Artėjantys disertacijų gynimai

2020-01-1611 val. prof. habil. dr. Mindaugo Maksimaičio auditorija (I-414), Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius.
DisertantėVilma Miglinė (Lyderystės ir strateginio valdymo institutas)
Tema„Veiksmingas psichologinės pagalbos valdymas ekstremaliųjų situacijų atveju“
Mokslo kryptisVadyba S 003
Vadovėsprof. dr. Birutė Mikulskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003), 2018-2019 m.;
prof. dr. Birutė Pitrėnaitė-Žilėnienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003), 2015-2018 m.
Gynimo tarybaPirmininkas - prof. dr. Tadas Sudnickas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003). 
Nariai: 
doc. dr. Evangelia Petridou (Vidurio Švedijos universitetas, Švedijos Karalystė, socialiniai mokslai, politikos mokslai S 002);
prof. dr. Rimantas Stašys (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003);
prof. dr. Diana Šaparnienė (Šiaulių universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003);
prof. dr. Nida Žemaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata M 004).
Ekstremaliosios situacijos sutrikdo paveiktos populiacijos funkcionavimą, o įvykio metu patirtas stresas gali tapti sveikatos problemų priežastimi. Nors Lietuva santykinai vertinama kaip mažiau veikiama grėsmių, visgi šalyje daugėja įvykių, dėl kurių gali susidaryti ekstremaliosios situacijos. Svarbu suprasti, kad chaotiškos ir nepritaikytos pagal atvejį psichologinės ir socialinės pagalbos teikimas gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos, todėl visos priemonės privalo būti kruopščiai suplanuotos. Psichologinės intervencijos pasižymi specifiškumu. Kuriant veiksmingą psichologinės pagalbos valdymo sistemą ekstremaliųjų situacijų atveju į tai būtina atsižvelgti Tiek prevenciniais, tiek gydomaisiais veiksmais psichologinė ir socialinė pagalba kuria visuomenės psichosocialinį atsparumą. Todėl labai svarbu veiksmingai koordinuoti ir teikti psichosocialines intervencijas. Problemos analizei pasitelkiamos vadybos ir visuomenės sveikatos mokslų perspektyvos. Apibendrinus apžvelgtą literatūrą ir empirinio tyrimo rezultatus išryškintos priemonės, kurių reikėtų imtis, siekiant didinti nagrinėjamos srities valdymo veiksmingumą. Taip pat atskleistas visuomenės požiūris į tam tikras psichologinių intervencijų priemones – jų priimtinumą, finansavimą, į ką svarbu atsižvelgti planuojant intervencijas siekiant, kad jos būtų veiksmingos. Tyrimo radiniai svarbūs planuojant psichologines intervencijas ekstremaliųjų situacijų atveju konkrečioje populiacijoje su jai būdingu kultūriniu specifiškumu. 
  • Disertacija
2019-12-2013 val. prof. habil. dr. Mindaugo Maksimaičio auditorija (I-414), Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius.
DisertantasAdomas Vincas Rakšnys (Viešojo administravimo institutas)
Tema„Bendradarbiavimu grindžiamos organizacinės kultūros formavimas viešajame valdyme“
Mokslo kryptisVadyba S 003
Vadovasprof. dr. Arvydas Guogis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003)
Gynimo tarybaPirmininkas - prof. dr. Algirdas Astrauskas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003). 
Nariai: 
prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003);
doc. dr. Iveta Reinholde (Latvijos universitetas, Latvijos Respublika, socialiniai mokslai, politikos mokslai S 002);
prof. dr. Ligita Šimanskienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003);
prof. dr. Jolanta Urbanovič (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003).
