Projektai

    Mykolo Romerio universitetas aktyviai dalyvauja tiek nacionalinių programų ir fondų, tiek tarptautinių programų ir fondų skelbiamuose konkursuose, nuolat tęsia pradėtus ir pradeda naujus tyrimus, stiprina ir užmezga vis naujus bendradarbiavimo ryšius su nacionaliniais ir užsienio partneriais. Įvairių institucijų paramos pagalba MRU darbuotojai vykdo aukšto lygio mokslinius tyrimus, dalyvauja programų kūrime, rengia mokslines publikacijas ir leidinius, pristato atliktus tyrimus ir rezultatus nacionalinėse ir tarptautinėse mokslo konferencijose, keičiasi įžvalgomis, rezultatais, patirtimis su užsienio kolegomis.

    MRU portale sukurti 249 MRU mokslininkų ir tyrėjų profiliai pagal Clarivate Analytics ir Scopus duomenų bazės publikacijas.

    MRU vykdomi projektai prisideda prie mokslininkų integracijos į tarptautinę mokslo erdvę, sprendžia aktualias mokslines problemas, kuria inovacijas, sąlygoja pozityvius visuomenės pokyčius.


                                              MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO VYKDOMI PROJEKTAI

    Nacionaliniai projektai

            

    Projektas „Moterų, patyrusių smurtą artimuose santykiuose, tapatumas ir potrauminis augimas: atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmuo“

    Santrauka – šio tyrimo tikslas yra ištirti intymaus partnerio smurtą (IPS) patyrusių moterų tapatumo pokytį ir potrauminį augimą, atsižvelgiant į psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį. Siekiant šio tikslo, tyrimą planuojame atlikti dviejose imtyse: (1) Moterų krizių centruose gyvenančių moterų, patyrusių intymaus partnerio smurtą imtyje (tęstinis tyrimas - trys tyrimo bangos) ir (2) intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų bendros populiacijos imtyje (skersinio pjūvio tyrimas). Tyrimo įgyvendinimo metu analizuosime traumos išreikštumo, potrauminio augimo, psichologinio atsparumo, įveikos, ir socialinės paramos sąsajas bei vertinsime intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų, gyvenančių krizių centruose, tapatumo pokytį laike ir potrauminį augimą. Taip pat siekiama įvertinti intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų traumos paplitimą ir sunkumą bendroje populiacijos imtyje bei psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį tapatumo pokyčiui ir potrauminiam augimui krizių centruose gyvenančių moterų ir bendros populiacijos imtyse.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis:  2017-10-12 – 2019-09-30  

    Projekto vadovė – prof. dr. Rita Žukauskienė

    Projektas „Moterų, patyrusių smurtą artimuose santykiuose, tapatumas ir potrauminis augimas: atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmuo“(INTEGRO) Nr. P-MIP-17-8, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos, vykdomas pagal VII kvietimą teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams 2017-2020 metais įgyvendinti.

    Projektas „Psichologiniai vizualinės socialinės reklamos efektyvumo veiksniai“

    Santrauka – šiuo metu socialinės reklamos kūrėjams labai trūksta moksliniais duomenimis pagrįstų rekomendacijų, kaip efektyviai skatinti pageidaujamą elgesį socialinių reklamų pagalba. Todėl kurdami socialines reklamas specialistai-praktikai dažnai pasirenka reklamos tikslo neatitinkančius kreipinius bei dizaino sprendimus. Projektu siekiama spręsti šią problemą, surenkant išsamius duomenis apie tai, kokie vaizdinės reklamos elementai (spalva, forma ir kt.) bei kreipiniai ją daro efektyvią – patraukiančią ir išlaikančią dėmesį, sukeliančią ketinimus, o galiausiai pakeičiančią elgesį reklamos kūrėjų siekta kryptimi. Laboratorinių ir lauko eksperimentų pagalba bus surinkta visapusiška informacija apie keleto objektyvių rodiklių (akių judesius, reakcijos laiką ir elgesio pokyčius realioje aplinkoje) rinkinį, neapsiribojant tik vienu atskiru rodikliu. Projekto metu surinktas žinias tiesiogiai galės naudoti tiek valstybinės, tiek verslo, tiek nevyriausybinės organizacijos, vizualine socialine reklama skatindamos įvairaus pobūdžio pageidaujamą elgesį (pvz., gamtos saugojimą, sveiką gyvenimo būdą ir kt.).

