Kultūros politikos ir strateginio valdymo (vadovų) magistrantūros studijos (MPA) - MRU

Kultūros politikos ir strateginio valdymo (vadovų) magistrantūros studijos (MPA)

Studijų programos kryptis Viešasis administravimas
Valstybinis kodas 6216LX003
Suteikiama kvalifikacija Viešojo administravimo magistras (tarptautinis kvalifikacinis laipsnis (angl. Master of Public Administration) – MPA)
Studijų trukmė Nuolatinės studijos - 1 m.
Studijų kalba Lietuvių
Miestas Vilnius
Studijų kaina 2200 € už semestrą (2026 m.)

Programos tikslas

Kultūros politikos ir strateginio valdymo (vadovų) magistrantūros studijų (MPA (Master of Public Administration) programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos kultūros sektoriaus lyderius ir vadovus, gebančius strategiškai, kūrybiškai ir atsakingai veikti kompleksinėje kultūros ekosistemoje, integruojant viešojo ir verslo valdymo principus bei stiprinant kultūros, kaip tvarumo ir demokratijos pagrindo, vaidmenį. Programa ugdo kultūros pokyčių kūrėjus ir strategus, gebančius jungti kūrybinį ir analitinį mąstymą, formuoti kultūros politiką, kurti socialinę, kultūrinę ir ekonominę kultūros institucijų ir paslaugų vertę bei prisidėti prie tvarių, įtraukių ir atsparių visuomenių kūrimo.

Vienintelė Lietuvoje MPA tipo programa kultūros srityje, integruojanti kultūros politikos, strateginio valdymo ir kūrybinės praktikos požiūrį, orientuotą į aukšto lygmens kultūros sektoriaus vadovų – lyderių rengimą. Programa išsiskiria tarpdisciplininiu modeliu, jungiančiu kultūros, paveldo, istorijos, viešojo valdymo ir verslo vadybos žinias, bei stipriu dėmesiu taikomajam mokymuisi per realius projektus ir sprendimų kūrimą.

Svarbus programos bruožas – vertybinė orientacija į kultūros vaidmenį stiprinant demokratiją, tvarumą ir visuomenės atsparumą, ugdant gebėjimą veikti kompleksinėje, daugiasektorėje ir tarptautinėje aplinkoje.

Profesinės veiklos galimybės

Programos absolventai yra aukštos kvalifikacijos kultūros sektoriaus lyderiai, gebantys strategiškai, kūrybiškai ir atsakingai valdyti organizacijas bei veikti kompleksinėje kultūros ekosistemoje. Jie geba formuoti ir įgyvendinti kultūros politiką, inicijuoti pokyčius ir kurti kultūros institucijų socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę.

Absolventai gali dirbti kultūros įstaigų ir organizacijų vadovais ar padalinių vadovais, viešojo sektoriaus institucijose kaip politikos formuotojai ar ekspertai, taip pat įgyvendinti projektus, konsultuoti ar vystyti iniciatyvas kultūros ir kūrybinių industrijų srityje, prisidėdami prie tvarios, įtraukios ir atsparios visuomenės kūrimo.

