Jeigu paklaustume, kas yra Lietuvos Konstitucija, tikriausiai daugelis atsakytų, kad tai – pagrindinis valstybės teisės aktas. Jį galima surasti atskirai išleistoje knygelėje ar internete – 1992 metų spalio 25 dieną referendumu priimtame tekste. Tačiau ką atsakytumėte, jei paklaustume kitaip: ar tai – iš tiesų visas Lietuvos Konstitucijos turinys? Ar vien šio teksto pakanka, kad suprastume, kaip šiandien veikia Lietuvos Konstitucija?
Konstitucinės teisės mokslininkės prof. dr. Toma Birmontienė ir doc. dr. Jolita Miliuvienė siūlo į Lietuvos Konstituciją pažvelgti kaip į sudėtinę, daugiasluoksnę sistemą. Šią sistemą sudaro ne vien 1992 metų Konstitucijos tekstas. Į ją įeina ir kiti skirtingais istoriniais laikotarpiais priimti konstituciniai aktai, turintys konstitucinę galią. Lietuvos atvejis, kaip sudėtinės kodifikuotos Konstitucijos pavyzdys, pristatomas tarptautiniame leidinyje. Mokslininkės parengė skyrių apie Lietuvos Konstitucijos daugiasluoksniškumą, kuris įtrauktas į 2026 m. rudenį išleistą Teksaso universiteto profesoriaus Richard Albert redaguotą knygą „Pasaulio daugiatekstės konstitucijos“ (angl. k. Multi-Textual Constitutions of the World, Hart Publishing). Leidinyje autoriai iš skirtingų valstybių nagrinėja, kaip daugiatekstės konstitucijos atsiranda, kaip jos veikia, yra keičiamos ar aiškinamos visame pasaulyje (Austrija, Kanada, Japonija, Brazilija ir kt.).
Konstitucija turi ilgesnę atmintį, nei atrodo
Birmontienė ir Miliuvienė pabrėžia, kad Lietuvos konstitucinės sistemos daugiasluoksniškumo ištakos siekia gerokai senesnę Lietuvos konstitucinę tradiciją. Mokslininkės aptaria Lietuvos Statutus, XVI amžiuje tapusius svarbiais Lietuvos teisės šaltiniais, taip pat 1791 metų Gegužės 3-iosios Konstituciją ir ją papildžiusį Abiejų Tautų tarpusavio įžadą. Pastarasis tapo vienu iš šios istorinės Konstitucijos sudedamųjų aktų.
Pasak prof. dr. Tomos Birmontienės, Lietuvos Statutai yra svarbūs ne tik kaip Lietuvos konstitucinės teisės istoriniai šaltiniai. Juose įtvirtinti teisės principai liudija reikšmingą Lietuvos teisės raidą, o patys Statutai, minimi ir dabartinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje kaip vieni iš teisinių valstybės pamatų. Tai leidžia juos laikyti ir istoriniu Lietuvos konstitucinės sistemos sluoksniu. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Statutai platesniame Europos teisės raidos kontekste vis dar negauna pakankamai dėmesio. Tad jų pristatymas tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose padeda priminti jų reikšmę. 1791 metų gegužės 3-iosios Lenkijos ir Lietuvos sandraugos Konstitucija taip pat svarbi ne vien dėl savo istorinio vaidmens. Ji laikoma pirmąja Europoje konstitucija, įtvirtinusia konstitucinę monarchiją, o kartu – ankstyvu daugiatekstės konstitucijos pavyzdžiu. Ją sudarė pagrindinis tekstas ir papildomas dokumentas – Abiejų Tautų tarpusavio įžadas. Taigi konstitucijos daugiasluoksniškumas nėra vien šiuolaikinės Lietuvos teisinės sistemos ypatybė. Jis turi ir gilesnę istorinę tradiciją.
