Artėjantys disertacijų gynimai

2019-07-0511 val. L-102 aud., Mykolo Romerio universitetas, Didlaukio g. 55, Vilnius
DisertantėDeimantė Veličkienė (Humanitarinių mokslų institutas)
Tema„Williamo Shakespeare'o sonetų vertimai į lietuvių kalbą: atitikmens problema“
Mokslo kryptisFilologija, H 004
Vadovėprof. dr. Violeta Janulevičienė (Mykolo Romerio universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004)
Mokslinė konsultantėprof. dr. Reda Pabarčienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004)
Gynimo tarybaPirmininkas - prof. dr. Linas Selmistraitis (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004).
Nariai:
dr. Ilona Čiužauskaitė (Mykolo Romerio universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004);
doc. dr. Irena Ragaišienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004);
doc. dr. Nadežda Stojkovič (Niš universitetas, Serbija, humanitariniai mokslai, filologija, H 004);
doc. dr. Vilhelmina Vaičiūnienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).
Literatūrologiniai vertimo tyrinėjimai Lietuvoje nėra gausūs, ypač poetinio vertimo. Disertacijoje siekiama sistemingai ištirti Shakespeare’o sonetų vertimus į lietuvių kalbą, aprėpiant visus keturis egzistuojančius sonetyno vertimus, kuriuos pateikė keturi poetai – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda and Tautvyda Marcinkevičiūtė. Pagrindinė šiame darbe kelta problema yra atitikmuo (arba ekvivalentiškumas) Shakespeare’o sonetų vertimuose į lietuvių kalbą. Atitikmuo suprantamas kaip daugybinis analogas. Nors atitikmens kūrimui tikslinėje literatūroje tarsi suteikiama savotiška laisvė, įvairios skaitymo alternatyvos, egzistuoja tam tikros ribos, neleidžiančios svarbiausioms reikšmėms ir prasmėms išsprūsti. Lyginamoji analizė atskleidė, kad sonetų vertimuose į lietuvių kalbą nėra visiškų atitikmenų nuo makro - iki mikrolygmenų. Kai kurie vertėjai labiau susitelkia į etiškumą, kiti į poetiškumą. Bendra sonetų tematika dažniausiai perteikiama vertimuose į lietuvių kalbą, tačiau kai kurių tropų ir daugiasluoksnio teksto vertimas kelia didesnių keblumų. Atitikmuo veikiausiai buvo visų vertėjų siekiamybė, tik ne visada pavyko jį rasti ir perteikti.
2019-06-2813 val. II-230 aud., Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius
DisertantėJūratė Šidlauskienė (Privatinės teisės institutas)
Tema„Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas anoniminiais komentarais: interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės taikymą pateisinantys kriterijai“
Mokslo kryptisTeisė, S 001
Vadovėprof. dr. Solveiga Palevičienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001)
Gynimo tarybaPirmininkė - prof. dr. Simona Drukteinienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė S 001).
Nariai:
doc. dr. Alessandra De Luca (Florencijos universitetas, Italija, socialiniai mokslai, teisė S 001);
prof. dr. Sigitas Mitkus (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Paulius Pakutinskas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė S 001);
doc. dr. Agnė Tikniūtė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, teisė S 001).
Disertacija yra pirmasis mokslinis tyrimas, kuriame, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išnagrinėtose Delfi AS v. Estonia, MTE & Index v. Hungary, Pihl v. Sweden ir Tamiz v. the United Kingdom bylose suformuluotais interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje vertinimo elementais, nustatyti ir įvertinti interneto tinklalapių valdytojų deliktinės civilinės atsakomybės dėl anoniminiais svetainės lankytojų komentarais tretiesiems asmenims sukeltos žalos, susijusios su jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimais, taikymą pateisinantys kriterijai. Tyrimas atskleidė, kad tokio pobūdžio bylose kertiniai interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės taikymą pateisinantys kriterijai yra (i) komentarų paskelbimo kontekstas ir pačių komentarų turinys bei (ii) interneto tinklalapių valdytojų taikytos išankstinės komentarų teisėtumo užtikrinimo priemonės ir faktinis elgesys po komentarų paskelbimo, tuo metu kiti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išskiriami interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje vertinimo elementai traktuotini kaip papildomi ir neturintys esminės įtakos interneto svetainės valdytojų civilinės atsakomybės taikymo faktui, tačiau reikšmingi sprendžiant dėl jų civilinės atsakomybės taikymo masto.
2019-06-2811 val. prof. habil. dr. Mindaugo Maksimaičio (I-414) aud., Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius
DisertantasMykolas Simas Poškus (Psichologijos institutas)
Tema„Predicting and Promoting Adolescents’ Pro-Environmental Behavior in Different Big Five Trait Clusters“
Mokslo kryptisPsichologija, S 006
Vadovėprof. dr. Rita Žukauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija S 006)
Gynimo tarybaPirmininkė - prof. dr. Aistė Diržytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija S 006).
Nariai:
prof. dr. Albinas Bagdonas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. habil. dr. Maria Lewicka, (Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Saulė Raižienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Jolanta Sondaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006).
