Įvykdyti Lietuvos institucijų finansuojami projektai
Projektas „Specialybės kalbos dėstymas“ - Nr. K-8/2020

Projekto Nr. K-8/2020          
Projekto pavadinimas: „Specialybės kalbos dėstymas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-02-03 iki 2021-12-31.
Projekto vadovas: Liana Dalia Petronytė.
Santrauka: Pasauliui globalėjant yra veikiama ir keičiasi lietuvių kalba. Todėl dėstant dalykinę kalbą, kuri pagal dalyko aprašus įtraukta į Studijų įvadą, Studijų įvadą 2, ypač aktualu padėti studentams suvokti dalyko programos žinias, stiprinti jaunų žmonių pasitikėjimą savo kalba ir jos kuriamosiomis galiomis, įtvirtinti suvokimą, kad taisyklingos ir vaizdingos rašytinės ir sakytinės kalbos įgūdžių tobulinimas yra nuolatinis procesas ir jis neturėtų baigtis su studijomis aukštojoje mokykloje, diegti kalbos kaip tautos vertybės sampratą. Siekiama ugdyti sąmoningą studentų požiūrį į dalykinę kalbą kaip į neatsiejamą būsimų specialistų darbo priemonę, ugdyti gebėjimą kurti ir tvarkyti specialiuosius tekstus, formuoti taisyklingo viešojo kalbėjimo įgūdžius. Parodomi mokslo ir profesinės kalbos ypatumai, supažindinama su profesine leksika, kurios pagrindą sudaro terminija, su norminimo kriterijais. Aptariami atskiri rašto darbų žanrai, dalykinio teksto struktūra. Mokomasi rengti ir sakyti viešąsias kalbas, artimas studijuojamai sričiai.
Siekiamas rezultatas: Dabartinės lietuvių kalbos ir jos kultūros pratybose studentai supažindami su dabartinės lietuvių kalbos ir jos kultūra samprata, pagrindinėmis darybos ir morfologijos sąvokomis, lietuvių kalbos sintaksine sandara ir su ja susijusiomis sąvokomis.

Projektas vykdomas vykdomas pagal Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programą.

Projektas „Lietuvos savivaldybių viešųjų sporto paslaugų teikėjų kompetencijų ugdymas“ - Nr. SRF-KT-2019-1-0050


Projekto Nr. SSRF-KT-2019-1-0050           
Projekto pavadinimas:Lietuvos savivaldybių viešųjų sporto paslaugų teikėjų kompetencijų ugdymas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2019-10-01 iki 2021-03-31.
Projekto vadovė: prof. dr. Vilma Čingienė.
Projekto partneris: Lietuvos savivaldybių asociacija.
Santrauka: Projekto tikslassuteikti reikalingų žinių ir tobulinti būtinuosius įgūdžius viešųjų sporto paslaugų teikėjams, stiprinant institucinius gebėjimus ir kuriant pridėtines sporto vertes šalies gyventojams. Projekto tikslinės grupės yra dvi: savivaldybių sporto skyrių darbuotojai ir sportininkų ugdymo centrų administracijos darbuotojai.
Rezultatas: Projekto metu organizuoti mokymai sporto viešųjų paslaugų teikėjams siekiant kompetencijos didinimo; stiprinti instituciniai gebėjimai, tobulinant partnerystės tinklą su suinteresuotoms grupėms bei dalintasi patirtimis tarp savivaldybių sporto padalinių perimant užsienio šalių gerąsias praktikas. Mokymai buvo vykdomi šešiose Lietuvos savivaldybėse: Alytuje, Ignalinoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kėdainiuose. Mokymus veda patyrę lektoriai, profesionalai.

Mokymų programą sudarė šešios temos:

  • Strateginis planavimas viešajame sektoriuje
    Lektorius doc. dr. Adomas Vincas Rakšnys (Mokymų medžiaga)
    Lektorius prof. dr. Andrius Stasiukynas (Mokymų medžiaga)
  • Lyderystė ir pokyčių vadyba
    Lektorius prof. dr. Tadas Sudnickas (Mokymų medžiaga)
  • Veiklos orientuotos į rezultatus organizavimas ir valdymas
    Lektorė doc. dr. Dalia Daujotaitė (Mokymų medžiaga)
  • Regiono vystymas ir plėtra per sporto veiklą
    Lektorius prof. dr. Saulius Nefas (Mokymų medžiaga)
  • Organizacinė komunikacija ir kultūra
    Lektorė prof. dr. Agota Giedrė Raišienė (Mokymų medžiaga)
  • Europos Sąjungos sporto ir fizinio aktyvumo politika
    Lektorė prof. dr. Vilma Čingienė (Mokymų medžiaga)
2021 m. liepos 1 d. Mykolo Romerio universitete įvyko baigiamoji projekto konferencija.

