Ar kada nors pagalvojote, kad parodija gali pažeisti autorių teises? Parodija – ilgai gyvuojantis žanras, siekiantis kritikuoti, komentuoti ar tiesiog smagiai pašiepti įvairius kūrinius. Jau senovės Atėnuose, komedijų autorius Aristofanas mėgdavo parodijuoti kito autoriaus Euripido tragedijas. Tiesa, tuomet į komedijų pristatymus ateiti galėdavo tik miesto piliečiai, visoms kitoms visuomenės grupėms – tai buvo neprieinama. Šiandien parodija ranka pasiekiama – tereikia kelių piršto judesių, o internete randama beprecedentė humoro įvairovė.
Skaitmeninės technologijos suteikia naujų galimybių kurti ir platinti ne tik parodijas, bet ir įvairiausio pobūdžio turinį. Tačiau tokios, regis, neribotos galimybės kartu kelia ir teisinių klausimų. Mykolo Romerio universiteto doktorantas Tomas Linas Šepetys tyrinėja kūrinių panaudojimą parodijos tikslais skaitmenizuotoje erdvėje ir analizuoja autorių teisių apsaugos aspektus. Doktorantas kelia šiandienos visuomenei aktualius klausimus: kaip suderinti autorių teises su sparčiai besivystančiomis technologijomis? Kaip įdiegti efektyvų šių technologijų reguliavimą, užtikrinant kūrybinės laisvės puoselėjimą ir autorių teisių apsaugą?
Parodija – rinkos produktas
Kalbėdamas apie parodiją, T. L. Šepetys ją apibūdina kaip vieną iš labiausiai įtraukiančių žanrų, nes ji gimsta reinterpretuojant jau egzistuojančius atradimus ir idėjas: „Parodija atlieka tarpininko vaidmenį tarp visuomenės ir kūrėjų interesų, sušvelnindama tarp jų kylančius nesutarimus“. Doktorantas pabrėžia, kad parodija skatina ne tik kurti, bet ir kurti ant jau esamų pamatų, o tokiu būdu gaunama nauda tiek visuomenei, tiek kūrėjams. Anot jo, parodija yra unikalus rinkos produktas, nes atliepia į dviejų auditorijų poreikius: pirmosios, kuriai priklauso parodijuojamo kūrinio gerbėjai, ir antrosios, kuri vertina patį parodijos žanrą ir tai, kaip juo išjuokiamas originalus kūrinys.
Iš ko gimsta parodija?
Doktorantas pateikia pavyzdį, kaip kūrinys gali būti naudojamas parodijos tikslais: „gali būti naudojamas naujas populiarus filmas, tuo metu madingas ir sulaukęs daug diskusijų. Iš filmo ištraukiamos ištraukos, kuriose atvaizduojami filmo veikėjai ir tuo pačiu šalia pridedami vadinamieji parodijos autoriaus kūrybiniai elementai. Tie elementai galbūt išjuokia tam tikras aktorių manieras, pabrėžia tam tikrus tose scenose pavaizduotus požiūrius, vertybes ar pažiūras, akcentuojami manierizmai arba tiesiog parodijuojama atkartojant tam tikrą sceną“. Doktorantas pabrėžia, kad parodijos elementai neegzistuoja atskirai nuo atkuriamo kūrinio – jie turi prasmę tik kontekste kartu su originaliu kūriniu. Todėl kalbant apie kūrinių panaudojimą parodijos tikslais, reikia atkreipti dėmesį į intertekstualinį ryšį tarp atkuriamo kūrinio ir parodijos elementų. O tai reiškia, kad parodijos elementai prasmingi tik tada, kai skaitytojas ar žiūrovas žino originalų kūrinį. Pavyzdžiui, parodija, kurioje išjuokiamos aktorių manieros populiariame filme, nebus juokinga žmonėms, kurie nėra matę to filmo.
Doktoranto tyrimas apima įvairių žanrų kūrinių – filmų, muzikos, komedijos pasirodymų, performansų ir kt. – analizę. Tiriamas parodijavimo reiškinys, kai viešai prieinamas originalus kūrinys (demonstruojamas kino teatruose ar platinamas kitomis komercinėmis sąlygomis) transformuojamas į parodiją.
T. L. Šepetys teigia, kad kūrinių panaudojimas parodijos tikslais tampa vis labiau paplitęs reiškinys. Parodijos kūrėjai netgi suformavo savotišką bendruomenę turinio sklaidos platformose. Kiekvienas kūrėjas pasižymi individualiu braižu, turi savo identitetą ir dažnai nagrinėja tam tikras temas. Be to, atsiranda kūrėjų, kurie patys neužsiima parodijavimu, bet apžvelgia, vertina ir reitinguoja kitų kūrėjų parodijas. Šių apžvalgininkų veikla apima ne tik savo srities vertinimą, bet ir kitų apžvalgininkų darbų analizę.
Kaip yra užčiuopiamas humoras?
Kaip atpažinti parodiją? Kaip suprasti, kad tam tikras turinys yra parodijuojamas? T. L. Šepetys teigia, kad „atsakyti į šį klausimą tyrimo metu buvo gana sudėtinga. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika nustato dvi kriterijų klases, padedančias suprasti, kaip atpažinti parodijos tikslus ir kūrinių panaudojimą parodijos tikslais“.
