Publikacijų skaičius dažnai laikomas akademinės sėkmės matu. Visgi patys mokslininkai dažniau kalba apie ką kita: ryšius, tarpdisciplinines idėjas ir procesus, kurie iš išorės beveik nematomi. Vieni tyrėjai produktyvumą apibūdina, kaip kvietimą publikuoti mokslinius straipsnius aukščiausio lygio žurnaluose, kiti – kaip gebėjimą vienu metu įgyvendinti projektus ir prisidėti prie globalių problemų sprendimo, tuo tarpu tretiems produktyvumas – kuriami ryšiai ir nuolatinis augimas.

Mykolo Romerio universitete (MRU) 2020 metais įkurto Mokslinės veiklos skatinimo fondo premijomis (nuoroda į fondo nuostatus MRU intranete) kasmet apdovanojami aktyviausi tyrėjai. Tie, kurie stiprina mokslo kokybę, tarptautiškumą ir poveikį visuomenei. 2025-aisiais šis įvertinimas atiteko trims skirtingų karjeros etapų mokslininkams: profesoriui dr. Mindaugui Briedžiui, jaunajam tyrėjui dr. Miguel Angelo Raposo Inacio ir doktorantei Rasai Rudaitienei. Jų patirtys atskleidžia, kad produktyvumas moksle neturi vieno apibrėžimo.

Kai produktyvumas tampa paklausa

MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto filosofijos profesoriaus dr. Mindaugo Briedžio karjera atspindi etapą, kai daug pastangų pareikalavęs socialinis tinklaveikimas moksle duoda vaisių. Tarptautiniai ryšiai, konferencijos, bendri projektai – veiklos, kurios neretai laikomos „papildomomis“, jo atveju tapo esminės. Mokslininkas prisipažįsta, kad šiandien vietoje bandymo publikuoti savo tyrimus jis vis dažniau sulaukia kvietimų:  „Šie metai yra pirmieji, kai esu visiškai užsakytas keturiems penkiems straipsniams Q1, Q2 žurnaluose“. Tai momentas, kai produktyvumas moksle virsta paklausa.

Vis dėlto už šio rezultato slypi kita, rečiau matoma pusė. Publikacijos gimsta per ilgus mėnesius – su ne viena rimtų pataisymų stadija, nuolatiniu dialogu su recenzentais ir kolegomis. Tai darbas, kuris reikalauja daugiausia laiko, energijos ir kantrybės, bet retai atsispindi oficialiose ataskaitose. Profesorius atvirai kalba ir apie akademinės sistemos paradoksus: administracinę naštą, perteklines ataskaitas ar iniciatyvas, kurios kartais tampa labiau formalios nei prasmingos. „Kiekvienas mokslininkas alergiškas lentelių ir ataskaitų pildymui“, – pripažįsta jis.

Kalbėdamas apie mokslo poveikį, prof. dr. M. Briedis vengia romantizuoti mokslą: „Nesiveliant į romantinį idealizavimą, kad mokslas yra gėrio pusėje (juk ne visada), galima matyti techninę sėkmingų tyrimų sklaidą.“ Jo nuomone, pokytis vyksta per idėjų sklaidą studentams, dalinantis su kitais tyrėjais ir per tekstus, kurie peržengia geografines ribas. Humanitarinių mokslų užduotis, apibendrina profesorius, – kurti dialogą tarp disciplinų, o ne užsidaryti savo lauke.

Produktyvumas tarp mokslo ir pasaulio problemų

Aplinkosaugos mokslų daktaro Miguel Angelo Raposo Inacio produktyvumas matuojamas ne tik akademiniais rezultatais, bet ir jų poveikiu realiam pasauliui. „Produktyvumas – tai gebėjimas vienu metu įsitraukti į daugybę veiklų ir jas atlikti laiku“, – dalijasi mokslininkas.

