Publikavimosi informacija

Naujienos

 

 

  • Bibliografinio aprašo standartai
    Mykolo Romerio universiteto senato sprendimu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. universiteto studentų rašto, baigiamuosiuose ir kituose mokslo darbuose bibliografiniam sąrašui sudaryti bei citavimui turi būti naudojami pasirinktinai APA (American Psychological Association) arba Chicago (išnašų metodas), Chicago (autorius-data metodas) bibliografinio aprašo standartai.

 

  • Grobuoniški žurnalai
    Būkite atidūs rinkdamiesi žurnalus mokslo darbų publikavimui!
    Paskutiniu metu vis daugiau autorių gauna grobuoniškų leidėjų ir žurnalų laiškus, kviečiančius publikuoti savo straipsnius atvirosios prieigos žurnaluose už nedidelį mokestį. Šio tipo žurnalai dažnai nurodo, kad jie yra indeksuojami įvairiose duomenų bazėse, turi cituojamumo indeksą, kuris iš tiesų yra pseudoindeksas.
    Žurnalų bei leidėjų, kuriuose nerekomenduojama publikuotis, sąrašas.
    Pseudoindeksų sąrašas.

Straipsnio parengimas

Viskas prasideda nuo IDĖJOS! 

Pasak Marcin Dembowski (Oxford University Press), prieš pradedant rašyti straipsnį, svarbu aiškiai apibrėžti tyrimo klausimą ir pradėti jau publikuotų panašių straipsnių paiešką. 
 
Atliekant literatūros apžvalgą rekomenduojame pasinaudoti 5×5 principu: 

  • Rasti 5 geriausius recenzuojamus akademinius žurnalus, kuriuose nagrinėjama Jūsų tyrimo tema;   
  • Išanalizuoti 5 geriausius tarptautiniu mastu pripažintus kolektyvinius darbus susijusius su Jūsų tyrimo tema; 
  • Rasti 5 geriausius akademinių tyrimų centrus dirbančius su Jūsų nagrinėjamu tyrimo objektu; 
  • Rasti 5 garsiausius mokslininkus tiriančius ir rašančius Jums aktualia tema; 
  • Ieškoti 5 tarptautinių akademinių konferencijų skirtų Jūsų tyrimo temai. 

Literatūros paieška galima MRU universiteto prenumeruojamose duomenų bazėse. 

Kas straipsnyje svarbiausia? 

  • Originalumas (Būtina atsiminti, jog žurnalo redaktoriai ieško visada naujų ir įdomių temų, kurios dar nebuvo analizuotos!); 
  • Temos aktualumas ir mokslinė problematika; 
  • Tyrimo metodologija; 
  • Kalbos aiškumas ir teksto išdėstymas; 
  • Turinio ir žurnalo tikslų atitiktis; 
  • Tinkamas pavadinimas, reikšminiai žodžiai ir informatyvi anotacija.    

Kaip rasti tinkamą žurnalą straipsnių publikavimui? 

Kritiškai įvertinę savo parašytą straipsnį, pradėkite žurnalo, kuriame publikuosite, paiešką. 
Žemiau pateikti kriterijai, kuriais galite vadovautis ieškant tinkamo žurnalo: 

  • Reitingavimas (pvz. Thomson Reuters „Impact factors“, ir t.t.); 
  • Straipsnių parsisiuntimų skaičius; 
  • Žurnalo sklaida (kokiose duomenų bazėse jis yra prieinamas); 
  • Turinio aktualumas; 
  • Tarptautiškumas. 

Pateikėte straipsnį. Kas toliau? 

Laukite recenzentų įvertinimo. Gavus neigiamą atsakymą, paklauskite KODĖL, taisykite savo straipsnį ir bandykite VĖL. Tą patį straipsnį pateikti vertinimui galima tik vieno žurnalo redkolegijai. 

Praktiniai patarimai: 

  • Visada perskaitykite kiekvieno žurnalo reikalavimus autoriams (Author Guidelines) (tikslą, temas, straipsnio techninius reikalavimus, pateikimo tvarką ir kt.),     
  • Perskaitykite bent vieną žurnalo, į kurį norite aplikuoti, numerį, 
  • Vadovaujantis pasauline autorių etika, svarbu vengti (savi)plagiavimo ir klaidingo citavimo.

Publikavimosi D.U.K. – lankstinukas, kuriame pateikiami pagrindiniai atsakymai susiję su straipsnio parengimu.