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis:  2018-10-08 – 2020-01-08

    Projekto vadovė – prof. dr. Rasa Pilkauskaitė Valickienė

    Projektas „Psichologiniai vizualinės socialinės reklamos efektyvumo veiksniai“ (ViSoRe) Nr. P-MIP-17-325, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos, vykdomas pagal VII kvietimą teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams 2017-2020 metais įgyvendinti.

    Projektas „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“

    Santrauka – šio projekto rėmuose bus atliekamas tarpdisciplininis mokslinis tyrimas, kuriuo bus siekiama filosofiškai išanalizuoti ir juridiškai interpretuoti europietiškosios tapatybės įtaką atviros visuomenės formavimuisi moderniojoje Lietuvoje. Tyrimo objektas apims dar tarpukario Lietuvos intelektualų – ypač filosofų ir teisininkų – reikštas idėjas, atitinkančias atviros visuomenės sąvoką, kaip ir sovietinio mąstymo bloką, tebeįtakojantį lietuviškojo sociumo procesus, tačiau pagrindinis dėmesys bus skiriamas visuomenės atvirėjimo tendencijoms po 1990 metų. Trys tyrėjai, tarp kurių vienas iš Prancūzijos, detaliai išanalizuos sudėtingą europietiškosios tapatybės sampratą, jos recepcijos būdus pačioje Europoje ir Lietuvoje, interpretuodami ją kaip esminį atviros visuomenės formavimosi faktorių. Įvairios atviros visuomenės koncepcijos, nuo paties termino autoriaus H. Bergsono iki šiuolaikiškiausių jos variantų, sudarys atskirą tyrimo dalį. Lietuviškosios visuomenės atvirėjimo procesai, analizuojami kaip europietiškosios tapatybės ir atviros visuomenės koncepcijų simbiozės padarinys, tyrėjų bus reflektuojami kaip mąstymo procesai, įgaunantys nuolatinę raišką valstybės teisėje.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017-04-012019-09-30

    Projekto vadovas – doc. dr. Povilas Aleksandravičius                    

    Projektas „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija” (ETAV) Nr. MOD-17029, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos, vykdomas pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“.

    Projektas „Elkis tvariai: psichologiniai aplinką tausojančio elgesio mechanizmai“

    Santrauka – klimato kaita yra laikoma vienu iš grėsmingiausių dabartinių globalių iššūkių, reikalaujančių skubių ir mokslu grįstų sprendimų (European Commission, Paris Agreement, 2015). Klimato pokyčiai vyksta dėl natūralių procesų, bet daugiausiai yra nulemti žmogaus ūkinės veiklos. Kintantis klimatas sukelia plataus mąsto padarinius, tokius kaip ekstremalios oro sąlygos, išteklių nykimas (IPCC, 2014), kurie didina sveikatos problemų riziką (Radišauskas et al., 2014; Bukantis et al., 2015), mirtingumą. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos pateikė nemažai aplinkos tausojimą reglamentuojančių  teisės aktų bei rekomendacijų, formuojančių klimato kaitos valdymo politiką. Daugelis įgyvendinamų sprendimų yra paremti technologijos, fiziniais bei ekonomikos mokslais (Stern, 2007), kurie  menkai atsižvelgia į žmogiškojo faktoriaus svarbą. Taigi šio projekto tikslas yra atskleisti aplinką tausojančio elgesio formavimosi ir skatinimo psichologinius mechanizmus. Pirmajame tyrimo etape bus atliktas reprezentatyvus populiacinis namų ūkių tyrimas, kuriuo bus siekiama įvertinti individų suvokimą apie žmogaus sukeltą klimato kaitą, aplinką tausojančio elgesio paplitimą bei nustatyti aktualiausius aplinkos tausojimo psichologinius veiksnius. Remiantis gautomis išvadomis bus kuriama 9-10 klasių moksleiviams skirta aplinkos tausojimo skatinimo intervencija bei matuojamas jos tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis efektyvumas. Sukurta aplinkos tausojimą skatinanti priemonė padės formuoti aplinkai palankų požiūrį ir iš to kylantį elgesį. Taip pat projekto metu atliktų tyrimų pagrindu bus parengtos rekomendacijos aplinkos tausojimo politikos formavimui Lietuvoje. Siekiant didesnės naudos visuomenei, daug dėmesio  bus skiriama projekto rezultatų sklaidai tiek mokslinėje ir akademinėje, tiek viešoje erdvėje.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017-12-27 – 2021-04-31