Baigiamasis projekto renginys buvo organizuojamas mišriuoju būdu – gyvai ir nuotoliu. Renginio dalyvius sveikino MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Lyderystės ir strateginio valdymo instituto direktorė doc. dr. Aistė Dromantaitė. Europos Komisijos sporto padalinio atstovas Roland Farkas pristatė SHARE programą. Elida Drapienė, Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė atskleidė sporto sektoriaus galimybes Lietuvos regionų plėtros strategijų rengimo procese. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, Jonas Mickus, pasidalino mintimis apie sporto aktualijas regionų ir savivaldos vystymosi perspektyvoje. MRU doktorantas Mindaugas Gobikas pristatė atlikto mokslinio tyrimo, nagrinėjant Viešojo ir privataus sektorių partnerystės jaunimo sporto sistemoje, rezultatus. Projekto vadovė MRU profesorė Vilma Čingienė apibendrino Sporto rėmimo fondo projekto reikšmę atliepiant regionų sporto politikos aktualijas. Diskusijos metu buvo aptarti pasiūlymai dėl Sporto ir fizinio aktyvumo indėlio į regioninę plėtrą. Pasiūlymai bus pateikti Regionų plėtros tarybų administracijai. 

Tikimasi, kad projekto rezultatai pasitarnaus viešųjų sporto paslaugų teikėjų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, o sustiprinti ir išvystyti partnerystės ryšiai paskatins naujas iniciatyvas įgyvendinant aktualius sporto ir fizinio aktyvumo sektoriaus tikslus.

Žemiau pateikiami konferencijos pranešėjų pranešimai bei baigiamosios išvados/pasiūlymai.

 
 
Projektas „Lietuvos savivaldybių viešųjų sporto paslaugų teikėjų kompetencijų ugdymas“ (projekto vykdytojas – Mykolo Romerio universitetas, projekto partneris – Lietuvos savivaldybių asociacija) bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Projektas „Tarpusavio ryšiai tarp nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos Lietuvos regionuose“ - Nr. P-GEV-20-36

Projekto Nr. P-GEV-20-36            
Projekto pavadinimas:Tarpusavio ryšiai tarp nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos Lietuvos regionuose”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-03-03 iki 2021-09-30.
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: prof. dr. Ligita Gasparėnienė.
Projekto partneris: Užimtumo tarnyba.
Santrauka: Per pastaruosius dešimtmečius, mokslinėje literatūroje tiriami šešėlinės ekonomikos ir nedarbo lygio tarpusavio ryšiai skatina įvertinti šių ryšių pobūdį kylančios ekonomikos šalyse. Pagal Pasaulio banko klasifikaciją Lietuva vis dar priklauso kylančios ekonomikos šalių grupei. Žvelgiant į Lietuvą fiksuotinos šios nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos regionuose problemos: Užimtumo tarnybos 2019 m. duomenimis Lietuvoje jau kelinti metai iš eilės bedarbių skaičius nemažėja ir sudaro 143 tūkst. bedarbių (daugiau kaip 50 tūkst. bedarbių registruota Lietuvos regionuose). Kitaip tariant ekonomikai augant, darbo užmokesčiui didėjant, bedarbystė nemažėja. Tuo tarpu šešėlinę ekonomiką labiausiai lemia žmonių finansinėsituacija ir tai, kiek jie pateisina šešėlį. Jeigu žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai (šiuo atveju bedarbio išmokas), tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė. Iki šiol nėra atlikta tyrimų, kiek bedarbiai (iš vartotojo ir iš tiekėjo pozicijų) yra linkę įsitraukti į šešėlinę ekonomiką regionuose, to pasekoje sudėtinga nustatyti nedarbo spąstų priežastis.
Siekiamas rezultatas: Projekto tikslu siekiama, įvertinus nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio priklausomybę Lietuvos regionuose, sukurti nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio sąsajas atskleidžiantį modelį kylančios ekonomikos šalių kontekste.