Akademinio raštingumo etika

PLAGIATAS

Kaip išvengti plagiato?

Plagiavimo atsiradimą gali paskatinti trys priežastys, susijusios su žinių trūkumų : „kas yra plagiatas“, „kokie yra plagiavimo būdai“ ir „kaip jo išvengti“? Norint išvengti plagiavimo, būtina:  

1 žingsnis. Išsiaiškinti, kas yra plagiatas.

Plagiãtas [lot. plagiatus — pagrobtas], mokslo, literatūros, meno kūrinio, atradimo, išradimo ar racionalizacinio pasiūlymo autorystės (visos ar dalies) pasisavinimas.

2 žingsnis. Žinoti plagiavimo būdus.

Remiantis Mykolo Romerio universiteto Studijų rezultatų vertinimo tvarka (29 straipsnis) išskiriami šie plagiavimo būdai: 

  • Kopijavimas – rašto darbas ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašant kito autoriaus tekstą nenurodant šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis.
  • Netinkamas perfrazavimas - rašto darbas ar jo dalys yra parašytos perfrazuojant kito autoriaus tekstą nenurodant šaltinio.
  • Netinkamas citavimas – rašto darbo tekste, lentelėse ar paveiksluose yra pateikiami duomenys nenurodant šaltinio (išskyrus tuos atvejus, kai duomenys yra surinkti paties autoriaus).
  • Saviplagiatas (angl. self-plagiarism) – didelės savo paties kūrinio dalies atkartojimas nenurodant (necituojant) pirminio publikavimo šaltinio.

Išskiriami šie saviplagiato tipai:

  • Anksčiau publikuoto straipsnio pakartotinis publikavimas apie tai neinformavus skaitytojo ir žurnalo leidėjų;    
  • Bendro tyrimų medžiaga pateikiama atskiromis, mažesnėmis studijomis, norint padidinti publikacijų skaičių;    
  • Anksčiau (ne)publikuotų teksto dalių panaudojimas.

Pagal P. Samuelson, saviplagiatas nelaikomas neetišku, jei:

  • Anksčiau paskelbta medžiaga turi būti pateikta naujiems tyrimams ir pasiektiems rezultatams pagrįsti.   
  • Anksčiau paskelbta medžiaga turi būti pateikta siekiant pateikti naujus argumentus arba naujas išvadas.
  • Darbas skelbiamas kitai auditorijai (pvz., medžiaga buvo skelbiama tik vietinėje konferencijoje, o vėliau atkartojama tarptautinėje konferencijoje

3 žingsnis. Vystyti efektyvius akademinio raštingumo įgūdžius.

Dauguma studentų  susiduria su plagiavimu apie tai nežinodami. Norint sumažinti plagiavimo galimybes, būtinas akademinio raštingumo įgūdžių formavimas, kuris padėtų išvengti įvairių plagiavimo formų.

Pastaba: Norint patikrinti ar Jūsų darbas parengtas laikantis akademinio raštingumo kriterijų, rekomenduojame pasinaudoti internetinėmis plagiato patikrinimo sistemomis:

 

CITAVIMAS

Kodėl yra reikalingas citavimas?

Citavimas mokslo ir studijų darbuose būtinas dėl teisinių, mokslinių ir praktinių aspektų:

  • Viešas kūrinio teksto paskelbimas moksliniame darbe, naudojant kito autoriaus originalias idėjas ar mintis ir nenurodant jų autoriaus, yra neetiškas.
  • Panaudoti ir cituoti informacijos šaltiniai parodo, kaip autorius yra susipažinęs su nagrinėjama tema, ar naudoja tinkamus informacijos šaltinius, ar gali pagrįsti darbe analizuojamas idėjas, pasirinktus tyrimo metodus ir pan.
  • Naudotos literatūros sąrašai padeda surasti darbe naudotus šaltinius, patikrinti pateiktus faktus arba detaliau įsigilinti į cituotą informaciją.

Citavimo principai

  • Visų studijų ar mokslo darbų pabaigoje privalo būti pateiktas tikslus naudotos literatūros sąrašas.
  • Visi studijų ir mokslo darbuose panaudoti šaltiniai privalo būti korektiškai cituojami ir pateikiami literatūros sąraše. 
  • Visi tekste cituojami ar minimi šaltiniai turi atsispindėti literatūros sąraše. Ir atvirkščiai, į literatūros sąrašą įtraukiami tik tie šaltiniai, į kuriuos yra nuorodos tekste.
  • Cituojant ir pateikiant literatūros sąrašus privalu vadovautis tikslumo, nuoseklumo ir vieningumo principais.
  • Visi rengiantys studijų ir mokslo darbus, bibliografinių nuorodų sudarymo taisykles ir metodus turi pasirinkti pagal leidyklų, leidinių redkolegijų ar institucijose nustatytus reikalavimus.