    Projekto vadovė – prof. dr. Rita Žukauskienė

    Projektas „Elkis tvariai: psichologiniai aplinką tausojančio elgesio mechanizmai“ (GOGREEN) Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0017, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

    Projektas „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva“

    Santrauka – kritinis mąstymas (KM) yra laikomas vienu svarbiausių gebėjimų, sąlygojančiu asmens ir visos visuomenės gerovę. Nepaisant jo aktualumo, dažnai susiduriama su klausimu, kaip šiuos gebėjimus ugdyti, lavinti bei vertinti. Tai yra sąlygota kelių dalykų: nėra vieningo sutarimo, kas yra laikoma KM, nesutariama dėl KM gebėjimų raiškos įvairiose praktinėse situacijose bei socialinio gyvenimo sferose, stokojama įvairesnių KM tyrimo metodų. Ilgą laiką buvo tenkinamasi psichologiniais, matuojančiais kognityvinius gebėjimus bei dispozicijas instrumentais ir eksperimentiniais metodais (Bailin,2002; Facione,1990; Willingham,2007). Projekte taikomi inovatyvūs KM tyrimo metodai padės išgryninti šiuos aspektus ir atsakyti į klausimus, kas yra laikoma KM, kaip jis reiškiasi ir yra vertinamas aukštojo mokslo, studijų bei praktinio gyvenimo kontekstuose. Projekto tikslas-ištirti studijų atitiktį darbo rinkoje aktualizuojamam KM gebėjimų poreikiui.  Projekto metu pirmą kartą bus atliktos išsamios KM ugdymo aukštajame moksle, darbdavių ir darbuotojų požiūrio į KM analizės, paremtos įvairiapusiška empirine medžiaga ir kompleksiniu tyrimo instrumentu. Bus įvertinta KM ugdymo aukštojoje mokykloje dermė su praktiniu KM gebėjimų taikymu darbinėje veikloje. Tyrimu bus prisidėta prie naujo požiūrio į KM ugdymo tyrinėjimus parodant, kad : a) KM galima tyrinėti neapsiribojant griežtais ir nelanksčiais teoriniais konstruktais; b)KM ugdymas nėra vien tik psichologinių tyrinėjimų (ir kognityvinių gebėjimų matavimo) objektas; c)KM ugdymo svarba atsiskleidžia per konkrečias empirines patirtis; d) KM ugdymo teorijos gali būti praturtintos nauju, įvairiapusišku požiūriu. Tyrimo rezultatai pasitarnaus aiškesniam mokslo, studijų ir darbinio pasaulio atstovų susitarimui, kas yra KM ir kaip jis turi būti ugdomas; studijų programų atnaujinimui; naujiems tyrimams rastis; švietimo politikos krypties išgryninimui ir pastiprinimui.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017-12-27 – 2021-12-19

    Projekto vadovė – doc. dr. Violeta Jegelevičienė

    Projektas „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva“ Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0068, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, pagal priemonės Nr.  09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