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Gerovės visuomenė“.

Projektas „Skaitmeninio turinio ekosistemų tyrimas“ - Nr. P‑MIP‑19-445

Projekto Nr. P‑MIP‑19-445             
Projekto pavadinimas:Skaitmeninio turinio ekosistemų tyrimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2019-05-01 iki 2022-06-30.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Mindaugas Kiškis.
Santrauka: Valstybėms, kurios daug investavo į skaitmeninę infrastruktūrą (ypač Lietuvai) didelis iššūkis yra šios infrastruktūros užpildymas turiniu. Lyderiaujančiose valstybėse labai sparti skaitmeninio turinio ekosistemų plėtra vyksta jau mažiausiai du dešimtmečius, jos tapo ūkio plėtros varikliu ir eksportu. Tradicinės turinio ekosistemos, grįstos intelektine nuosavybe ir kolektyviniu administravimu, skaitmeninėje erdvėje nebeveikia. Skaitmeninio turinio ekosistemose keičiasi ir turinys, ir dalyviai, ir vertės kūrimo būdai. Sparčiai randasi visiškai naujų skaitmeninio turinio formų (pvz. paremtų išmaniaisiais įrenginiais, dirbtiniu intelektu, virtualia ir papildyta realybe, etc.). Šio tyrimo objektas yra skaitmeninio turinio ekosistema – sąveikaujanti bendruomenė, sudaryta iš veikėjų (angl. stakeholders), kurie generuoja ir disponuoja skaitmeniniu turiniu. Skaitmeninis turinys yra elektroninėje erdvėje pateikiamos informacijos, produktų, paslaugų, jų ryšių (sąveikų) visuma, vykstančių kūrybinių ir technologinės plėtros procesų rezultatas. Skaitmeninio turinio ekosistemos lig šiol nagrinėtos ne kaip savarankiškas objektas, o kaip skirtingų, net nesusijusių, temų rinkinys. Šio projekto tikslas yra identifikuoti, įvertinti ir išanalizuoti skaitmeninio turinio ekosistemų elementus (turinį, dalyvius, sąveikas), ir šios analizės pagrindu parengti skaitmeninio turinio žemėlapį, ekosistemos ontologiją ir jungiantį ekosistemos modelį.
Siekiamas rezultatas: Tyrimo pagrindu bus parengtos tvarios skaitmeninio turinio ekosistemos rekomendacijos, kurios yra praktiškai aktualios ir Lietuvai ir daugeliui kitų valstybių, taip pat visiems kitiems ekosistemos dalyviams (pvz. verslui, individualiems kūrėjams). Moksliniai projekto rezultatai bus publikuoti tarptautinėse mokslinėse publikacijose bei pristatyti tarptautiniame moksliniame renginyje, taip pat plačiajai visuomenei.

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) remiamą veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“.

Projektas "Baltarusijos Konstitucinio identiteto dilema" - Projekto Nr. P2021-VB-BA-06

Projekto Nr. P2021-VB-BA-06
Projekto pavadinimas: „Baltarusijos Konstitucinio identiteto dilema“.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-08-02 iki 2022-11-15.
Projekto vadovas:  Ingrida Danėlienė

Santrauka ir tikslas: paskatinti Baltarusijos konstitucinės teisinės minties plėtrą per akademines diskusijas su Lietuvos ir Lenkijos kolegomis. Pasidalijimas patirtimi vėliau galėtų lemti publikacijas (net reguliarius susitikimus), inicijuoti tolesnius tyrimus ir galbūt pasitarnauti kaip teorinis pagrindas tolimesnėms konstitucinėms ir teisėkūros iniciatyvoms.