Bibliografinių nuorodų tvarkymo programos

Literatūros sąrašai, išnašos ir nuorodos tekste pateikiamos laikantis taisyklių. Šiuo metu egzistuoja labai įvairių bibliografinių nuorodų sudarymo sistemų (APA, MLA, AMA, Harvardo, Oksfordo, Kembridžo citavimo stiliai). Autoriams, ketinantiems publikuoti savo darbą, rekomenduojama iš anksto pasidomėti, kokios bibliografinių nuorodų sistemos laikytis reikalauja tam tikra žurnalo redakcija ar leidykla.

Bibliografinių nuorodų tvarkymui galima naudoti šias programas:

Daugiau informacijos apie bibliografinių nuorodų tvarkymo programas rasite MRU bibliotekos svetainėje.

Kur publikuotis

Būkite atidūs rinkdamiesi žurnalus! 

Paskutiniu metu atsirado žurnalų antrininkai, kurie savo interneto svetainėse nurodo realių žurnalų antraštę bei ISSN, taip pat skelbia žurnalų indeksavimą Web of Science duomenų bazėje bei citavimo indeksą. 

Tarptautiniu mastu pripažintų leidyklų sąrašas

Atmintinės mokslininkams: 

Kviečiame susipažinti su publikavimosi užsienio leidyklos reikalavimai

Norint pasirinkti tinkamą leidinį straipsniams publikuoti, įvertinkite leidėjo ir žurnalo patikimumą bei pripažinimą tarptautinėje erdvėje: 

  • Patikrinkite kurioje citavimų (Web of Science ir/arba Scopus) duomenų bazėje indeksuojamas žurnalas
  • Patikrinkite, ar yra skaičiuojami žurnalų cituojamumo rodikliai
  • Patikrinkite, ar žurnalas/leidėjas nėra pseudomokslinis.

Norint publikuotis aukštai vertinamuose žurnaluose, peržiūrėkite Web of Science ir Scopus duomenų bazėse indeksuojamus žurnalus:  

Web of Science (Clarivate Analytics)

Web of Science (Clarivate Analytics) – bibliografinė citavimo informacijos duomenų bazė. 
Indeksuojami tik aukštus mokslo vertinimo kriterijus atitinkantys žurnalai. 

Web of Science duomenų bazės paieškos vadovas (lietuvių kalba).
Nuotolinė prieiga prie Clarivate Analytics Web of Science.

Scopus

Scopus – Elsevier leidėjų bibliografinė citavimo informacijos duomenų bazė, kuri apima socialinių, humanitarinių mokslų, technologijų, medicinos ir kt. sritis. 

Web of Science

Laisvai prieinamų mokslo žurnalų, įtrauktų į Web of Science duomenų bazę, sąrašai.
Paiešką galima atlikti pagal žurnalo pavadinimą, ISSN, galima peržiūrėti konkrečiai mokslo krypčiai priklausančių žurnalų sąrašą: 

Web of Science žurnalų citavimo rodikliai pateikiami Journal Citation Reports duomenų bazėje ir parodo, kiek kartų žurnalo, išleisto per praėjusius dvejus metus, straipsniai buvo cituoti einamaisiais metais. 
Dėl mokslo leidinių, indeksuotų Web of Science duomenų bazėje, citavimo indeksų (Impact Factor, Agregate Impact Factor) prašome kreiptis: el. pašto adresu  vesta@mruni.eu arba tel. (85) 271 4536. 

Scopus

Lietuvos akademinės institucijos šios duomenų bazės duomenų bazė neprenumeruoja, bet yra galimybė nemokamai naudotis laisvai prieinamais įrankiais:

  • Scopus duomenų bazėje indeksuoti žurnalai bei jų indeksai (SNIP, SJR, CiteScore)*.   
  • Scopus preview  autorių paieška. Atlikus paiešką pagal autoriaus pavardę, bus pateiktas autoriaus straipsnių sąrašas bei cituojamumas 
  • SCImago Journal & Country Rank - nemokamas mokslo rezultatų vertinimo įrankis, skirtas žurnalų bei šalių reitingavimui. Naudojami Scopus duomenų bazės citavimo duomenis.