    Projektas „Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas“

    Santrauka – LINESAM projekto (Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas) tikslas - parengti nacionalinių ekosistemų paslaugų (EP) vertinimo ir žemėlapių sudarymo sistemą, geriau suprasti santykius tarp ekosistemų, biologinės įvairovės ir žmonių gerovės Lietuvoje ir nustatyti socialinius ir ekonominius pokyčių veiksnius, veikiančius EP pasiūlą. Projektui įgyvendinti numatytos 5 veiklos (WP)1) koncepcinių rėmų EP klasių tipų ir jų veikiančių socialinių bei ekonominių pokyčių veiksnių analizei sukūrimas; 2) suinteresuotųjų šalių, įvairių sričių ir sektorių, įtraukimo į EP vertinimo ir pokyčių veiksnių analizės bei šių šalių gebėjimų ugdymo modelio sukūrimas; 3) nacionalinis EP vertinimas ir kartografavimas pagal CICES klasių tipus, bei pokyčių veiksnių, susijusių su EP, analizė; (4) atvejo studijų lygmens EP analizė, įgyvendinant konkrečios teritorijos geoerdvinius modelius ir (5) Geoportalo projektavimas ir įgyvendinimas generuojamų geoerdvinių darbų vizualizavimui ir dalinimuisi. LINESAM projekto rezultatai padidins EP rodiklių žinias ir pritaikymą viešajame ir privačiajame sektoriuose, nustatys kliūtis suinteresuotosioms šalims naudojant EP metodą ir užtikrins vienodą ir suderintą duomenų mainų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo metodą.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017-12-27 – 2021-12-19

    Projekto vadovas – prof. dr. Paulo Alexandre da Silva Pereira

    Projektas „Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas“ Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0104, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, pagal priemonės Nr.  09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

    Projektas „Įtrauki ir besimokanti individualizuotos gamybos proceso vertinimo sistema“

    Santrauka – Lietuvoje inžinerinė pramonė pozityviai prisideda prie valstybės BVP augimo. Visgi gamybos sektorius patiria nemenkus iššūkius būdingus visai Europai: auganti globali konkurencija ir vartotojų noras rinktis individualų sprendimą teikiant prioritetą dizainui. IG reikalaują visiškai naujų technologinių sprendimų, ilgo ir kruopštaus prototipo kūrimo ir testavimo. Tai didina gaminio kainą, ilgina gamybos trukmę ir lemia nuolatinių klaidų produkto kokybėje atsiradimą. Tad IG sektoriai intensyviai ieško naujų sprendimų, keldami jiems gan apibrėžtus reikalavimus: atlikti individualizuoto užsakymo prognostinį vertinimą greitai (trumpiau nei per 30 min.) ir patikimai (mažinti spėjimų klaidų tikimybę). Net skiriant daug laiko užsakymų vertinimui, klaidų dėl konstrukcinių elementų kompleksiškumo ir dizaino elementų inovatoriškumo pasitaiko iki 70 proc. Tokia situacija kelia įtampą tarp konstruktorių, inžinierių ir įvairaus lygio vadybininkų, o įmonė ima vengti kompleksinių ir inovacijų reikalaujančių užsakymų. Tad įmonės tvarumui išsaugoti, reikalingi paramos instrumentai, leidžiantys vis per trumpesnį laiką sureaguoti į vartotojo individualizuoto užsakymo turinį ir tinkamai įvertinti ir suplanuoti gamybos procesus, kaštus ir terminus. Kadangi skirtingi įmonės darbuotojai turi vis kitokios produkto vertinimo patirties reikalingas instrumentas, grindžiamas įvairaus lygio darbuotojų įtraukimu, kai gamybos proceso vertinimo sistema reaguoja (mokosi iš praeities klaidų ir augančios darbuotojų patirties).Tikslas: sukurti operatyviai veikiančią kompleksinio gamybos užsakymų įvertinimo sistemą, gristą darbuotojų įtrauktimi ir mašininiu mokymusi. Siekiant tikslo, bus nagrinėjami baldų gamybos procesų standartizavimo teoriniai principai, įtraukios įmonės ir žinių vadybos paradigmos atžvilgiu bus kuriama įmonės darbuotojų, kaip ekspertų vertinimo, reitingavimo, pripažinimo skalė. Bus kuriamas operatyvios gamybos procesų vertinimo prototipas, kuris bus išbandomas baldų gamybos įmonėse.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017-12-20 – 2021-12-19

    Projekto vadovė – prof. dr. Birutė Mikulskienė

    Projektas „Įtrauki ir besimokanti individualizuotos gamybos proceso vertinimo sistema“ Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0076, finansuojamas Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis, pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai, moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

    Projektas „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“

    Projekto tikslas – siekiant stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas viešinti ir skleisti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus Lietuvoje ir už jos ribų, leidžiant periodinius mokslo leidinius.

