Projektai

Instituto vykdomi projektai

Nacionaliniai projektai

2016-2018 m. specialybės kalbos dėstymą MRU iš dalies remia Valstybinės lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir skaidos programą (2016-02-01 sutarties nr. K-8/2016)


Instituto vykdyti projektai


Nacionaliniai projektai

2006-2015 m. kalbos kultūros ir specialybės kalbos dėstymas MRU iš dalies remtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 metų programą (2006-02-07 sutarties nr. K-11/2006)

___________

Lituanistikos (Baltistikos) centrų užsienyje stiprinimas, jų veiklos bei bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis skatinimas


Pagal Nacionalinės studijų programos priemonės „Studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas“ veiklą „Lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje stiprinimas, jų veiklos bei bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis skatinimas“. Nr VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-007. Projekto partneris – MRU, pareiškėjas – LEU.

Projekto vadovas – MRU projektą koordinavo dr. Zofija Babickienė
Projektas vykdytas 2012-09-12 – 2014-09-12.

Projekto tikslas – skatinti Lituanistikos (Baltistikos) centrų (toliau – BC) dėstytojų ir studentų akademinį mobilumą ir, siekiant tarptautiškumo plėtros, stiprinti esamus ir skatinti būsimų BC užsienyje steigimą. LEU sutelks projekte dalyvaujančius BC vieningai mokslinei ir praktinei veiklai ir imsis nacionalinės iniciatyvos – įkurti tarptautinę Baltistikos centrų asociaciją. Vakarų ir Rytų BC turės galimybę susipažinti su mokslo inovacijomis, vykdys vieningą mokslinę programą ir, atsižvelgdami į konkrečių šalių tautinės tapatybės specifiką, plėtos glaudesnius ryšius su vietos lietuvių diaspora. Projektas prisidės prie bendrų problemų (lietuvių kalbos ir kultūros situacija globalizacijos sąlygomis; lietuvybės niveliacija užsienio bendruomenėse) sprendimo. Įgyvendinus projekte numatytas veiklas bus labiau aktualizuotas lituanistinis paveldas, reflektuota lietuviškoji (ir baltiškoji) tapatybė, išplėstas lituanistikos (baltistikos) prieinamumo užsienyje tinklas. Projekto pagrindinės veiklos ir jų apimtys: Lietuvos ir užsienio lituanistų (baltistų) bendradarbiavimas edukacinės ir mokslinės veiklos srityje; pozityvaus Lietuvos įvaizdžio užsienyje formavimas kartu skleidžiant informaciją apie baltistikos centro veiklas; lituanistikos (baltistikos) centro studentų dalinės studijos ir praktika Lietuvoje; edukacinės veiklos organizavimas; Lietuvos ir užsienio (baltistų) mokslinės stažuotės, Lietuvos dėstytojų vykimas skaityti paskaitų, vesti kursų ir konsultuoti; lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas; kvalifikacijos tobulinimo renginiams reikalingos mokomosios, metodinės medžiagos rengimas ir leidyba; baltistikos centrų aprūpinimas moksline literatūra ir kabinetine įranga.

_________

Individo socialinis ir kultūrinis tapatumas: tarp tradicijos ir inovacijos

Programa „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“. Nr. VAT-10058. Pareiškėjas – MRU.

Projekto vadovas – prof. habil. dr. Bronislavas Juozas Kuzmickas, Filosofijos katedra.
Projektas vykdytas 2010 09 01−2012 07 31.

