Apgynėte disertaciją, kurios tema yra ,,Socialinių paslaugų organizacijų atsparumas Lietuvos regionų socialinio tvarumo kontekste”. Tema, prisipažinsiu, žmogui iš kitos sferos - tai, kaip ,,abra – kadabra”. Papasakokite, kuom ši tema aktuali? Kokių pokyčių gali atnešti gilinimasis į šį klausimą? Ar problemos analizė Jūsų disertacijoje diktuoja jos sprendimą?
Suprantu, kad daugeliui tema gali skambėti sudėtingai, tačiau socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovams ir specialistams ši tema manau suprantama, o sukurtas konceptualusis modelis naudingas jų praktinėje veikloje. Disertacinio darbo tema kilo iš poreikio pateikti moksliniais tyrimais pagrįstus sprendinius, būtinus organizacijoms įveikiant sunkumus, ypatingai ekstremalių situacijų atveju. Socialinių paslaugų organizacijų atsparumo stiprinimas regionų socialinio tvarumo kontekste yra aktualus tyrimų objektas ir teoriniu, ir praktiniu požiūriais, kadangi pastarųjų metų ekstremalios situacijos (COVID-19 pandemija, karo prieš Ukrainą atvejis) bei aplinkos pokyčiai nėra tiksliai prognozuojami, būtina iš anksto numatyti reikiamas prisitaikymo ir sunkumų įveikos priemones. Socialinių paslaugų organizacijos, kurios dirba su didesnės rizikos klientais: neįgaliaisiais, senyvo amžiaus asmenimis, socialinę atskirtį patiriančiais ir kitais asmenimis, teikia socialines paslaugas ir socialinę globą bei asmens sveikatos priežiūros ir higienos paslaugas. Taigi šios organizacijos teikia gyvybiškai svarbias paslaugas, todėl šioms organizacijoms ypatingai svarbu būti atsparioms sunkumams, išlikti esant ekstremalioms situacijoms, jas išgyventi ir toliau sėkmingai tęsti veiklą. Ši aktuali problematika ir paskatino atsakyti į klausimą – kaip užtikrinti organizacijų atsparumą regionų socialinio tvarumo kontekste, esant ekstremalioms situacijoms ir nenumatytiems atvejams šalyje? Sprendimas pateikiamas disertacinio darbo teorinių bei empirinių rezultatų pagrindu sukurtame konceptualiajame socialinių paslaugų organizacijų atsparumo stiprinimo modelyje, kurio schemoje pateikiama nuosekli veiksmų eiga, rekomenduojama taikyti socialinių paslaugų organizacijoms, siekiant išvengti sunkumų ir stiprinti atsparumą.
Kodėl Jūs pasirinkote būtent šią temą? Kiek Lietuva spėja paskui kitas Europos Sąjungos valstybes ir, ar nesame kiek atsilikę bendrame regionų socialinio tvarumo kontekste?
Manau, kad tiek studijoms doktorantūroje, tiek disertacijos tematikai įtakos turėjo ir glaudus bendradarbiavimas su Mykolo Romerio universitetu (MRU). Socialinė partnerystė su MRU skatina dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, rengiant ir vykdant bendrus mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslo veiklą, tarptautinius ir nacionalinius projektus, įgyvendinant mokslo ir studijų programas. Socialinių paslaugų organizacijas tyrimo objektu pasirinkau neatsitiktinai, socialinėje srityje dirbu jau 12 metų, per visus profesinės veiklos metus teko patirti nuoseklios, veiksmingos eigos, nurodančios priemones sunkumams įveikti ir veiksnius atsparumui užtikrinti deficitą. Atsižvelgiant į kitas Europos Sąjungos valstybes, regionų socialiniam tvarumui Lietuvoje skiriamas vis didesnis dėmesys ir regionų socialinio tvarumo analizės poreikį iškėlė skirtinguose regionuose veikiančių šių organizacijų pateikiami klausimai, kodėl vienos organizacijos, patyrusios sunkumus, susidūrusios su nepalankiais įvykiais, gali įveikti nenumatytus pokyčius, išlaikyti struktūrą ir toliau efektyviai funkcionuoti, o kitos nepajėgia to padaryti? Nuo 2018 m. vadovauju Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijai, kurios nariai yra visuose Lietuvos regionuose veikiančių socialinių paslaugų organizacijų vadovai. Šioje asociacijoje socialinių paslaugų organizacijų veiklos problematika regionų socialinio varumo kontekste yra dažnas diskusijų objektas. Taigi, viena vertus, galima teigti, kad temą pasirinkti padėjo praktinėje veikloje kylantys probleminiai klausimai, kita vertus temos pasirinkimą pagrindžia ir tai, kad mokslinėje literatūroje pasigendama empiriniais tyrimais pagrįstų rekomendacijų, kaip sustiprinti organizacijų atsparumą regionų socialinio tvarumo kontekste.