Disertacijoje tiriamas jaunuolių gamtai draugiškas elgesys. Tyrimuose pasitelkiamas holistinis į asmenį orientuotas požiūris, o evoliucinė psichologija traktuojama kaip visa apjungianti meta-teorija, kurios kontekste suprantamas ir aiškinamas elgesys. Disertacijos tikslas yra pastūmėti gamtai draugiško elgesio tyrimus taikant šiam laukui naują metodologija ir konceptualius rėmus. Disertacijos tikslas yra išsiaiškinti, kaip gamtai draugiško elgesio prognostiniai modeliai veikia skirtingoms jaunuolių grupėms, išskirtoms pagal jų asmenybės bruožų profilius bei kaip įtaigūs normomis grįsti stimulai veikia asmenis šiose grupėse.
Disertacijoje daromos šios išvados: klasikinis planuoto elgesio teorijos modelis funkcionuoja pakankamai gerai be papildomų prognostinių kintamųjų; asmenys pasižymintys skirtingomis didžiojo penketo asmenybės bruožų išraiškomis skirtingai formuojasi įsitikinimus apie gamtai draugiškus elgesius ir prognostiniai elgesio modeliai skirtingoms asmenų grupėms veikia skirtingai; evoliuciškai grįsti normatyviniai stimulai efektyviai skatina gamtai draugiškus ketinimus, tačiau stimulų efektyvumas skiriasi tarp žmonių grupių su skirtingais didžiojo penketo asmenybės bruožų komplektais; įprasti koreliaciniai metodai yra nepakankami, siekiant atskleisti įgimtų bruožų vaidmenį gamtai draugiškam elgesiui, kadangi bruožai veikia ne atskirai, bet kartu.
2019-06-2713 val. prof. habil. dr. Mindaugo Maksimaičio (I-414) aud., Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius
DisertantasDainius Kenstavičius (Viešosios teisės institutas)
Tema„Konkurencijos užtikrinimas organizuojant viešuosius pirkimus“
Mokslo kryptisTeisė, S 001
Vadovasdoc. dr. Andrejus Novikovas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001)
Gynimo tarybaPirmininkas - prof. dr. Gediminas Mesonis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001). 
Nariai: 
prof. dr. Raimundas Moisejevas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė S 001);
prof. dr. Janis Načisčionis (Turibos universitetas, Latvija, socialiniai mokslai, teisė S 001);
doc. dr. Rimantas Simaitis (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė S 001);
doc. dr. Agnė Tvaronavičienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė S 001).
Šis tyrimas yra skirtas konkurencijos problemoms, kylančioms viešuosiuose pirkimuose, spręsti. Tyrime siekiama surasti sąsajas tarp įvairių galimų konkurencijos užtikrinimo būdų viešuosiuose pirkimuose. Todėl atliekant tyrimą yra sprendžiamas esminis probleminis klausimas, kokiais kriterijais ir argumentais remiantis turėtų būti nustatoma, ar viešojo pirkimo procedūrų metu yra laikomasi konkurencijos užtikrinimo teisinių reikalavimų? Atsižvelgiant į minėtą esminį probleminį klausimą darbe bus siekiama visų pirma analizuoti viešųjų pirkimų teisinius šaltinius (teisės aktus, teismų praktiką, teisės mokslininkų publikacijas), o išvadas ir pasiūlymus formuluoti atsižvelgiant į galimybes tobulinti viešųjų pirkimų teisinę aplinką. Siekiant spręsti minėtas problemas yra tikslinga ieškoti aiškesnių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti konkurencijos užtikrinimo pažeidimą, arba, priešingai, konstatuoti, jog perkančiosios organizacijos sprendimai konkurencijos nepažeidė, taip pat ieškoti protingos pusiausvyros tarp konkurencijos užtikrinimo ir perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti jai reikiamą produktą. 
2019-06-1313 val. prof. habil. dr. Mindaugo Maksimaičio (I-414) aud., Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius
DisertantasTomas Chochrin (Privatinės teisės institutas)
Tema„Vienašalis sutarties nutraukimas kaip kraštutinė savigynos priemonė“
Mokslo kryptisTeisė, S 001
Vadovasprof. dr. Ramūnas Birštonas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001)
Gynimo tarybaPirmininkas - prof. dr. Virginijus Bitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001). 
Nariai: 
prof. dr. Simona Drukteinienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Salvija Kavalnė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Javier Lete Achirica (Santjago de Kompostelos universitetas, Ispanija, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Agnė Tikniūtė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Šiame darbe analizuojami keturi vienašalio nutraukimo modeliai. Prancūziškasis modelis, kai sutartį buvo galima nutraukti tik teismine tvarka, vokiškasis, kai leidžiama sutartį nutraukti tik suteikus papildomą paskutinę progą įvykdyti sutartį, angliškasis, kai sutartį leidžiama nutraukti iš karto, nesikreipiant į teismą, jeigu įvykdytas esminis sutarties pažeidimas, ir mišrusis modelis, kurį įtvirtina negriežtoji teisė. Nagrinėjamas vienašalio sutarties nutraukimo kaip savigynos būdo santykis su kitais savigynos ir gynybos būdais sutarčių teisėje. Akcentuojama sąžiningumo principo reikšmė vienašaliam sutarties nutraukimui. Analizuojama skirtingų bendrųjų sutarties nutraukimo būdų (papildomo termino sutarčiai įvykdyti ir esminio sutarties pažeidimo) sąveika. Nuodugniai atskleidžiami esminio sutarties pažeidimo kriterijai. Akcentuojama neigiamų sutarties pažeidimo padarinių reikšmė nutraukiant sutartį. Darbe įrodoma, kad griežto prievolės sąlygų laikymosi kriterijus turi būti taikomas kartu vertinant ir neigiamus sutarties pažeidimo padarinius nukentėjusiajai šaliai. Taip pat analizuojami nauji iššūkiai šiuolaikinei sutarčių teisei, tokie kaip ilgalaikių santykinių sutarčių ar mišrių tarpusavyje susijusių sutarčių vienašalis nutraukimas.   

Informacija apie daktaro disertacijų gynimus taip pat skelbiama MRU naujienose:
https://www.mruni.eu/lt/naujienos/index.php/645

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747