Aktuali informacija
Studijų rezultatai
  • Geba sistemiškai ir kritiškai suprasti kultūros politikos, strateginio valdymo ir kultūros ekosistemos veikimo principus bei jų sąveiką nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
  • Geba integruoti kultūros, viešojo valdymo ir verslo vadybos žinias priimant strateginius sprendimus ir sprendžiant kompleksinius kultūros sektoriaus iššūkius.
  • Geba taikyti teorines ir konceptualias žinias formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką, kuriant organizacijų strategijas ir didinant jų kuriamą socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę.
  • Geba taikyti taikomuosius socialinių mokslų tyrimų ir analizės metodus identifikuojant problemas ir vertinant kultūros sektoriaus procesus bei politikos įgyvendinimą.
  • Geba rinkti, analizuoti ir interpretuoti duomenis bei jais grįsti sprendimus, formuluoti pagrįstas išvadas ir rekomendacijas kultūros politikos ir vadybos srityse atsižvelgiant į naujausias viešojo administravimo tendencijas.
  • Geba kritiškai vertinti kultūros reiškinius ir jų kontekstą, identifikuoti alternatyvius sprendimus ir taikyti analitinį mąstymą priimant strateginius sprendimus.
  • Geba inicijuoti, planuoti, įgyvendinti ir vertinti nacionalinius bei tarptautinius kultūros projektus, taikydamas pažangius projektų valdymo ir kūrybinius metodus.
  • Geba kurti ir taikyti inovatyvius kultūros vadybos, politikos ir organizacinius sprendimus, reaguojant į šiuolaikinius socialinius, technologinius ir kultūrinius iššūkius.
  • Geba integruoti tvarumo principus į kultūros politiką, organizacijų strateginį valdymą ir veiklą, vertinant jų socialinį, kultūrinį ir ekonominį poveikį.
  • Geba veikti tarpkultūrinėje ir daugiasektorėje aplinkoje, taikyti įtraukties, lygybės ir kultūrinės įvairovės principus bei laikytis profesinės etikos.
  • Geba bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis, įtraukti bendruomenes į kultūros procesus ir stiprinti jų socialinį bei kultūrinį aktyvumą.
  • Geba taikyti atsakingos lyderystės principus, derinti skirtingus interesus ir inicijuoti kultūros politikos bei vadybos sprendimus kompleksinėje aplinkoje.
  • Geba savarankiškai planuoti ir organizuoti profesinę veiklą, priimti atsakingus sprendimus ir prisiimti atsakomybę už jų kokybę bei poveikį.
  • Geba reflektuoti savo profesinę patirtį ir kultūros vaidmenį visuomenės raidoje, vertinti kultūrą kaip atsparumo ir bendro gėrio kūrimo veiksnį.
  • Geba argumentuotai pagrįsti kultūros politikos ir vadybos sprendimus, vadovaudamasis demokratijos principais.
Studijų dalykai

STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS

Studijų dalykai pagal grupes

Kreditai (ECTS)

1 SEMESTRAS

30

Privalomieji dalykai

30

Kultūra ir gerovė

6

Tarptautinė ir nacionalinė kultūros paveldo politika

6

Kultūros politika ir analizė

6

Atminties politika ir kultūros institucijų tapatybės formavimas

6

Strateginis kultūros organizacijų valdymas

6

2 SEMESTRAS

30

Privalomieji dalykai

30

Viešųjų paslaugų ir žmogiškųjų išteklių vadyba 

6

Kultūros tarptautinių ir nacionalinių projektų valdymas

6

Kultūros komunikacija ir rinkodara

6

Baigiamasis taikomasis projektas

12

Priėmimo sąlygos

Į programą gali būti priimami ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį arba profesinio bakalauro laipsnį įgiję ir ne trumpesnę kaip trejų metų vadovaujamo praktinio darbo kultūros ir kūrybinių industrijų srityje patirtį turintys asmenys.

Konkursinio balo sandara pretenduojantiems į magistrantūros studijas:

  1. Konkursinį balą sudaro dviejų dalių suma:
  • baigiamųjų egzaminų ir (arba) baigiamojo darbo įvertinimų (pažymių) aritmetinis vidurkis, padaugintas iš 0,8 svertinio koeficiento;
  • likusiųjų diplomo priede arba priedėlyje įvertinimų (pažymių) aritmetinis vidurkis.

Baigusiųjų Lietuvos aukštąsias mokyklas, diplomo priedėlyje esantys nekonvertuoti į 10-ties balų sistemą pažymiai, įgyti pagal mainų programas, neįtraukiami į konkursinį balą.

  1. Konkursinio balo sandara pretenduojantiems į atitinkamų magistrantūros studijų programų studijas po papildomų studijų.
    Konkursinį balą sudaro dviejų dalių suma:
  • baigiamųjų egzaminų ir (arba) baigiamojo darbo įvertinimų (pažymių) aritmetinis vidurkis, padaugintas iš 0,8 svertinio koeficiento;
  • likusiųjų diplomo priede arba priedėlyje ir papildomų studijų pažymėjime esamų įvertinimų (pažymių) aritmetinis vidurkis.

Priėmimo tvarka į magistrantūros studijas

Registracija Studentų priėmimo informacinėje sistemoje nuo birželio 4 d.

Studijų kainos

Studijų organizavimas

Informacija ruošiama