Projekte buvo numatytas vienas uždavinys –  surengti tarptautinę diskusiją tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos atstovų (akademikų, pilietinės visuomenės atstovų, Lietuvos ir Baltarusijos konstitucijų rengėjų), siekiant nustatyti pagrindinius Baltarusijos konstitucinės tapatybės elementus bei daugiausia dėmesio skiriant teisiniams, istoriniams ir kultūriniams (kalbiniams) aspektams. Diskusijos išvados pateikiamos čia

 

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Projektas "COVID-19 poveikis studentų akademiniam ir socialiniam gyvenimui"

 

    

 

 

 

 

Projekto pavadinimas: „COVID-19 poveikis studentų akademiniam ir socialiniam gyvenimui“.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2021 m. lapkričio 30 d.
Projekto vadovas:  Eglė Steponėnienė

Projekto partneriai: Vilniaus kolegija, Utenos kolegija.

Santrauka ir tikslas: Nuotolinių studijų ir mokymosi iššūkiai koronaviruso (COVID-19) pandemijos laikotarpiu (studijų kokybė studentų akimis, pakitusi socialinė aplinka, mokymosi ir gyvenimo sąlygos (bendrabučiai), praktikų organizavimas, studentų mobilumo sąlygos, techninės galimybės, akademinis sąžiningumas ir kt.) yra itin aktuali tema, kur skirtingai paveikė skirtingų studijų krypčių studentų socialinį ir akademinį gyvenimą. Pandemijos laikotarpiu buvo atliktas ne vienas tyrimas, kaip organizuojamas aukštasis mokslas pandemijos sąlygomis, tačiau nebuvo gilios analizės kaip jaučiasi įvairių studijų krypčių studentai mokydamiesi nuotoliniu būdu, mažai dėmesio skirta studentų akademinių pasiekimų ir praktikų atlikimo kokybei.  Studentų įsitraukimas į projekto metu atliekamas veiklas, padės sėkmingiau įvertinti studijų kokybės valdymą tiek pandeminiu laikotarpiu, tiek ir po jo. Atliekamos apklausos metu bus lyginamas studentų patirčių pokytis tarp pirmojo ir antrojo karantino. Numatomo projekto metu bus vykdoma keletą veiklų: studentų mokymai, tyrimas, konferencija, viešinimo ir leidybos veiklos. Šis projektas apims skirtingas, tačiau tarpusavyje labai susijusias veiklas. Tai leis plėtoti skirtingas studentų kompetencijas, skatins skirtingų aukštųjų mokyklų studentų bendradarbiavimą akademiniu lygmeniu, taip prisidės prie studentų pilietiškumo ir aktyvaus dalyvavimo ugdymosi.  Mokymų ir atliekamo tyrimo metu studentai  gilins savo mokslinių taikomųjų tyrimų organizavimo ir atlikimo gebėjimus. Taip pat  studentai dalyvaudami projekte stiprins analitinį mąstymą, darbo komandoje įgūdžius, tyrimines kompetencijas. Įgytą tyrimų organizavimo ir atlikimo kompetenciją studentai panaudos ne tik studijuodami, bet ir tolesnėje – profesinėje veikloje.  Projekto išskirtinumas sietinas su jungtiniu trijų aukštųjų mokyklų studentų tyrimų, kurį koordinuoja doktorantūros studijų studentai. Tyrimo rezultatai bus pristatomi mokslinėje konferencijoje, kurioje dalyvaus ne tik tyrimo organizuojančių aukštųjų mokyklų studentai, bet bus pakviesti ir kitų aukštųjų mokyklų studentai. Konferencijos metu bus siekiama pasidalinti studentų patirtimi kaip karantino metu studentai vykdė projektus, dalyvavo savanorystės veiklose, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kaip juos sprendė. 

PROJEKTO REZULTATAS – ELEKTRONINIS STUDENTŲ PRANEŠIMŲ LEIDINYS, SU KURIUO KVIEČIAME SUSIPAŽINTI PASPAUDŽIANT čia

Projektas finansuotas valstybės biudžeto lėšomis pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kvietimą pilietinėms, mokslinėms, verslumo, kūrybinėms ir sportinėms studentų iniciatyvoms remti.

Projektas „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme, įskaitant mokytojų kaitą, kompetencijų gerinimą ir papildomo kvalifikacinio laipsnio įgijimą, skaitmeninio turinio rengimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą ir STEAM atviros prieigos centrų veiklų plėtrą" - Nr. S-1383

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2021-12-31.
Investicijų kryptis: Žmogiškasis kapitalas.
Projekto vykdytojas: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra.
Projekto dalies vadovas MRU: prof. dr. Valdonė Indrašienė.

