Su spaudos atgavimo ir knygos diena. Šią ypatingą dieną lietuvių tauta švenčia vieningumą ir užsispyrimą. 1904 m. balandžio 24 d. (naujuoju kalendoriumi gegužės 7 d.) po 40 rusifikacijos ir graždankos metų caras Nikolajus II patvirtino nutarimą dėl lietuvių spaudos draudimo panaikinimo. Po 1863 metų sukilimo buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškomis raidėmis. Caro valdžia leido knygas kirilica taip vadinama graždanka, bet pavyzdžiui į katalikiškas maldaknyges įdėdavo ir stačiatikių švenčių ir maldų, todėl šias knygas vyskupas Valančius atsisakė aprobuoti ir katalikai jų nepirkę. Nepaisant žiauraus lietuviško žodžio persekiojimo, knygnešių ir daraktorių dėka lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis spaudos draudimo metu net išaugo. 1865–1904 metais buvo išleista apie 4000 lietuviškų leidinių. Didžioji dalis spaudinių buvo spausdinama Rytprūsiuose, bet lietuviška raštija klestėjo ir Šiaurės Amerikoje, kur iki 1904 m. buvo išleisti net 720 leidinių. Per spaudos draudimo metus bendras knygų tiražas sudarė 5 543 600 egzempliorių, daugiau nei 40% buvo išspausdinti pas paskutinįjį draudimo dešimtmetį. Taigi, nelegali spauda net padidino gyventojų raštingumą. Lietuviai aktyviai priešinosi graždankai, ne tik nepirkdami tokių knygų, bet ir mokydami vaikus lotyniškos abėcėlės, dėdami pastangas leisti mokslinę literatūrą lotyniškais raštmenimis ir vėliau teismuose gindami šias knygas.
Po draudimo panaikinimo lietuviškų knygų skaičius tiesiog sprogo: iki 1914 metų buvo išleista net 3600 leidinių, o karo metais dar 1100. Tiesa, didžioji dalis jų buvo mažos apimties, bet liudijo didžiulį susidomėjimą knyga. Parodų erdvėje prie Ilgosios skaityklos rasite ne tik trumpą spaudos draudimo istoriją, bet ir kontrafakcinį leidinį „Kaip nuspakajiti sumene“, Amerikoje leistą „Lietuvišką albumą“ bei pirmąsias legalias lietuviškas knygas.
