Skaitmeninių žaidimų ir animacijos industrija šiandien – viena dinamiškiausių kūrybinių sričių pasaulyje. Čia susijungia technologijos, vizualinis menas, pasakojimo formos ir interaktyvumas, o profesionalai dažnai dirba tiek kino, tiek žaidimų projektuose, nes 3D animacijos įgūdžiai tampa universalia tarptautine kūrybos kalba.
Šioje tarptautinėje erdvėje itin svarbi Mykolo Romerio universiteto (MRU) partnerystė su Korėjos Respublikos Dongseo universitetu (DSU). Kartu universitetai vykdo jungtines, dvigubo diplomo bakalauro studijų programas Žaidimų kūrimas ir skaitmeninė animacija bei Skaitmeninių medijų kūrimas. Studentai dvejus metus studijuoja Lietuvoje, o likusius dvejus – Korėjos Respublikoje, įgydami globalios kūrybinių industrijų rinkos patirties.
Vienas šių programų dėstytojų – prof. Do Hoon Kim, į Dongseo universitetą atnešantis ilgametę tarptautinę patirtį. Prieš akademinę karjerą jis daugelį metų dirbo žaidimų ir kino industrijose Jungtinėse Valstijose kaip profesionalus 3D animatorius. Šiandien profesorius 3D animacijos moko studentus iš įvairių pasaulio šalių, padėdamas jiems suprasti, kaip gimsta skaitmeniniai pasauliai, personažai ir vizualinės istorijos.
– Korėjos Respublika yra laikoma viena pasaulio lyderių žaidimų industrijoje. Kas, jūsų manymu, labiausiai prisidėjo prie šios sėkmės?
– Manau, kad tam įtakos turėjo keli svarbūs veiksniai: labai išvystyta skaitmeninė infrastruktūra, korėjiečių aistra žaidimams ir valstybės institucijų palaikymas. Korėja labai anksti, daugiau nei prieš 20 metų, plačiai įsidiegė spartų internetą. Nuo tada atsirado daugybė žaidimų ir jų intelektinės nuosavybės. Tad technologinis pagrindas, parama ir entuziazmas buvo trys esminiai sėkmės elementai.
– Kaip pastaruoju metu keitėsi žaidimų kūrimo laukas Korėjoje? Kokios tendencijos jus labiausiai žavi?
– Pastaraisiais metais Korėjoje žaidimų kūrimas iš tradicinių stalinių ir mobiliųjų žaidimų segmentų persikelia į globalius projektus: žaidimus, veikiančius keliose platformose, bei į kūrimo procesus, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas. Mane ypač žavi tai, kaip DI ir pažangūs gamybos įrankiai keičia visą žaidimų kūrimo eigą.
– Kokius pagrindinius iššūkius šiandien patiria žaidimų kūrėjai Korėjoje ir pasaulyje?
– Didžiausias iššūkis – tai itin spartus dirbtinio intelekto vystymasis. Kūrėjai nuolat turi prisitaikyti prie naujų variklių, naujų įrankių ir naujų DI technologijų. Tai globalus iššūkis, ne vien Korėjos.
– Tokioje greitai besikeičiančioje industrijoje, kokių savybių ar įgūdžių jauniems kūrėjams reikia norint sėkmingai įsitvirtinti?
– Svarbiausia – gebėjimas greitai prisitaikyti ir smalsumas. Jauni kūrėjai turi būti atviri naujoms technologijoms, bet kartu išlaikyti tvirtus kūrybos pagrindus – tiek žaidimų kūrime, tiek animacijoje.
– DSU ir MRU vykdo jungtines Žaidimų kūrimo ir skaitmeninės studijas. Kaip vertinate šį bendradarbiavimą? Kokios naudos tai suteikia studentams?
– Jungtinės studijos studentams suteikia labai platų, globalų požiūrį. Jie susipažįsta su skirtingomis kultūrinėmis kūrybos tradicijomis, žaidimų dizaino metodikomis ir darbo aplinka. Toks bendradarbiavimas stiprina gebėjimą dirbti tarpkultūrinėse komandose – tai ypač svarbu šiuolaikinėje tarptautinėje industrijoje.
– Ar turite patirties dirbant su lietuvių studentais DSU? Ką apie juos galėtumėte pasakyti?
– Taip, šiuo metu dėstau animaciją lietuvių studentams. Labai vertinu jų meninį stilių – jis labai skiriasi nuo korėjiečių, turi savitą „egzotikos“ pojūtį, kurio čia nematome. Jų kuriami modeliai mane įkvepia, kartais net pats susimąstau, kad norėčiau išmokti kurti tokiu stiliumi. Lietuvių studentai – labai talentingi, kūrybingi ir išsiskiria originaliu požiūriu.
– Kaip vertinate Lietuvos potencialą žaidimų kūrimo srityje? Kaip ateityje galėtų vystytis Lietuvos ir Korėjos kūrėjų bendradarbiavimas?
– Lietuva turi didelį potencialą dėl sparčiai besivystančio technologijų sektoriaus ir stiprios kūrybinės bendruomenės. Manau, kad bendradarbiavimas galėtų būti orientuotas į nepriklausomus (indie) žaidimų projektus, kur vertinama kūrybinė laisvė ir rizika. Sujungus Korėjos technologinę patirtį ir lietuvių meninį požiūrį būtų galima pasiekti labai įdomių rezultatų.
– Ar Lietuvos ir Korėjos studentai, jūsų nuomone, turi potencialo kartu kurti inovatyvius projektus?
– Taip. Neseniai surengėme bendrą hakatoną, kuriame lietuvių ir korėjiečių studentai dirbo mišriose komandose. Buvo įdomu stebėti, kaip skirtingi stiliai susijungia ir gimsta unikalūs sprendimai. Nepaisant kultūrinių skirtumų, studentai puikiai randa bendrą kalbą ir kuria originalias idėjas.
– Ką galėtumėte pasakyti mokiniams ar būsimiems studentams, svarstantiems galimybę rinktis jungtines studijas?
– Svarbiausia – būti atviriems naujoms technologijoms. Dirbtinis intelektas gali atrodyti kaip konkurentas, bet jis taip pat gali tapti ir partneriu. Nors kai kurie menininkai vis dar atsisako naudoti DI, jo ignoruoti neįmanoma – tai neišvengiama kūrybinių industrijų ateitis.
Jungtinės programos suteikia galimybę pažinti skirtingas kultūras, darbo metodus ir skaitmeninių kūrybinių industrijų ypatumus. Tai unikali patirtis, kuri praplečia akiratį ir padeda suprasti tikrąją kūrybinės įvairovės vertę.