Projekto tikslas – Gerinti mokinių pasiekimus, mažinti socialinę atskirtį ir didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtrauktį, užtikrinant tolygų kokybiško skaitmeninio turinio ir švietimo naujovių prieinamumą bei užtikrinti nenutrūkstamą STEAM plėtrą.

Pasiekti projekto rezultatai: Projekto vykdytojas Nacionalinė švietimo agentūra 2020–2021 metais kartu su 5 projekto partneriais (Kauno technologijos universitetu (KTU), Mykolo Romerio universitetu (MRU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus kolegija (VIKO), Vilniaus universitetu (VU) inicijavo ir sėkmingai įgyvendino šį projektą. 536 atrinkti mokytojai iš 56 savivaldybių studijavo papildomo dalyko kompetenciją suteikiančiose studijų programose ir įgijo (prioritetas STEAM) mokytojui naujo dalyko kompetenciją. STEAM (integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos srityse) studijose dalyvavo 498 mokytojai iš 53 savivaldybių:

  • Mykolo Romerio universitete vykusiose socialinės pedagogikos studijose – 31 asmuo;
  • Vilniaus kolegijoje vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo studijose – 82 asmenys;
  • Vytauto Didžiojo universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, logopedijos, specialiosios pedagogikos, gamtos mokslų, tiksliųjų mokslų, technologijų, meninio ugdymo, informatikos studijose – 277 asmenys;
  • Vilniaus universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, integruotų gamtos mokslų, gamtos mokslų, kalbinio ugdymo studijose – 146 asmenys.

Atrinkti 204 pedagogo kvalifikacijos neturintys ir kitas studijų krypčių studijas baigę asmenys: mokytojai, mokyklų vadovai ir pavaduotojai studijavo profesinės pedagogikos studijose ir įgijo pedagogo kvalifikaciją:

  • Kauno technologijos universitete – 20 asmenų;
  • Mykolo Romerio universitete – 31 asmuo;
  • Vytauto Didžiojo universitete – 114 asmenų;
  • Vilniaus universitete – 39 asmenys.

20 atrinktų mokytojų, mokyklų vadovų ir pavaduotojų Mykolo Romerio universitete baigė Edukacinių technologijų valdymo studijas ir gavo magistro laipsnį.

Tikimasi, kad projekto lėšomis įgiję pedagogo kvalifikaciją asmenys sumažins pedagoginio personalo trūkumą Lietuvos mokyklose ir paskleis naujų idėjų švietime.

Apie projekto metu vykdytas, Europos Sąjungos ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuotas studijas plačiau galite sužinoti šiuose vaizdo reportažuose:

Kauno technologijos universiteto (https://youtu.be/EIHAuHgx7ys);

Vytauto Didžiojo universiteto (https://youtu.be/Lce2-_nmYfc);

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (https://youtu.be/Ts-gCRyAv7I).

Projektas "Lietuvos savivaldybių viešųjų sporto paslaugų teikėjų kompetencijų ugdymas"

Mykolo Romerio universitetas bendradarbiaudamas su Lietuvos savivaldybių asociacija įgyvendino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo finansuotą projektą „Lietuvos savivaldybių viešųjų sporto paslaugų teikėjų kompetencijų ugdymas“.

Šio projekto tikslas – suteikti reikalingų žinių ir tobulinti būtinuosius įgūdžius viešųjų sporto paslaugų teikėjams, stiprinant institucinius gebėjimus ir kuriant pridėtines sporto vertes šalies gyventojams. Projekto tikslinės grupės buvo dvi: šalies savivaldybių sporto skyrių ir sportininkų ugdymo centrų administracijos darbuotojai.  Projekto metu organizuoti mokymai sporto viešųjų paslaugų teikėjams siekiant kompetencijos didinimo; stiprinti instituciniai gebėjimai, tobulintas partnerystės tinklą su suinteresuotoms grupėms bei dalintasi patirtimis tarp savivaldybių sporto padalinių perimant užsienio šalių gerąsias praktikas. Mokymai vykdyti šešiose Lietuvos savivaldybėse: Alytuje, Ignalinoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kėdainiuose. Mokymus vedė patyrę lektoriai, profesionalai.

