Lietuvos Respublikos Konstitucijos dienos išvakarėse, 2026 m. spalio 23 d. 9 val., kviečiame į kasmetinę tarptautinę mokslinę-praktinę konstitucinės teisės konferenciją Lietuvos Respublikos Seime.
Lietuvos Konstitucija šiandien yra mažiausiai penkių sudedamųjų konstitucinių aktų visuma, o per daugiau nei tris konstitucinės jurisprudencijos dešimtmečius jos turinys pasipildė naujomis prasmėmis ir idėjomis. Tačiau kiek Konstituciją šiandien apibrėžia jos tekstas, o kiek – tai, kas per daugelį metų atskleista jį aiškinant? Ar nematomos Konstitucijos dimensijos gali lemti daugiau nei tai, kas joje tiesiogiai parašyta? Ir ar Konstitucijos daugiasluoksniškumas yra jos stiprybė, ar kartu sukuria erdvę skirtingoms interpretacijoms?
Būtent šiuos klausimus Lietuvos ir užsienio teisės, istorijos bei konstitucionalizmo ekspertai nagrinės konferencijoje „Konstitucijos daugiasluoksniškumas: matomos ir nematomos jos dimensijos“.
Konstitucija aukščiausiųjų teismų praktikoje
Apie tai, kaip Konstitucija aiškinama ir taikoma šiandien, kalbės tie, kurie su šiais klausimais susiduria savo profesinėje veikloje.
Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. Vytautas Mizaras nagrinės eksplicitinį ir implicitinį Konstitucijos aiškinimą – kas iš Konstitucijos kyla tiesiogiai, o kas atskleidžiama ją interpretuojant. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė prof. dr. Skirgailė Žalimienė aptars Konstitucijos reikšmę sprendžiant administracines bylas.
Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis į Konstituciją pažvelgs iš kitos perspektyvos – kaip ja remiamasi advokato darbe ginant žmogaus teises ir laisves.
Konvencija kaip nematoma Konstitucijos dalis
Lietuvos Konstitucijos šiandien neįmanoma suprasti atsietai nuo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje aiškinamos Konvencijos nuostatos, kaip teisės aiškinimo šaltinis yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.
Konferencijoje EŽTT vicepirmininkas dr. Arnfinn Bårdsen kalbės apie „gyvąsias“ konstitucijas ir tai, kaip Konvencijos bei konstitucijų prasmė kinta reaguojant į naujus geopolitinius iššūkius. Jis nagrinės save apginti gebančios demokratijos dilemas ir klausimą, kodėl saugumo argumentas savaime negali pateisinti žmogaus teisių ir laisvių ribojimo.
EŽTT teisėjas dr. Gediminas Sagatys apžvelgs naujausius Strasbūro teismo sprendimus bylose prieš Lietuvą, susijusiose su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Dėmesys bus skiriamas byloms, kuriose prieš kreipiantis į EŽTT jau buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, tačiau asmens teisių apsaugai prireikė ir supranacionalinės institucijos įsikišimo. Tai kelia klausimų apie individualaus konstitucinio skundo, kaip veiksmingos teisinės gynybos priemonės, reikšmę ir abiejų teismų jurisprudencijos sąveiką.
Ar ES ir nacionalinis teisinės valstybės principai visuomet sutampa?
Šių metų balandį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo plenarinės kolegijos priimtas sprendimas byloje C-769/22 Komisija prieš Vengriją tapo vienu reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių Europos konstitucinėje teisėje. Juo Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms pirmą kartą suteiktas savarankiškas norminis turinys.
ESTT taip pat konstatavo, kad ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nacionalinio tapatumo apsauga negali būti suprantama atsietai nuo ESS 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, tarp jų – teisinės valstybės principo. Tai kelia platesnį klausimą: kaip toks ES teisės aiškinimas gali paveikti valstybių narių konstitucines sistemas ir nacionalinių konstitucijų sampratą?
Europos Komisijos teisininkas dr. Luigi Malferrari, atstovavęs Komisijai šioje byloje, pristatys jos genezę, Komisijos strategiją ir tikslus bei aptars, kokio rezultato buvo tikimasi inicijuojant bylą.
ES Teisingumo Teismo generalinis advokatas dr. Rimvydas Norkus nagrinės, kokią įtaką šis ESTT sprendimas gali turėti valstybių narių nacionalinėms konstitucinėms sistemoms ir ar dėl jo turėtų keistis nacionalinių konstitucijų supratimas.
Ar sugriautą teisinę valstybę lengva atkurti?
Byloje Komisija prieš Vengriją nagrinėtas Vengrijos teisinis reguliavimas, kuriuo buvo ribojama nepilnamečių prieiga prie informacijos apie tos pačios lyties santykius, tapo platesnių diskusijų apie demokratijos ir teisinės valstybės padėtį šalyje dalimi.
Tačiau kas nutinka, kai po demokratinio nuosmukio valstybė siekia atkurti susilpnintas institucijas ir teisinės valstybės principus? Ar demokratines institucijas atkurti taip pat lengva, kaip jas susilpninti?
Apie Vengrijos patirtį, vykstančius pokyčius ir teisinės valstybės atkūrimo iššūkius konferencijoje kalbės vienas žinomiausių Vengrijos konstitucionalistų, ELTE Socialinių mokslų centro Teisės instituto profesorius dr. Zoltán Szente. Vengrijos patirtis leidžia kelti platesnius klausimus, aktualius visai Europai – kiek atspari yra demokratija ir kokių teisinių bei institucinių priemonių reikia jai apsaugoti ir atkurti?
Nuo konstitucijų istorijos iki Lietuvos Konstitucijos sandaros
Konferencijos akademinė programa leis į konstitucijų daugiasluoksniškumą pažvelgti ir platesnėje istorinėje bei tarptautinėje perspektyvoje.
Vilniaus universiteto prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas pristatys istorinę konstitucijų daugiasluoksniškumo perspektyvą, gilindamasis į pirmosios rašytinės konstitucijos Europoje ypatumus.
Leideno universiteto profesorius dr. Wim Voermans, geriausios 2024 metų konstitucinės teisės knygos autorius, pasakos pasaulio konstitucijų istorijas – kaip jos gimsta ir ką iš tiesų atskleidžia apie jas kuriančias bendruomenes.
Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Jolita Miliuvienė pristatys Lietuvos Konstitucijos architektūrą ir nagrinės, kaip jos sandara veikia Konstitucijos prasmę.
Profesorius emeritas, kadenciją baigęs Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas pasidalys įžvalgomis apie iki šiol aktualias Konstitucijos interpretavimo problemas.
Konferenciją organizuoja Mykolo Romerio universitetas kartu su Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu.
Programa čia.
Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslo renginių organizavimo finansavimo priemonę (projekto Nr. P-MOR-26-35).