*Scopus citavimo rodikliai SJR ir SNIP:

  • SJR (SCImago Journal Rank) - rodiklis, kuris matuoja analizuojamo šaltinio mokslinį prestižą (įvertina ne tik citavimų skaičių, bet ir kokie žurnalai cituoja). Pradedamas skaičiuoti antraisiais metais nuo žurnalo įtraukimo į Scopus, atnaujinamas 2 kartus per metus.
  • SNIP (Source Normalized Impact per Paper) - rodiklis, kuris įvertina konteksto (mokslo krypties) įtaką ir leidžia lyginti skirtingų mokslo krypčių šaltinius.

Papildomi įrankiai autoriams renkantis žurnalus:

Leidinių pateikimas indeksavimui

Žurnalų atrankos į Scopus duomenų bazę  kriterijai.

Visiems žurnalams, norintiems patekti į Scopus taikomi šie minimalūs reikalavimai:

  • Žurnalo turinys turi būti recenzuojamas, o recenzavimo politika – viešai paskelbta
  • Žurnalas turi būti išleidžiamas reguliariai pagal numatytą leidybos grafiką ir turėti ISSN Tarptautiniame centre (ISSN International Centre) registruotą ISSN numerį
  • Žurnalo turinys turi būti aiškus ir suprantamas tarptautinei bendruomenei, t. y. turėtų būti parašytas lotyniškais rašmenimis ir turėti santraukas bei antraštes anglų kalba
  • Žurnalas turi turėti aiškias ir viešai paskelbtas straipsnių publikavimo etikos nuostatas

Praėję pirminę Scopus CSAB (Content Selection and Advisory Board) atranką, žurnalai yra vertinami pagal 5 kategorijas.
Žurnalo registracijos į Scopus duomenų bazę  forma.

Knygų atrankos į Scopus kriterijai:

  • Tematika: Socialiniai ir humanitariniai mokslai, menai, technologijos bei medicinos mokslai
  • Chronologinės ribos: knygos, išleistos nuo 2003 metų
  • Knygų tipai: monografijos, redaguotos knygos, dauguma vadovų, aukštųjų mokyklų vadovėliai
  • Į knygų atranką nepatenka: daktaro disertacijos, mokykliniai vadovėliai, atlasai, biografijos, mokslo populiarinimo knygos, žinynai ir pan.

Žurnalų atrankos į Web of Science duomenų bazę kriterijai

Visi žurnalai vertinami pagal 4 esmines kategorijas
Žurnalo pateikimas atrankai

Knygų atrankos kriterijai į WoS DB:

  • Atrenkamos tik mokslinės, originalius tyrimus ar literatūrines apžvalgas pateikiančios knygos.
  • Į atranką patenka tiek serijinės tiek pavienės knygos.
  • Chronologinės ribos: einamųjų metų arba per pastaruosius 5 metus išleistos knygos.
  • Knyga turi būti recenzuota.
  • Anglų kalba. Pageidautina, kad knyga būtų parašyta anglų kalba, bet į atranką gali patenki ir knygos kitomis kalbomis. Būtina sąlyga – knyga turi turėti šią bibliografinę informaciją anglų kalba: skyrių pavadinimus, santrauką, raktinius žodžius.

Mokslo darbų matomumas

Norint užtikrinti mokslo darbų matomumą bei cituojamumą, autoriai savo darbus gali skelbti atvirosios prieigos šaltiniuose, institucinėje saugykloje, mokslininkų socialiniuose tinkluose.

Atviroji prieiga (AP) - tai galimybė skelbti mokslinius tyrimus ir susipažinti su jais nemokamai. Publikacijų autoriams atviroji prieiga užtikrina jų darbų matomumą pasaulyje, didesnį jų skaitomumą, naudojimą kituose tyrimuose ir citavimą.
Rektoriaus įsakymu patvirtinti MRU atvirosios prieigos politikos nuostatai.
Universiteto atvirosios prieigos politika įgyvendina Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytus mokslinių tyrimų rezultatų ir studijų viešumo principus. Atvirosios prieigos politika siekiama suteikti atvirą ir laisvą prieigą prie mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų produkcijos, kurie finansuojami viešosiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis.
Atvirosios prieigos publikacijos vartotojus pasiekia per atvirosios prieigos žurnalus bei knygas (auksinis AP modelis) arba saugyklas (žaliasis AP modelis).
AP žurnalų sąrašas pateikiamas kataloge DOAJ (angl. Directory of Open Access Journals).