Mokymų programą sudarė šešios temos:

  • Strateginis planavimas viešajame sektoriuje Lektorius doc. dr. Adomas Vincas Rakšnys (mokymų medžiaga)  ir Lektorius prof. dr. Andrius Stasiukynas (mokymų medžiaga)
  • Lyderystė ir pokyčių vadyba Lektorius prof. dr. Tadas Sudnickas (mokymų medžiaga)
  • Veiklos orientuotos į rezultatus organizavimas ir valdymas Lektorė doc. dr. Dalia Daujotaitė (mokymų medžiaga)
  • Regiono vystymas ir plėtra per sporto veiklą Lektorius prof. dr. Saulius Nefas (mokymų medžiaga)
  • Organizacinė komunikacija ir kultūra Lektorė prof. dr. Agota Giedrė Raišienė (mokymų medžiaga)
  • Europos Sąjungos sporto ir fizinio aktyvumo politika Lektorė prof. dr. Vilma Čingienė (mokymų medžiaga)

Vykdant antrąjį projekto etapą, 6 savivaldybėse vyko susitikimai-diskusijos su tikslinių grupių atstovais: mokymų dalyviais, regiono prioritetinių sporto šakų atstovais ir partneriais, įgyvendinančiais jaunimo sporto programas. Buvo diskutuota aktualiais savivaldybės sprendžiamais sporto ir fizinio aktyvumo klausimais, jų plėtros galimybes, privačios ir viešos partnerystės skatinimu ir gero valdymo principų diegimo viešojo sektoriaus sporto organizacijose praktika. Pravestų diskusijų pagrindu buvo parengtas dokumentas – pasiūlymai dėl aktyvesnio regiono plėtros per sportą galimybių panaudojimo.

 

 

Baigiamasis projekto renginys buvo organizuojamas mišriuoju būdu – gyvai ir nuotoliu. Renginio dalyvius sveikino MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Lyderystės ir strateginio valdymo instituto direktorė doc. dr. Aistė Dromantaitė. Europos Komisijos sporto padalinio atstovas Roland Farkas pristatė SHARE programą. Elida Drapienė, Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė atskleidė sporto sektoriaus galimybes Lietuvos regionų plėtros strategijų rengimo procese. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, Jonas Mickus, pasidalino mintimis apie sporto aktualijas regionų ir savivaldos vystymosi perspektyvoje. MRU doktorantas Mindaugas Gobikas pristatė atlikto mokslinio tyrimo, nagrinėjant Viešojo ir privataus sektorių partnerystės jaunimo sporto sistemoje, rezultatus. Projekto vadovė MRU profesorė Vilma Čingienė apibendrino Sporto rėmimo fondo projekto reikšmę atliepiant regionų sporto politikos aktualijas. Diskusijos metu buvo aptarti pasiūlymai dėl Sporto ir fizinio aktyvumo indėlio į regioninę plėtrą. Pasiūlymai bus pateikti Regionų plėtros tarybų administracijai. 

Tikimasi, kad projekto rezultatai pasitarnaus viešųjų sporto paslaugų teikėjų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, o sustiprinti ir išvystyti partnerystės ryšiai paskatins naujas iniciatyvas įgyvendinant aktualius sporto ir fizinio aktyvumo sektoriaus tikslus.

Dokt. Mindaugo Gobiko pranešimas „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė jaunimo sporto sistemoje: koks savivaldos požiūris?

Prof. dr. Vilmos Čingienės pranešimas „Sporto rėmimo fondo projekto reikšmė atliepiant regionų sporto politikos aktualijas

Elidos Drapienės pranešimas „Lietuvos regionų plėtros strategijų rengimas: galimybės sporto sektoriui

Lietuvos regionų plėtros strategijų rengimas: galimybės sporto sektoriui

Projektas „Lietuvos savivaldybių viešųjų sporto paslaugų teikėjų kompetencijų ugdymas“ (projekto vykdytojas – Mykolo Romerio universitetas, projekto partneris – Lietuvos savivaldybių asociacija) bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Projektas „Moterų, patyrusių smurtą artimuose santykiuose, tapatumas ir potrauminis augimas: atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmuo“ - Nr. P-MIP-17-8