Tyrėjas analizuoja sausumos, gėlųjų vandenų ir jūrų ekosistemas, taiko erdvinę analizę ir nuotolinius tyrimus, o jo darbai publikuojami aukšto lygio tarptautiniuose žurnaluose. Jo tyrimų centre – ekosistemų paslaugos, tai yra nauda, kurią žmonėms teikia gamta. Tyrėjo tikslas ambicingas: kad sprendimų priėmėjai remtųsi mokslu, o visuomenė geriau suprastų aplinkos išsaugojimo svarbą. „Svarbiausios yra veiklos, skirtos gamtai išsaugoti ir atkurti“, – pabrėžia jis. Tyrėjui vertinga mokslinio kelio dalis – darbas tarptautinėje aplinkoje ir stipri mentorystė. Iš MRU Aplinkos valdymo laboratorijos vadovo prof. dr. Paulo Pereira jis mokosi ne tik metodų, bet ir požiūrio į mokslą: nuoseklumo, kryptingumo ir gebėjimo matyti platesnį kontekstą.

Kaip ir daugeliui mokslininkų, dr. Miguel Angelo Raposo Inacio kasdienybėje netrūksta iššūkių: biurokratijos, projektų administravimo, karjeros neapibrėžtumo. Tačiau ilgainiui tai tampa ne kliūtimi, o profesinio augimo dalimi. Stabilumas, anot jo, moksle neatsiranda savaime. Jis kuriamas per laiką, nuoseklų darbą ir gebėjimą prisitaikyti.

Ryšiai, nuo kurių viskas prasideda

Aktyviausios 2025 metų doktorantės premiją pelniusi Rasa Rudaitienė dalijasi patirtimi apie dabartinį savo karjeros etapą, kuriuo ilgai žavėjosi ir kuriam subręsti  prireikė laiko. Ji teigia, kad jos, kaip tyrėjos, produktyvumas dar tik formuojasi, bet jau turi aiškią kryptį. Rasos Rudaitienės tyrimų sritis – žmonių su negalia darbo ir karjeros įtrauktis – tema, kuri jai svarbi ne tik akademiškai, bet ir asmeniškai. „Manau, per mokslą galima pasiekti realių pokyčių“, – įsitikinusi ji.

Šiandien jaunąją tyrėją labiausiai įtraukia pats procesas – galimybė atrasti naujus dalykus ir įžvelgti ryšius tarp mokslo ir kasdienio gyvenimo. Produktyvumas, jos manymu, neapsiriboja publikacijomis. Tai – bendradarbiavimas ir buvimas tarptautinėje akademinėje bendruomenėje. Ji aktyvi tarptautinėse asociacijose, konferencijose ir projektuose, tarp jų – PSGENEQ*, kuriam vadovauja dr. Isabel Palomo Domínguez. MRU dėsto tarptautiniams magistrantams, dirba Socialinės įtraukties ir lyderystės tyrimų laboratorijoje ir yra pirmojo Lietuvoje įtraukaus EPUB vadovėlio, redaguoto prof. dr. Agotos Giedrės Raišienės, bendraautorė.

Vis dėlto šiame etape doktorantė neišvengia ir įtampos. Rasa Rudaitienė dalinasi, kad galimybių – daug, bet laikas – ribotas. Tad tenka nuolat rinktis, derinti skirtingas veiklas ir ieškoti balanso tarp mokslininkės karjeros ir asmeninio gyvenimo. Nepaisant to, doktorantūros studijas ji apibūdina taip: tai kur kas daugiau nei disertacija. Tai –  žmonės, idėjos ir dar neatrasti mokslo horizontai.

Trys keliai – viena realybė

Šių trijų mokslininkų patirtys rodo, kad produktyvumas moksle nėra vien skaičiai ar rodikliai. Vienu atveju jis gimsta iš ryšių ir smalsumo. Kitu – iš ilgainiui susikurtos reputacijos. Trečiu – iš gebėjimo susieti mokslą su realiais pasaulio iššūkiais.

MRU Mokslinės veiklos skatinimo fondas siekia būtent to: sudaryti sąlygas šioms skirtingoms kryptims plėtoti. Fondo lėšomis finansuojamos publikacijos, konferencijos, tarptautiniai tyrėjų grupių projektai, mainai ir kitos veiklos, kurios leidžia mokslui peržengti universiteto ribas. Kaip dalinasi patys tyrėjai, svarbiausia – ne lentelės ar ataskaitos, o idėjos, žmonės, ryšiai, kurių didžioji dalis nematoma, bet būtent tai ilgainiui kuria pokytį.

* Projektas finansuojamas įgyvendinant Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Nuotraukos: mokslininkų asmeninis archyvas