Creative Commons licencijos
Kai norima palengvinti autoriams apibrėžti ir vartotojams suprasti atvirosios prieigos turinio naudojimo teises, siūloma jį platinti naudojant universalias, pačių autorių pagal skirtingas licencijavimo galimybes ir poreikius sudaromas kūrybinės visumos licencijas (angl. Creative Commons).

MRU institucinė saugykla  (užregistruota pasauliniame atvirosios prieigos registre  ROARMAP)
MRU institucinėje saugykloje talpinamos mokslo publikacijos, knygos, konferencijų medžiaga, daktaro disertacijos, studentų baigiamieji darbai (magistro ir bakalauro) ir kita MRU darbuotojų sukurta mokslo produkcija. Institucinėje saugykloje saugomus visateksčius dokumentus galima naudoti tik asmeninėms mokslo reikmėms nepažeidžiant autorių teisių įstatymo. Saugykloje esanti informacija negali būti naudojama komerciniais tikslais arba platinama internete.
Visi šiuo metu patalpinti įrašai yra atviroje prieigoje.

Mokslininkų socialiniai tinklai
Mokslininkų socialiniai tinklai - interneto svetainės, kuriose mokslininkai gali rasti bendraautorius, dalytis idėjomis, viešai skleisti mokslinius rezultatus.

  • Mendeley – laisvos prieigos bibliografinės informacijos tvarkymo programa ir akademinis socialinis tinklas sujungiantis mokslininkus ir tyrėjus iš viso pasaulio. Registruotieji vartotojai gali susikurti akademinį profilį ir įkelti savo mokslinius rezultatus, diskutuoti, dalintis tyrimų informacija, straipsniais ir idėjomis su kolegomis privačiose grupėse, naudotis bibliografinės informacijos tvarkymo funkcijomis.
  • LinkedIn – profesinis socialinis tinklas skirtas informacijos apie profesinę veiklą paieškai bei sklaidai. Vartotojai gali dalyvauti grupinėse diskusijose, skelbti savo straipsnius. 
  • Google Scholar  – paskyra leidžia mokslininkams padidinti savo publikacijų matomumą, stebėti savo publikacijų cituojamumą (citavimų skaičius bei grafikai ir indeksai) bei peržiūrėti kas citavo straipsnį.

Autorių identifikavimo sistemos
Svarbu, kad mokslo darbas ir autorius būtų lengvai randamas ir identifikuojamas. Viena iš populiariausių autorių identifikavimo sistemų – ORCID (The Open Researcher and Contributor ID).
Mokslininkai gali nemokamai užsiregistruoti sistemoje ir gauti ORCID identifikatorių, sukurti ORCID įrašą ir tvarkyti asmenines nuostatas, taip pat gali susieti savo identifikatorių su išorinėmis sistemomis, pvz., Scopus. Registruotiems vartotojams suteikiamas 16 skaitmenų identifikacinis numeris, kuris yra nuolatinis ir nekintantis.
Institucijos šioje sistemoje gali dalyvauti sumokėjusios atitinkamą mokestį.

 

Mokslo darbų vertinimas

Mokslo vertinimas gali būti vykdomas naudojant arba derinant kiekybinius ir kokybinius vertinimo rodiklius. Formalusis vertinimas leidžia spręsti apie mokslinių tyrimų ir ekspertinės plėtros darbų mastą, veiksmingumą, lėšas ir finansavimo šaltinius bei įtaką šalies ekonominei ir socialinei raidai. 
LMT mokslo vertinimas

Mokslo rezultatų vertinimo įrankiai 

Citavimo analizė – rodo mokslininkų pripažinimą ir reikšmingumą, leidžia nustatyti mokslo krypties perspektyvumą. Citavimo duomenis pateikia šios duomenų bazės: 

Žurnalų vertinimo rodikliai
 
Kiekybinis mokslininkų ir institucijų vertinimas vykdomas atsižvelgiant į tai, kuriuose žurnaluose yra publikuotas straipsnis. Žurnalų rodiklius pateikiantys šaltiniai: 

