Tomas Marozas apgynė teisės mokslo krypties disertaciją - MRU
Naujienos

12 spalio, 2023
Tomas Marozas apgynė teisės mokslo krypties disertaciją
Disertacijos gynimas | PhD
Doktorantūra

Sveikiname dr. Tomą Marozą (Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutas), 2023 m. rugsėjo 27 d. apgynusį teisės mokslo krypties (S 001) daktaro disertaciją „Satellite Targeting under Jus In Bello“ (liet. k. ,,Palydovai kaip taikiniai pagal Jus In Bello").

Mokslinis vadovas:
Prof. dr. Justinas Žilinskas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).

Gynimo taryba:
Pirmininkė - prof. dr. Regina Valutytė (Mykolo Romerio universtitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Nariai:
Doc. dr. Laurynas Biekša (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
Prof. dr. Tamás Lattmann (Niujorko universitetas Prahoje, Čekijos Respublika, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
Lekt. dr. Erika Leonaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
Prof. dr. Dainius Žalimas (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).

Disertacijoje „Palydovai kaip taikiniai pagal jus in bello“ siekiama ištirti galiojančias puolimų taisykles ir atrasti būdus, kaip jos galėtų būti taikomos karinėms operacijoms kosmose. Siekiant šio tikslo, tyrimas kreipiamas trimis dimensijomis: pirma, analizuojama jus in bello taikymo kosmoso erdvėje galimybė, antra, analizuojamos puolimų taisyklės ir kiek jos gali būti pritaikomos puolant palydovus, trečia, analizuojama pareiga atlikti teisinį naujos ginkluotės vertinimą ir siekiama nustatyti, ar ši pareiga taikoma priešpalydovinės ginkluotės bandymams ir kokias teisines pasekmes tai gali sukelti. Siekiant nustatyti jus in bello taikymo kosmoso erdvėje galimybes, analizuojama, ar bendrosios jus in bello taikymo sąlygos gali būti pritaikomos kosminei erdvei, kaip galimam karo veiksmų teatrui, taip pat siekiama identifikuoti galimus tarptautinės kosmoso teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės normų kolizijų atvejus ir pasiūlyti šių kolizijų sprendimo mechanizmą. Autorius siūlo taikyti praktikoje įtvirtintą lex specialis normų kolizijų sprendimo techniką bei traktuoti tarptautinės kosmoso teisės normas, reguliuojančias karinius veiksmus kosminėje erdvėje, kaip lex specialis lyginant su bendresnėmis jus in bello normomis. Visas kitas tarptautinės kosmoso teisės normas siūlytina traktuoti kaip lex generalis, o jus in bello taisykles specialiomis, skirtomis reguliuoti valstybių santykius vedant ginkluotos kovos veiksmus. Antroji disertacijos dalis yra esminė ir ją sudarė du skyriai, analizuojantys palydovų puolamumo ir puolimų principų taikymo priešpalydoviniams veiksmams klausimus. Siekiant nustatyti, palydovų puolamumo pagal jus in bello teisines galimybes, analizuojama karinio objekto sąvoka. Turint omenyje tai, kad daugelis palydovų yra naudojami civiliniais ir kariniais tikslais, ypatingas dėmesys skiriamas dvigubos paskirties technologijų teisinės apsaugos analizei. Autoriaus siūlymu, ne visus dvigubos paskirties palydovus derėtų traktuoti kariniais objektais, ypač tuos, kurie nėra nuolat naudojami kariniais tikslais arba kurių paskirtis nėra žinoma. Taip pat analizuojamas gamtinės aplinkos teisinės apsaugos režimas. Autorius siūlo kosminę erdvę traktuoti kaip gamtinę aplinką ir priskirti civiliniams objektams taikomą apsaugą, o konkrečias jus in bello gamtinės aplinkos apsaugai skirtas normas taikyti tik tuomet, kai gamtinė aplinka prilygsta kariniam objektui arba vertinant būsimo puolimo proporcingumą. Trečiajame skyriuje analizuojami puolimų principai, kaip antai, karinės būtinybės, nereikalingų kančių draudimo, atskyrimo ir proporcingumo. Esminiai šių principų bruožai atskleidžiami remiantis istorine analize, opinio juris, tarptautinių teismų praktika bei doktrina. Nustačius šių principų turinį, svarstomos šių principų taikymo puolant palydovus išraiškos ir ribos. Paskutiniojoje disertacijos dalyje siekiama nustatyti, ar jus in bello, kaip ginkluoto konflikto sąlygomis taikoma teisės šaka, gali prasiskverbti į taikos meto valstybių santykių reguliavimą taikant pareigą atlikti teisinį naujos ginkluotės vertinimą. Autoriaus siūlymu, ši pareiga reikalauja stabdyti naujos ginkluotės bandymą iš karto po to, kai gaunama neigiama ginkluotės teisinė išvada. Atsižvelgiant į tai, kad kinetiniai priešpalydoviniai ginklai daugeliu atvejų pažeistų jus in bello normas ginkluoto konflikto metu, autoriaus teigimu, skrupulingas šios pareigos vykdymas reikalauja neatlikti kinetinės priešpalydovinės ginkluotės bandymų.

The thesis “Satellite Targeting under Jus in Bello” seeks to research the existing targeting rules and find ways of their application for military space operations. To achieve this goal, research is steered in three dimensions: firstly, the question of jus in bello applicability in outer space is scrutinized, secondly, rules of targeting analysed with specific focus on satellite attacks and, thirdly, jus in bello obligation to review new weapons is analysed to stretch the analysis to peacetime conduct and question whether this duty applies to ASAT weapon testing and what legal implications flow from it. While searching for ways to apply jus in bello for military space operations, the Author analyses whether general jus in bello application conditions may be met in outer space and seeks to identify the potential conflicting rules of IHL and ISL and proposes their resolution mechanism. In the second chapter, the Author discusses the legal notion of military objective and seeks to identify which satellites fall under that legal notion and become targetable. Specific effort is given to analyse the status of dual-use technologies, as most satellites are of this nature and the status of outer space under jus in bello. In the same chapter, the Author suggests to generally treat natural environment as a civilian object and apply jus in bello natural environment preservation rules only when natural environment constitutes military objective or may face collateral effects of satellite attacks. The third chapter discusses general targeting principles, as for instance, military necessity, unnecessary suffering, distinction and proportionality. Major characteristics of those principles are established through historical source analysis, opinio juris, jurisprudence of international courts and doctrine. In the aftermath of disclosure of these principles, it is contemplated how they apply to satellite targeting. The last part of research aims to check whether jus in bello rules specifically designed to operate during armed conflict might penetrate to regulating peacetime conduct in the form of legal weapon review duty. The Author suggests that this duty requires the states to halt weapon testing procedures as soon as negative legal review is drafted. Consequently, as the Author sees kinetic ASAT attacks to have most chances of breaching jus in bello rules during an armed conflict, it is suggested that the prudent implementation of this rule could prevent peacetime kinetic ASAT weapon tests.