Doktorantas savo tyrime naudojo struktūrinius kriterijus, kurie leidžia kiekybiškai atpažinti turinio sąjungą su originaliais elementais. Tam, kad suprastų parodijos buvimą, doktorantas pateikia kiekybinę formulę vadovaudamasis minėta teismų praktika ir bandydamas pasiūlyti ne tik sąžiningiausią, bet ir patį lanksčiausią modelį. Pagal sudarytą formulę, doktorantas daro prielaidą, jog parodijos tikslais laikomas kūrinio panaudojimas tada, kai pats kūrinys nesudaro daugiau kaip 50 proc. to moderuojamo turinio. Anot jo, galimos išlygos, kai riba peržengiama, todėl pasitelkiamas žmogiškasis moderatorius, kuris priima subjektyvų sprendimą, ar riba peržengta naudojant tam tikrą kūrinį.
Autorių teisės: tarp reguliavimo ir technologijų spragos
Ar skaitmeninis amžius kelia grėsmę autorių teisėms Europos Sąjungoje? T. L. Šepetys savo tyrime teigia, kad sparčiai besivystančios technologijos gali aplenkti autorių teisių reguliavimo sistemą. Jis pabrėžia, jog „mes, kaip autorių teisę tyrinėjantys žmonės, turime susirūpinti“, nes kyla rizika, jog ši teisė praras savo autoritetą reguliuojant kūrinių naudojimą skaitmeninėje erdvėje. Doktorantą neramina, jog esamos autorių teisių normos gali nebesugebėti kontroliuoti naujų technologijų, kurių pagalba kūriniai naudojami įvairiose platformose. Tai kelia rimtą susirūpinimą dėl autorių teisių ateities ir pabrėžia būtinybę ieškoti naujų reguliavimo būdų, atitinkančių skaitmeninio amžiaus realijas.
Nors Europos Sąjunga yra įgyvendinusi autorių teisių direktyvas, sparčiai besivystančios technologijos reikalauja nuolat tobulinti reguliavimo sistemą. T. L. Šepetys teigia, kad pastaruoju metu patyrėme „spartų naujo reguliavimo etapą“, tačiau reikia laiko, kol naujos sąlygos nusistovės ir bus galima rasti efektyviausius sprendimus.
Technologijos reguliavimo įskiepis
Tad kaip geriausiai užtikrinti kūrinių naudojimo apsaugą turinio sklaidos paslaugų sektoriuje? Ir kaip tai padaryti efektyviai? Doktorantas teigia, kad subalansavus technologijų reguliavimą ir parodijos išimtį galima sukurti tam tikrą apsaugą. Tam jis siūlo kelis esminius žingsnius.
Kaip vienas iš siūlomų sprendimų – algoritminės turinio priežiūros taisyklių reguliavimas. Anot T. L. Šepečio, autorių teisių pripažinimo priežiūra turi būti integruota į technologijas ir procesus, kuriuos taiko patys turinio sklaidos paslaugų teikėjai tam, kad jų rinka nebūtų griaunama. Visa tai turėtų būti ilgalaikiai sprendimai – suprantami tiek paslaugų teikėjams, tiek kūrėjams.
„Šios algoritminės turinio priežiūros taisyklės gali būti ateities siūlymai. Mes neturėtume būti užsispyrę siekdami atsiriboti nuo technologijų, bet greičiau – pripažinti, kad galbūt tam tikras technologijos reguliavimo įskiepis iš tikrųjų gali gerokai supaprastinti ir suefektyvinti procesus, neapribojant pačios technologijos“, – teigia doktorantas.
Potenciali rinka kūrėjams
Kadangi šiandien dauguma iš mūsų esame turinio sklaidos platformų vartotojai, doktorantas pabrėžia, jog verta suvokti, kokia tai vis dar nauja, tačiau didžiulė ir potenciali rinka patiems kūrėjams. Kardinalūs gyvenimo pokyčiai gali lemti žmogaus apsisprendimą tapti turinio kūrėju, kaip pavyzdžiui, sprendimas keisti karjerą. Doktorantas teigia, kad „tradiciniai kūrinių komercinio realizavimo modeliai, mus supantys ir egzistuojantys jau dešimtmečius, o kartais net ir šimtmečius, privalo ruoštis praktiškai lygiavertei pozicijai šiai skaitmeninei rinkai“. Jis pastebi paradoksą, kad vartotojui beveik nieko nekainuojantis turinys iš tikrųjų gali generuoti didžiules apyvartas ir tapti stambaus masto verslais. Dėl to ši rinka nuolat auga, o visa tai yra kultūrinė produkcija naujoje realybėje, kurioje verta susivokti, nes ji gali atverti neribotų galimybių kelią.
Norintys daugiau sužinoti apie doktoranto L. T. Šepečio tyrimą, kviečiami balandžio 9 d. 13 val. atvykti į Mykolo Romerio universitetą (Ateities g. 20, Vilnius, I-414 aud.), kur vyks disertacijos „Kūrinių panaudojimo parodijos tikslais teisinė apsauga turinio sklaidos platformose Europos Sąjungoje“ gynimas.