Projekto tikslas – permąstyti ir koreguoti dabartinę individo socialinio ir kultūrinio tapatumo sampratą, parodant, kad tapatumas šiandien yra globali problema, įvairiuose pasaulio regionuose kylanti ne tik individams, bet ir bendruomenėms, tautoms, valstybėms. Todėl šio projekto tikslai ir uždaviniai įeina į tarptautinį panašių tyrimų kontekstą.
Pirmaeilis uždavinys – apibrėžti pagrindinius individo socialinio ir kultūrinio tapatumų pavidalus, išryškinti jų skirtumus ir tarpusavio susietumą, parodyti, kaip jų formavimasis sieja individą su kultūros aplinka, su visuomene, tauta, valstybe. Tai, savo ruožtu, kelia platesnį projektinio tyrimo uždavinį – permąstyti bendruomenių, tautos, valstybės tapatumų apibrėžtis, nes individai savo socialiniais ir kultūriniais tapatumais yra visos tautos tapatumo dalis, jo bruožų nešėjai, reiškėjai ir kūrėjai. Neatidėliotinai spręstiną, Lietuvoje lig šiol netyrinėtą, problemą kelia daugiakultūriškumas, kurį sąlygoja pasaulyje, neišskiriant ir Lietuvos, vykstantys emigracijos ir imigracijos srautai, komplikuojantys individų kultūrinės saviidentifikacijos galimybes, galintys turėti nenumatomų socialinių padarinių. Tyrime analizuojama individo tapatumo savimonės struktūra, apibūdinama, kokiais bruožais pasižymi vidujai integruotas (savitapatus) individas, parodant, kad tokie žmonės yra bendruomeninės darnos ramstis, o darnios bendruomenės, savo ruožtu, yra tautos pilietinio integruotumo, valstybės stabilumo pamatas. Ir priešingai, nesusiformavusio, pakrikusio tapatumo individai yra vienas iš asocialumo ir kitokios bendruomeninės nedarnos šaltinių.
Tyrimo rezultatai leis apibūdinti ir įvertinti esamąją lietuvių tautinio tapatumo savimonės būklę, ieškant šiuo klausimu analogijų kitose panašios istorinės patirties šalyse, parodant kokia praeitis, dabarties įvykiai ir ateities lūkesčiai tą būklę palaiko, taip pat nušviečiant, kas lemia negatyvius mąstysenos stereotipus, kuriems būdingas pilietinis abejingumas, socialinis pesimizmas, negatyvizmas ir nihilizmas. Sprendžiant šiuos uždavinius, remiamasi filosofijos, lyginamosios kultūrologijos, filosofinės antropologijos, fundamentaliosios psichologijos, socialinės filosofijos, semiotikos, filosofinės logikos, lingvistikos bei kitų socialinių ir humanitarinių mokslų koncepcijomis ir duomenimis. Atliekami šie tyrimai: tapatumo ir individo sąvokų analizė fundamentalioje filosofinėje plotmėje, individo tapatumo tyrimas šiuolaikinių socialinių filosofinių tyrinėjimų perspektyvoje, globalizacijos ir tolerancijos įtakos individo socialiniam ir kultūriniam tapatumui tyrimas, individo tapatumo tyrimas filosofinės antropologijos ir fundamentaliosios psichologijos plotmėje, racionalumo įtakos individo kalbai ir tapatumui tyrimas. Išvardinti tyrimai įgalins tapatumo problemą nušviesti įvairiais aspektais, kurti tarpdisciplininį teorinį tapatumo modelį.

________

Bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, užsienio kalbų mokymas

Pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir MRU 2010 m. spalio 27 d. sutartį Nr. US10-531/2KV-2.

Projekto vadovė – doc. dr. Lora Tamošiūnienė, Taikomosios filologijos katedra.
Projektas vykdytas 2010 – 2011.

Projekto tikslas – bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, užsienio kalbų mokymas. Užsienio kalbų katedros dėstytojai mokė užsienio kalbų bedarbius, dalyvaujančius projektuose: „Parama užimtumui ir mobilumui“ (projekto kodas VP1-1.2-SADM-01-V-07-001), „Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramai gauti atleistiems iš pastatų statybos veiklos skyriaus darbuotojams remti“ (projekto Nr. EGF/2009/017), „Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramai gauti atleistiems iš baldų gamybos veiklos skyriaus darbuotojams remti“ (projekto Nr. EGF/2009/016), „Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramai gauti atleistiems iš drabužių siuvimo veiklos skyriaus darbuotojams remti“ (projekto Nr. EGF/2009/018).

________

Inovatyvių mokymo metodų taikymas Mykolo Romerio universitete

Pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-072. Vykdytojas – MRU.

