės logistikos saugumas.

3) Analizuoti pasaulio ir ES šalių gyventojų gyvenimo kokybės parametrus ir atlikti lyginamuosius tyrimus, nustatyti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės lygį pagal įvairius gyvenimo kokybės rodiklius pasaulio ir ES kontekste.

4) Sukurti gyvenimo kokybės duomenų bazę, pasižyminčią praktiniu pritaikomumu – vykdomos ekonominės politikos stebėjimo ir efektyvumo vertinimo instrumentą, kuris leis ir toliau stebėti ir tikslinti prioritetines Lietuvos socialinės ekonominės raidos kryptis, nustatyti silpniausias grandis ir sistemiškai konstruoti naujas veiksmingas politikos priemones.

5) Sutelkti įvairių krypčių mokslininkus, verslo ir valdžios atstovus vieningomis pastangomis siekti užimtumo didėjimo, bedarbystės bei emigracijos, socialinės ekonominės nelygybės mažinimo, nepasitenkinimo valdžios sprendimais mažėjimo, numatant gyvenimo kokybės gerinimo būdus.

6) Teikti konkrečius pasiūlymus ir rekomendacijas Lietuvos valdžios struktūroms, užimtumo ir gyvenimo kokybės kėlimo politiką vykdančioms valstybės institucijoms, kas padėtų padidinti valstybės ekonominių sprendimų pagrįstumą ir efektyvumą.

Laboratorijos išskirtinumas

  • Gyvenimo kokybės tyrimų  laboratorijos  išskirtinumas grindžiamas šiais teiginiais

    Pirma, kadangi gyvenimo kokybės objektas yra sisteminis ir apimantis daugelį įvairių socialinio, ekonominio, demografinio, visuomenės gyvenimo sričių, gyvenimo kokybei nagrinėti akcentuojamas tarpdisciplininis, daugiakryptinis aspektas, kuris apjungia į vieningą visumą įvairias mokslo kryptis: ekonomiką, sociologiją, psichologiją, vadybą ir administravimą, sveikatos mokslus, teisę, edukologiją, kas ir atsispindėtų  laboratorijos tyrimų kryptyse.

    Antra, svarbus laboratorijos veiklos akcentas – tarptautinis tyrimų aspektas. Siekiant integruotis į pasaulinę mokslinių tyrimų erdvę, Laboratorijos veikla  bus nukreipta į lyginamuosius tyrimus ir platų bendradarbiavimą, visų pirma, su kaimyninėmis Baltijos regiono šalimis, antra, - ES šalimis ir, trečia, pasaulio šalimis – JAV, Kinija, Korėja, ir kt. sukurta gyvenimo kokybės rodiklių sistema ir vertinimo modelis neapsiriboja vien tik Lietuvos atveju.

    Trečia, tikimasi, kad Laboratorijos veikla prisidės prie Lietuvos mokslo ir mokslinių tyrimų atgaivinimo bei mokslininko prestižo atstatymo, kurie rinkos ekonomikos metu tapo nuvertinti ir nepareikalauti. Šių neigiamų reiškinių įveikimas turi reikšmės ne tik Lietuvos mokslo teorijai, bet ir realiai ekonomikai.