Disertacijoje analizuojamas bendradarbiavimu grindžiamos organizacinės kultūros formavimas. Bendradarbiavimu grindžiama organizacinė kultūra analizuojama makro, mezo, mikro ir nano kultūrinių lygmenų kontekstuose. Darbe išskiriami lyderystės kompetencijų, pasitikėjimo, žinių ir informacijos dalijimosi, moderniųjų technologijų, suinteresuotų šalių įtraukties etapai. Atliekama normatyvinė analizė, analizuojami istoriškai reikšmingiausi teisės aktai, įvairių viešojo valdymo programų nuostatos, nagrinėjama bendradarbiavimu grindžiamos organizacinės kultūros ir jos formavimo etapų teisinė apibrėžtis, atskleidžiama jų pokyčių dinamika. Identifikuojamos šiuos etapus reikšmingai skatinančios ir suvaržančios jėgos Lietuvos viešojo valdymo sistemoje, pasiūlomi galimi egzistuojančių problemų sprendimo būdai, kurie galėtų būti pritaikomi ministerijų ir departamentų lygmenyse. 
2019-12-2010 val. prof. habil. dr. Mindaugo Maksimaičio auditorija (I-414), Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius.
DisertantėAudronė Urmanavičienė (Lyderystės ir strateginio valdymo institutas)
Tema„Užimtumo srityje veikiančių socialinių įmonių kuriamo socialinio poveikio vertinimo įgyvendinimas Baltijos šalyse“
Mokslo kryptisVadyba S 003
Vadovėprof. dr. Agota Giedrė Raišienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003)
Gynimo tarybaPirmininkas - prof. dr. Giedrius Jucevičius (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003).
Nariai:
prof. dr. Alvydas Baležentis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003);
doc. dr. Zsolt Bugarszki (Talino universitetas, Estijos Respublika, socialiniai mokslai, sociologija S 005);
prof. dr. Eglė Butkevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija S 005);
prof. dr. Skaidrė Žičkienė (Šiaulių universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003).
Disertacijoje analizuojamas užimtumo srityje veikiančių socialinių įmonių kuriamo socialinio poveikio vertinimo įgyvendinimas Baltijos šalyse. Mokslinėje literatūroje ir Europos Sąjungos lygmens teisės aktuose vis labiau akcentuojama socialinių įmonių poveikio vertinimo įgyvendinimo svarba. Tačiau socialinio poveikio vertinimo įgyvendinimą stabdo organizacijos vidinėje ir išorinėje aplinkoje esančios kliūtys ir apribojimai. Be to, užimtumo srityje veikiančių socialinių įmonių, socialinės misijos įgyvendinimas reikalauja papildomų išteklių ir laiko. Socialinio poveikio vertinimo praktika organizacijose yra menkai paplitusi, todėl siekiant tvaraus socialinių įmonių sektoriaus vystymo, sėkmingos socialiai pažeidžiamų asmenų integracijos, efektyvaus lėšų panaudojimo svarbu nustatyti, kaip įgyvendinti sistemingą, reguliarų socialinių įmonių, veikiančių užimtumo srityje, socialinio poveikio vertinimą, esant kliūtims ir apribojimams vidinėje ir išorinėje organizacijų aplinkoje. Socialinio poveikio vertinimo įgyvendinimo problema reikalauja holistinio požiūrio, atsižvelgiant į vidinę ir išorinę organizacijos aplinką. Disertacijoje analizuojami teoriniai socialinio poveikio vertinimo įgyvendinimo aspektai ir atliekamas socialinio poveikio vertinimo įgyvendinimo Baltijos šalyse tyrimas. Teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu parengta užimtumo srityje veikiančių socialinių įmonių kuriamo socialinio poveikio vertinimo įgyvendinimo koncepcija leidžia geriau išsiaiškinti Baltijos šalių vertinimo proceso įgyvendinimo aplinkos sąlygas, kliūčių ir apribojimų įveikimo prielaidas, veiksmus ir priemones, kurie yra reikalingi įgyvendinant sistemingą, reguliarų socialinio poveikio vertinimą socialinėse įmonėse. 

Informacija apie daktaro disertacijų gynimus taip pat skelbiama MRU naujienose:
https://www.mruni.eu/lt/naujienos/index.php/645

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747