Projekto Nr. P-MIP-17-8
Projekto pavadinimas:Moterų, patyrusių smurtą artimuose santykiuose, tapatumas ir potrauminis augimas: atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmuo”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-10-12 iki 2019-09-30.
Projekto vadovė: prof. dr. Rita Žukauskienė.
Santrauka:  Šio tyrimo tikslas yra ištirti intymaus partnerio smurtą (IPS) patyrusių moterų tapatumo pokytį ir potrauminį augimą, atsižvelgiant į psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį. Siekiant šio tikslo, tyrimą planuojame atlikti dviejose imtyse: (1) Moterų krizių centruose gyvenančių moterų, patyrusių intymaus partnerio smurtą imtyje (tęstinis tyrimas -trys tyrimo bangos) ir (2) intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų bendros populiacijos imtyje (skersinio pjūvio tyrimas). Tyrimo įgyvendinimo metu analizuosime traumos išreikštumo, potrauminio augimo, psichologinio atsparumo, įveikos, ir socialinės paramos sąsajas bei vertinsime intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų, gyvenančių krizių centruose, tapatumo pokytį laike ir potrauminį augimą. Taip pat siekiama įvertinti intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų traumos paplitimą ir sunkumą bendroje populiacijos imtyje bei psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį tapatumo pokyčiui ir potrauminiam augimui krizių centruose gyvenančių moterų ir bendros populiacijos imtyse.

Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos pagal VII kvietimą teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams 2017-2020 metais įgyvendinti.

Projektas „Psichologiniai vizualinės socialinės reklamos efektyvumo veiksniai“ - Nr. P-MIP-17-325

Projekto Nr. P-MIP-17-325
Projekto pavadinimas:Psichologiniai vizualinės socialinės reklamos efektyvumo veiksniai”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-11-02 iki 2019-12-31.
Projekto vadovė: pprof. dr. Rasa Pilkauskaitė Valickienė.
Santrauka: Šiuo metu socialinės reklamos kūrėjams labai trūksta moksliniais duomenimis pagrįstų rekomendacijų, kaip efektyviai skatinti pageidaujamą elgesį socialinių reklamų pagalba. Todėl kurdami socialines reklamas specialistai-praktikai dažnai pasirenka reklamos tikslo neatitinkančius kreipinius bei dizaino sprendimus. Projektu siekiama spręsti šią problemą, surenkant išsamius duomenis apie tai, kokie vaizdinės reklamos elementai (spalva, forma ir kt.) bei kreipiniai ją daro efektyvią –patraukiančią ir išlaikančią dėmesį, sukeliančią ketinimus, o galiausiai pakeičiančią elgesį reklamos kūrėjų siekta kryptimi. Laboratorinių ir lauko eksperimentų pagalba bus surinkta visapusiška informacija apie keleto objektyvių rodiklių (akių judesius, reakcijos laiką ir elgesio pokyčius realioje aplinkoje)rinkinį, neapsiribojant tik vienu atskiru rodikliu. Projekto metu surinktas žinias tiesiogiai galės naudoti tiek valstybinės, tiek verslo, tiek nevyriausybinės organizacijos, vizualine socialine reklama skatindamos įvairaus pobūdžio pageidaujamą elgesį (pvz., gamtos saugojimą, sveiką gyvenimo būdą ir kt.).

Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos pagal VII kvietimą teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams 2017-2020 metais įgyvendinti.

Projektas „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“ - Nr. MOD-17029

Projekto Nr. MOD-17029
Projekto pavadinimas:Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-04-01 iki 2019-09-30.
Projekto vadovas: doc. dr. Povilas Aleksandravičius.
Santrauka: Šio projekto rėmuose bus atliekamas tarpdisciplininis mokslinis tyrimas, kuriuo bus siekiama filosofiškai išanalizuoti ir juridiškai interpretuoti europietiškosios tapatybės įtaką atviros visuomenės formavimuisi moderniojoje Lietuvoje. Tyrimo objektas apims dar tarpukario Lietuvos intelektualų –ypač filosofų ir teisininkų –reikštas idėjas, atitinkančias atviros visuomenės sąvoką, kaip ir sovietinio mąstymo bloką, tebeįtakojantį lietuviškojo sociumo procesus, tačiau pagrindinis dėmesys bus skiriamas visuomenės atvirėjimo tendencijoms po 1990 metų. Trys tyrėjai, tarp kurių vienas iš Prancūzijos, detaliai išanalizuos sudėtingą europietiškosios tapatybės sampratą, jos recepcijos būdus pačioje Europojeir Lietuvoje, interpretuodami ją kaip esminį atviros visuomenės formavimosi faktorių. Įvairios atviros visuomenės koncepcijos, nuo paties termino autoriaus H. Bergsono iki šiuolaikiškiausių jos variantų, sudarys atskirą tyrimo dalį. Lietuviškosios visuomenės atvirėjimo procesai, analizuojami kaip europietiškosios tapatybės ir atviros visuomenės koncepcijų simbiozės padarinys, tyrėjų bus reflektuojami kaip mąstymo procesai, įgaunantys nuolatinę raišką valstybės teisėje.

Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“.

Projektas „Baigiamųjų kursų studentų pasitenkinimas studijomis“

Projekto pavadinimas:Baigiamųjų kursų studentų pasitenkinimas studijomis”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-04-01 iki 2018-12-15.
Projekto vadovė: prof. dr. Odeta Merfeldaitė.
Santrauka: Projektas atliepia Pilietinių, mokslinių kūrybinių ir sportinių studentų projektų prioritetinę tyrimų kryptį. Vykdant projektą siekiama ištirti baigiamųjų kursų aukštųjų mokyklų studentų studijų pasirinkimo tendencijas, pasitenkinimą studijomis lemiančius veiksnius, studentų nuomonę apie pasirinktos studijų programos turinį ir pasirinktos studijų programos realizavimo kokybę. Tyrimo metu bus apklausiama ne mažiau kaip 400 baigiamųjų kursų studentų, atstovaujančių visas Lietuvos regionų aukštąsias mokyklas. Pagrindinės projekto veiklos, trunkančios 9 mėn., suskirstytos įIV etapus: tyrimo koncepcijos pagrindimą, tyrimo planavimą ir duomenų rinkimo instrumento konstravimą; tyrimo duomenų rinkimą; tyrimo duomenų analizę ir interpretavimą, ataskaitos parengimą bei tyrimo rezultatų sklaidą.

Projektas finansuotas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos 2018 –2020 metų strateginio veiklos plano „Studijų ir mokslo plėtra“ programą „Pilietinių, mokslinių, kūrybinių ir sportinių studentų projektai 2018 metais“.

Projektas „Sveikatos stiprinimo poreikio ir prieinamumo senjorams tyrimas“ - Nr. S-214

Projekto Nr. S-214
Projekto pavadinimas:Sveikatos stiprinimo poreikio ir prieinamumo senjorams tyrimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-10-31 iki 2020-11-26.
Projekto vadovas: prof. dr. Vida Gudžinskienė.
Santrauka: Tiriamojo projekto tikslas – nustatyti senjorų (65 m. ir daugiau) sveikatos stiprinimo paslaugų poreikius ir prieinamumą. Tyrimo tikslinė grupė – senjorai, kuriems sukako 65 m. ir daugiau. Išskiriamos dvi tyrimo dalyvių grupės: senjorai nuo 65 m. iki 74 m. ir senjorų grupė nuo 75 m. ir daugiau. Tyrimui atlikti pasirinkta mišraus tyrimo strategija, derinant kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieigas, taip užtikrinant kompleksinį požiūrį į duomenų rinkimą. Pirmame etape bus atlikta plačios apimties apklausa, siekiant generalizuoti rezultatus senjorų populiacijoje, antrame etape bus koncentruojamasi į tiriamųjų patirtis. Kiekybiniame tyrime dalyvavo senjorai iš dviejų Lietuvos apskričių. Planuojama atlikti ne mažiau kaip 4 grupės interviu (fokus grupės) su senjorais dviejuose apskrityse, tačiau vadovaujantis „prisotinimo principu“ bendras interviu skaičius gali būti didesnis. Projekto metu remiantis septynių sveikatos stiprinimo poveikio sričių metodika, bus tiriami senjorų sveiktos stiprinimo paslaugų poreikiai, taip pat tiriamas senjorų sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumas informaciniu, organizaciniu ir ekonominiu aspektais bei nustatytos sveikatos stiprinimo paslaugų poreikio ir pasiūlos sąsajos.

Projektas įgyvendintas Sveikatos apsaugos ministerijos, finansuotas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 2018 metų lėšomis.