Projekto vadovė – doc. dr. Janina Balsienė, Teisės fakultetas.
Projektas vykdytas 2010 04 01– 2012 03 31.

Projekto tikslas – Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma, kuri iškelia naujas problemas ir iššūkius, dėl kurių Universitetas dar aktyviau turi tęsti studijų modernizavimą, jų kokybės ir prieinamumo didinimą. Labai svarbu keisti ir adaptuoti prie besikeičiančių poreikių programas bei programų dalykus, kas ir numatyta projekto veiklose. Remiantis svarbiais Bolonijos proceso iššūkiais, studijų programų atnaujinimas inovatyviais mokymo(si) metodais bus orientuotas į studentų ir darbdavių poreikius, t. y. bus siekiama skatinti studentų praktinius įgūdžius. Diegiant inovatyvius mokymo(si) metodus siekiama atnaujinamas studijų programas orientuoti į numatomus gebėjimus ir įgyjamą kompetenciją (studijų pasiekimus). Pagrindinė projekto tikslinė grupė ir naudos gavėjai – Mykolo Romerio universiteto studentai bei dėstytojai.

________

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų formalizavimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose


Pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K-03-004. Pareiškėjas – MRU.

Projekto vadovas – Živilė Sabutytė, Akademinių reikalų centras
Projektas vykdomas – 2012 05 17–2014 05 17.

Projektu siekiama perduoti projekto pareiškėjo įgytą patirtį Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms, kurios įgyvendinusios projektą, prisidėtų prie neformaliojo mokymosi vertinimo ir pripažinimo plėtros Lietuvoje. Pareiškėjo turima patirtis apima mokslinę ir praktinę patirtį. Teikiamu projektu siekiama sukurti kokybiškai naują paslaugą suaugusiems Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, kurios galės vertinti ir formalizuoti suaugusiųjų neformaliojo mokymosi kompetencijas, įgytas ne akademinėje aplinkoje. Pagrindinis projekto tikslas – perduoti MRU įgytą patirtį vertinant ir pripažįstant neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytas kompetencijas kuriant tokio mokymosi vertinimo ir pripažinimo sistemą Lietuvoje. Svarbiausias uždavinys – padėti 8 Lietuvos aukštosioms mokykloms (projekto partnerinėms institucijoms – kolegijoms ir universitetams) pasiruošti vertinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytus mokymosi pasiekimus ir pripažinti kompetencijas, jas formalizuoti suteikiant akademinius kreditus.

Tarptautiniai projektai


Paradigminiai šiuolaikinės Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčiai ir europinė erdvė (Paradigmatic changes in the thinking of contemporary society of Lithuanian and European area)


Projektas „Paradigminiai šiuolaikinės Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčiai ir europinė erdvė“, projekto kodas VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-025, yra vykdomas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 8 straipsnio 4 dalį.

Projekto vadovė – prof. dr. Jūratė Morkūnienė
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2013 m. gegužės 2 d.
Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2015 m. liepos 1 d.

Projekto „Paradigminiai šiuolaikinės Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčiai ir europinė erdvė“ tikslai ir uždaviniai yra ištirti paradigmų kaitą, susijusią su gelminiais visuomenės mąstymo lūžiais šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje sąryšyje su Vakarų visuomenės mentalitetu.
Projekto problemos formulavimas skirtas šiuolaikinės visuomenės raidos krypties aiškinimo problematikai, visų pirma, šiuolaikinio pasaulio iššūkiams, su kuriais susiduria Lietuvos visuomenė, pasiryžusi kurti humanišką ateitį.
Bus atliekama lyginamoji analizė tarp Vakarų ir naujųjų nepriklausomų Europos Sąjungos narių-šalių visuomenių mąstymo.
Filosofų grupė tyrimo metu kels fundamentalaus pobūdžio klausimus apie visuomenės mąstymo pagrindus ir pokyčių šaltinius; sieks nustatyti priežastis, kurios lemia visuomenės mąstymo pokyčius Lietuvos ir bendrajame europiniame mąstyme individualiame, grupiniame ir visuomeniniame lygmenyje; nagrinės šių sąmonės tapatybių dialogą ir konfliktą.
Tokio pobūdžio tyrimai neatidėliotini, turint omenyje socialines įtampas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Tuo tarpu filosofinės visuomenės mąstymo pokyčių analizės Lietuva beveik neturi.
Šis tyrimas vykdomas filosofinės refleksijos aspektu, pasiektas išvadas vėliau taikant specialiosioms visuomenės teorijoms ir per jas – praktikai.
Tyrimų pagrindu numatoma parengti mokslines konceptualias rekomendacijas, kurios būtų naudingos, kuriant įvairias socialines strategijas, skirtas pagrįsti šalies ilgalaikę raidą ir tikintis filosofinių išvadų pritaikymo valstybės institucijų rengiamuose dokumentuose.