Prof. dr. Toma Birmontienė
Šie dokumentai nėra dabartinės Lietuvos Konstitucijos sudedamosios dalys. Tačiau, mokslininkių teigimu, jie svarbūs siekiant suprasti Lietuvos konstitucinės tradicijos raidą ir jos tęstinumą. Dabartinės Konstitucijos aiškinimas nėra atsietas nuo istorinio konteksto, kuriame formavosi Lietuvos valstybingumo ir konstitucionalizmo samprata. Šiandienos Konstitucijos daugiasluoksniškumas atsiskleidžia ir pačiame jos tekste. Konstitucijos 150 straipsnyje išvardyti keturi sudedamieji aktai: 1991 metų Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“, 1992 metų Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“, Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įstatymas ir 2004 metų Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Jų teisinė galia tokia pati kaip pagrindinio Konstitucijos teksto. Įdomu tai, kad dabartinis šių aktų sąrašas susiformavo ne iš karto. Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įstatymas buvo priimtas kartu su Konstitucija 1992 metais, tačiau jo, tačiau jo, kaip atskiro Konstitucijos sudedamojo elemento. Jo reikšmė vėliau buvo išplėtota Konstitucinio Teismo doktrinoje. 2003 metais Teismas konstatavo, kad šis įstatymas, priimtas kartu su Konstitucija referendume ir glaudžiai susijęs su jos nuostatomis. Jis negali būti laikomas paprastu žemesnės galios teisės aktu. Vėliau jo statusas buvo įtvirtintas ir Konstitucijos 150 straipsnyje.
Šis pavyzdys, anot doc. dr. Jolitos Miliuvienės, atskleidžia, kad susipažinti su pagrindiniu Konstitucijos tekstu dar nereiškia perskaityti visą Konstituciją. Papildomi aktai įtvirtina svarbius valstybės istorijos ir santvarkos pasirinkimus, taip pat nustato taisykles, be kurių kai kurių pagrindinio teksto nuostatų nebūtų galima iki galo suprasti. Vienas jų primena, kad pirmasis Konstitucijos straipsnis dėl Lietuvos valstybės buvo atskirai patvirtintas Tautos balsavimu. Kitas – kad Lietuva konstituciškai atsiribojo nuo politinių sąjungų su buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis. Tai savaime nedraudžia palaikyti su jomis diplomatinių ar ekonominių ryšių, tačiau apibrėžia valstybės konstitucinį pasirinkimą. Be to, Konstitucija nėra užbaigta sistema, kurios sudėtis niekada nebegalėtų keistis. 1992 metais ji turėjo dvi papildomas sudedamąsias dalis, o šiandien jų yra keturios. Nors tai nereiškia, kad naujų konstitucinių aktų būtinai atsiras, tokia galimybė nėra iš anksto atmesta, jei valstybės gyvenime įvyktų reikšmingų pokyčių, kuriuos būtų svarbu įtvirtinti konstituciniu lygmeniu.
Kai naujas sluoksnis pakeičia bendrą Konstitucijos vaizdą
Miliuvienė ir Birmontienė ypač išskiria 2004 metais atsiradusį Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Lietuvos narystė ES pakeitė teisinę aplinką, kurioje veikia Lietuvos valstybė. Taip pat papildė Konstituciją naujomis nuostatomis dėl dalyvavimo Europos integracijoje, Europos Sąjungos teisės taikymo bei tam tikrų kompetencijų perdavimo ES institucijoms. Tačiau naujas konstitucinis aktas nėra vien dar vienas dokumentas šalia jau esančių. Kadangi Konstitucija veikia kaip vientisa sistema, naujo akto nuostatos gali pakeisti ir tai, kaip suprantami anksčiau priimti jos straipsniai. Konstitucijos aiškinimas turi apimti visą šią sistemą, o ne atskiras jos dalis vertinti izoliuotai.
Doc. dr. Jolita Miliuvienė pateikia konkretų pavyzdį: Konstitucijos 137 straipsnį, draudžiantį Lietuvos teritorijoje steigti užsienio valstybių karines bazes. Ši nuostata nuo Konstitucijos priėmimo nebuvo pakeista, tačiau šiandien ji netrukdo Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų pajėgų, pavyzdžiui, Vokietijos brigados, kuri kuriasi Rūdininkuose. Taip yra todėl, kad šis straipsnis aiškinamas pasikeitusiame konstituciniame kontekste, atsižvelgiant į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Draudimas, skirtas apsaugoti valstybę nuo svetimų karinių bazių, negali būti suprantamas kaip kliūtis priimti sąjungininkų pajėgas pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Šis pavyzdys padeda suprasti, kaip Konstitucijos nuostatų reikšmė gali kisti net tada, kai jų tekstas lieka toks pats.