Į ką Jūsų manymu turėtų labiausiai koncentruotis mokslininkai, kurie tyrinėja socialinės paslaugas Lietuvoje?
Mokslininkams, tyrinėjantiems socialines paslaugas, rekomenduočiau tirti socialinių paslaugų organizacijų veiklos ypatumus, gilinti ir plėtoti analizę apie socialinių paslaugų organizacijų atsparumą.
Kokios socialinio tvarumo apraiškos yra dažniausios jūsų kasdienybėje?
Mano kasdienybėje socialinis tvarumas yra susijęs su daugeliu rodiklių, tokių kaip: socialinė atsakomybė, išteklių tausojimas, socialinių skirtumų mažinimas, socialinis teisingumas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūrinės vertybės, ekonominė plėtra, žmogiškieji ištekliai, strateginiai tikslais ir plėtros kryptys, technologijų ir socialinių inovacijų kūrimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir t.t. Juk socialinis tvarumas yra tęstinis procesas, darni pilietinės visuomenės raida, skatinanti palankią aplinką, kultūriškai ir socialiai skirtingų visuomenės grupių gyvenimui kartu, siekiant socialinės integracijos, gerinant visų gyventojų sluoksnių gyvenimo kokybę.
Na, dabar klausimas bus skirtam pafantazavimui. Įsivaizduokime, kad tapote Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre. Kokius pokyčius norėtumėte įgyvendinti socialinių paslaugų sferoje pirmiausiai?
Na, ministre tapti neplanuoju, tačiau fantazuojant apie pokyčius, dirbant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministre, tęsčiau pradėtus ir vykdomus darbus. Įsiklausyčiau į praktikus, ekspertus ir išanalizuočiau mokslininkų rekomendacijas socialinėje srityje. Tik turint žinias ir profesionalią patirtį galima tinkamai pasirengti pokyčiams. Tikrai nepulčiau „griauti ir naujai statyti“, pirmiausia išanalizuočiau kas jau yra padaryta socialinių paslaugų srityje, tuomet remiantis socialinių paslaugų ekspertų rekomendacijomis inicijuočiau reikiamas veiklas, teisės aktų pakeitimus, siekiant reglamentuoti socialinių paslaugų organizacijų veiklą tiek įprastomis aplinkybėmis, tiek ekstremalių situacijų atvejais. Stiprinčiau ministerijų bendradarbiavimą, ypatingai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir SADM, nes šių ministerijų nuostatos tiesiogiai siejasi su socialinių paslaugų organizacijų veikla. Rekomendacijas SADM aš pateikiau ir disertaciniame darbe, remiantis empirinių tyrimų rezultatais, tad rekomenduočiau parengti metodiką ekstremalioms situacijoms įveikti ir socialinių paslaugų organizacijų atsparumui užtikrinti. Metodikoje turėtų būti pateikti aiškūs veiklos planavimo ir įgyvendinimo etapai, priemonės ir procesai. Skatinčiau dar intensyvesnį socialinių paslaugų organizacijų vadovų ir darbuotojų kompetencijų ugdymo renginių organizavimą: seminarų /mokymų/ diskusijų apie ekstremalių situacijų įveikimo mechanizmus, atsparumo užtikrinimo veiksmus, įrankius ir pan.
Na ir pabaigai, nuo fantazijos norėčiau pereiti prie palinkėjimų socialinių paslaugų organizacijoms, veikiančioms Lietuvos regionuose – pasimokykime iš praeities klaidų, kurkime ateities įžvalgas, atsižvelkime į vidinės bei išorinės aplinkos faktorius, taikykime moksliniais tyrimais pagrįstus metodus bei modelius ir užtikrinkime bei nuolat stiprinkime organizacijų atsparumą.