  • Journal Citation Reports (Thomson Reuters) – prieiga per Web of Science sąsają. Duomenų bazė pateikia cituojamumo rodiklius* ir leidžia įvertinti bei palyginti žurnalus. Duomenys prieinami tik duomenų bazės prenumeratoriams (VU ir KTU bibliotekose) bei Lietuvos mokslininkams jungiantis prie duomenų bazės nuotoliniu būdu. 
  • Scopus (Elsevier) 
  • Scimago Journal & Country Rank - pateikia žurnalų vertinimo rodiklius, SJR**, h indeksą, citavimų skaičių, naudodamas duomenų bazės Scopus citavimų duomenis. Leidžia atlikti žurnalų ir šalių palyginimą ir reitingavimą. Nemokamas mokslo rezultatų vertinimo įrankis. 
  • Google Scholar 

* Žurnalų cituojamumo rodiklis (angl. Impact Factor) parodo, kiek vidutiniškai kartų žurnalo straipsniai, publikuoti per dvejus praėjusius metus, buvo cituoti einamaisiais metais. 
** Scopus citavimo rodikliai SJR ir SNIP: 
SJR (SCImago Journal Rank) – rodiklis, kuris matuoja analizuojamo šaltinio mokslinį prestižą (įvertina ne tik citavimų skaičių, bet ir kokie žurnalai cituoja). Pradedamas skaičiuoti antraisiais metais nuo žurnalo įtraukimo į Scopus, atnaujinamas 2 kartus per metus. 
SNIP (Source Normalized Impact per Paper) – rodiklis, kuris įvertina konteksto (mokslo krypties) įtaką ir leidžia lyginti skirtingų mokslo krypčių šaltinius. 

Mokslininkų vertinimo rodikliai 

Mokslininkų veikla yra vertinama pagal tai, kiek skaitomi ir cituojami atliktų tyrimų rezultatai, publikuoti straipsniuose. Vertinama, kiek yra paskelbta publikacijų ir kaip dažnai jos yra cituojamo, nustatomas citavimo ir h, indeksas. 
H indeksas - individualus mokslininkų publikacijų populiarinimo rodiklis. Parodo mokslininko darbų reikšmingumą per visą karjerą ar pasirinktą laikotarpį. H indeksas rodo, kiek autorius turi straipsnių h, kurių kiekvienas buvo cituotas ne mažiau kaip h kartų. H indeksą pateikia Web of Science, Scopus, Google Scholar, Publish or Perish. 
Skirtingi įrankiai pateikia nevienodus h indeksus, nes yra indeksuojami skirtingi šaltiniai. 

Pagalba

Terminai

  • Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.
  • Bendraautorystė – kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių. 
  • Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.
  • Citavimas – akademinėje aplinkoje citavimas dar suprantamas kaip išnašų ar nuorodų pateikimas į šaltinius, naudotus mokslo ir studijų darbams rengti.
  • Creative Commons licencija – autorinių teisių licencijos. Daugelis šių licencijų suteikia naudotojams tam tikras svetimos intelektinės nuosavybės naudojimo „pagrindines teises“, pvz., teisę platinti autorinių teisių saugomą kūrinį neatsiklausus autoriaus. 
  • Elektroninis plagiavimas – elektroninis kopijavimas ir įklijavimas (EKĮ), kai svetimo teksto fragmentas kopijuojamas ir įklijuojamas be jokių pakeitimų bei Elektroninis padirbinėjimas (EP), kai svetimo teksto fragmentas kopijuojamas, o įklijuojamas tekstas yra iškraipomas keičiant terminus, atliekant gramatikos bei stiliaus pakeitimus.
  • Kompiliacija – (lot. compilatio – vogimas, grobimas) – veikalas, parašytas pasinaudojus kitų autorių darbais, juos nusirašant.
  • Plagiãtas [lot. plagiatus – pagrobtas], mokslo, literatūros, meno kūrinio, atradimo, išradimo ar racionalizacinio pasiūlymo autorystės (visos ar dalies) pasisavinimas.

Informacija parengta naudojantis šiais šaltiniais:

„Creative Commons“. Prieiga per internetą: http://creativecommons.lt/licencijos
„ETD dokumentų plagijavimo patikros galimybių studija“. Prieiga per internetą: http://senas.labt.lt/naujienos/ETD_dokumentu_plagijavimo_patikros_galimybiu_studija.pdf
„Lietuvių terminų žodynas“. Prieiga per internetą: http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Kompiliacija
„LR autorių ir gretutinių teisių įstatymas“. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471807
„Tarptautinių žodžių žodynas“. Prieiga per internetą: http://www.zodziai.lt/reiksme&word=plagiatas&wid=15353

 

Kontaktai

Vyresn. specialistė: Natalija Popkova
El. paštas.: natalija.popkova@mruni.eu