Mokytojų kompetencijos pliurilingvistiniam integravimui (angl. Teacher Competences for Plurilingual Integration)

Pagal programą „Comenius Multilateral Project“..Projekto partneris – MRU, pareiškėjai: Centro de Formación del Profesorado en Idiomas. CFPI, Valladollid, Spain; Universidad de Valladolid, Spain; Jan Evangelista Purkyně University in Ústí nad Labem,Czech; Regional In-Service Teacher Training Centre “WOM” in Bielsko-Biała; Poland; ASİST ÖĞRETİM KURUMLARI.

Projekto vadovė – doc. dr. Lora Tamošiūnienė
Projektas vykdytas 2012–2015 m.

New Approaches for Immigrant Language Learning


Programa – NordPlus Adult. Nr. AD-2009_1-18098. Projekto partneris – MRU, projekto vykdytojas – JAKK, Finland Jafnrettishus, Iceland Mimir, Iceland Academedia Eductus, Sweden Systems of Studies and Business.

Projekto vadovė – doc. dr. Irena Darginavičienė, Taikomosios filologijos katedra.
Projektas vykdytas – 2009−2012.

Institucinės strategijos, kurių tikslas – socialinių tinklų panaudojimas suaugusiųjų švietime (angl. Institutional Strategies Targeting the Uptake of Social Networking in Adult Education) (ISTUS)


Pagal programą „Lifelong learning programme Grundtvig“ (mokymosi partnerystės). Projekto dotacijos sutarties Nr. LLP-GRU-MP-2011-LT-00034. Projekto partneris – MRU, projekto pareiškėjai – WHL Graduate School of Business and Economics, Lahr, (Germany) – WHL Mokslinių tyrimų aukštoji mokykla, Lahr, Verslo ir ekonomikos aukštoji mokykla, Lahr (Vokietija).

Projekto vadovas – Giedrė Valūnaitė Oleškevičienė
Projektas vykdytas 2011 08 30 – 2013 08 30.

Įvairios technologijos ir jų pritaikymas naudojantis Web 2.0 teikiamomis galimybėmis šiuo metu daro vis didesnę įtaką, kadangi tai gerina skaitmeninį raštingumą ir veikia kaip efektyvios mokymo(si) priemonės. Projekto partnerių tikslas yra kurti ir tobulinti mokymo(si) metodus, naudojantis geriausiomis socialinių tinklų (pvz. Facebook, MySpace arba LinkedIn, Elgg arba Mahara) teikiamomis galimybėmis suaugusiųjų švietimo įstaigose, kurios savo ruožtu galėtų toliau plėtoti ir kurti savo pačių mokymo(si) virtualiąją aplinką bei socialinius tinklus. Bendrasis projekto tikslas yra išsiaiškinti skirtingas patirtis, sąlygas, kriterijus ir argumentus, paremiančius tokių strategijų pasirinkimo tikslingumą tiek individualiame, tiek instituciniame suaugusiųjų švietimo lygmenyse. Projekto partnerių tikslas yra numatyti sėkmingo ir efektyvaus technologijų (socialinių tinklų, socialinės programinės įrangos, interneto portalų) panaudojimo suaugusiųjų švietimo įstaigose scenarijus, kartu apimant tas mokymosi visą gyvenimą sritis, kuriose vyksta ir neformalusis mokymasis.