doc. dr. Jolita Miliuvienė
Vis dėlto svarbu atskirti formalų Konstitucijos keitimą nuo jos aiškinimo ir konstitucinės doktrinos plėtojimo. Pats tekstas keičiamas jame nustatyta tvarka, o Konstitucinio Teismo jurisprudencija atskleidžia, kaip jo nuostatos siejasi tarpusavyje ir kaip jos taikomos pasikeitus teisiniam bei visuomeniniam kontekstui. Pasak Miliuvienės, Konstitucija pamažu bręsta: tie patys žodžiai, užrašyti 1992 metais, šiandien perskaitomi naujai. Tai susiję ir su naujais konstituciniais aktais, ir su tuo, kad keičiasi visuomenė, jos santykiai bei iššūkiai. Konstitucijoje nėra atskirų nuostatų apie dirbtinį intelektą ar skaitmenines technologijas, tačiau tai nereiškia, kad šios sritys nepatenka į jos reguliavimo lauką. Diskusijos dėl socialinių tinklų ribojimo nepilnamečiams, algoritmų ar dezinformacijos gali būti siejamos su Konstitucijoje įtvirtinta teise į privatų gyvenimą ir informacijos laisve. Panašiai Konstitucijos principai, anot mokslininkės, aktualūs ir diskutuojant apie visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Nors Konstitucijoje LRT tiesiogiai neminima, Konstitucinis Teismas iš informacijos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo principų yra išplėtojęs valdžios pareigos neperimti visuomeninio transliuotojo kontrolės sampratą. Šiandien šie klausimai vertinami ir platesniame Europos teisiniame kontekste, kuriame svarbūs ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinti principai bei Europos žiniasklaidos laisvės aktas. Konstitucijos aiškinimas neatsiejamas nuo šios platesnės aplinkos. Jį veikia Lietuvos konstitucinė tradicija, Europos integracijos procesai ir tarptautinis teisinis kontekstas. Tai nereiškia, kad nacionalinės Konstitucijos tekstas praranda reikšmę. Priešingai: norint suprasti, kaip veikia Lietuvos konstitucinė sistema, reikia matyti, kaip pagrindinio teksto nuostatos siejasi su kitais konstituciniais aktais ir platesne teisės sistema.
Kodėl Lietuvos Konstitucija svarbi ne tik teisininkams?
Iš pirmo žvilgsnio Konstitucijos daugiasluoksniškumas gali atrodyti kaip klausimas, aktualus pirmiausia konstitucinės teisės specialistams. Visgi Konstitucija nustato pagrindines valstybės institucijų veikimo taisykles, saugo žmogaus teises ir laisves, apibrėžia valstybės santvarkos principus. Tad svarbu ir tai, kaip šios nuostatos suprantamos bei taikomos pasikeitus valstybės gyvenimo aplinkybėms.
Birmontienės ir Miliuvienės tyrimas kviečia į Konstituciją pažvelgti kaip į sistemą, kurios dalys atsirado skirtingu metu, tačiau turi bendrą konstitucinę galią ir veikia kartu. Šis požiūris padeda geriau suprasti ir Lietuvos konstitucinės tradicijos tęstinumą, ir tai, kodėl narystė Europos Sąjungoje ar nauji visuomenės iššūkiai gali turėti reikšmės aiškinant Konstitucijos nuostatas. Lietuvos Konstitucijos istorija nesibaigė 1992 metų spalio 25-ąją.
Šie klausimai bus nagrinėjami kasmetinėje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konstitucinės teisės konferencijoje „Konstitucijos daugiasluoksniškumas: matomos ir nematomos jos dimensijos“. Konstitucijos dienai skirtame renginyje bus aptariamos skirtingos Konstitucijos sudedamosios dalys, jų tarpusavio santykis, konstitucinės doktrinos raida ir Lietuvos konstitucinės sistemos veikimas besikeičiančioje teisinėje aplinkoje. Lietuvai rengiantis nuo 2027 m. sausio 1 d. perimti pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, renginys taps proga permąstyti ir tai, ką Lietuva atsineša į Europos konstitucinę erdvę bei kokį vaidmenį joje atlieka nacionalinė konstitucinė tapatybė ir vertybės.
Konferencija vyks: 2026 m. spalio 23 d., 9.00 val., Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salė, Gedimino pr. 53, Vilnius, registruotis čia.
Organizuoja: Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu.
Pagrindinius konferencijos pranešimus skaitys: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. Vytautas Mizaras, Europos Žmogaus Teisių Teismo vicepirmininkas dr. jur. Arnfinn Bårdsen ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas Rimvydas Norkus.
Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė
Nuotraukos: Lukas Kodis