    Projektas „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-01-0004, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdomas pagal 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.3.3-ESFA-V-711 „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.

    Projektas „Doktorantūros studijų plėtra“

    Santrauka – projekto tikslas yra stiprinti tyrėjų gebėjimus bei kompetencijas vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti MTEP plėtrą ir jos atliepimą ūkio poreikiams, didinti rengiamų aukštos kvalifikacijos specialistų skaičių į doktorantūrą pritraukiant užsienio aukštųjų mokyklų absolventus. Projekto įgyvendinimo metu parengti jaunieji mokslininkai įgys gebėjimų spręsti aktualias mokslo problemas, savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir sėkmingai integruotis į nacionalinę bei tarptautinę darbo rinką.

    Projektas „Doktorantūros studijų plėtra“ Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-01-0001, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdomas pagal 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.

    Projektas „Tęsk“

    Santrauka – projekto tikslas yra padėti pedagogams įgyti papildomą dalykinę kompetenciją ar pedagogo kvalifikaciją. Kartu su projekto partneriais (Kauno technologijos universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas) vykdomos pedagoginių studijų ir kompetencijų tobulinimo programos, suteikiančios dalykinės ar pedagoginės specializacijos kompetencijas ir teisę dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytoju / pedagogu.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-03-12 – 2022-03-12

    Projekto vadovas – doc. dr. Romas Prakapas            

    Projektas „Tęsk“ finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros ir Ugdymo plėtotės centro 2018 m. kovo 12 d. projekto „Tęsk“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001, pagal 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonės „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“.

    Projektas „Baigiamųjų kursų studentų pasitenkinimas studijomis“

    Santrauka – projektas, atliepia Pilietinių, mokslinių kūrybinių ir sportinių  studentų projektų prioritetinę tyrimų kryptį. Vykdant projektą siekiama ištirti baigiamųjų kursų aukštųjų mokyklų studentų studijų pasirinkimo tendencijas, pasitenkinimą studijomis lemiančius veiksnius, studentų nuomonę apie pasirinktos studijų programos turinį ir pasirinktos studijų programos realizavimo kokybę. Tyrimo metu bus apklausiama ne mažiau kaip 400 baigiamųjų kursų studentų, atstovaujančių visas Lietuvos regionų aukštąsias mokyklas. Pagrindinės projekto veiklos, trunkančios 9 mėn., suskirstytos į  IV etapus: tyrimo koncepcijos pagrindimą, tyrimo planavimą ir duomenų rinkimo instrumento konstravimą; tyrimo duomenų rinkimą; tyrimo duomenų analizę ir interpretavimą, ataskaitos parengimą bei tyrimo rezultatų sklaidą.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-04-01 – 2018-12-15

    Projekto vadovė – prof. dr. Odeta Merfeldaitė

    Projektas „Baigiamųjų kursų studentų pasitenkinimas studijomis“ finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos 2018 – 2020 metų strateginio veiklos plano programą „Studijų ir mokslo plėtra“ programą „Pilietinių, mokslinių, kūrybinių ir sportinių studentų projektai 2018 metais“.

    Projektas „Studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas Utenos, Vilniaus ir Panevėžio regionuose“ (IN CORPORE)

    Santrauka – Utenos kolegijos, Mykolo Romerio universiteto ir Panevėžio kolegijos socialinių, biomedicinos ir technologinių studijų programų studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas per mokymus komandose, dalyvaujant dėstytojams. Pagrindinė projekto veikla – interaktyvūs praktiniai verslumo ir kūrybiškumo ugdymo mokymai, kurių metu dalyviai įgis pasitikėjimo savimi, komandinio darbo įgūdžių, išmoks atrasti savo kūrybiškumo ir verslumo savybes ir jas naudoti siekiant įgyvendinti asmeninius ir profesinius tikslus veikdami komandose. Ugdymo mokymų turinys pagrįstas D. Goleman’o emocinio intelekto modeliu ir Harvardo karjeros centro naudojama B. Hollden’o metodologija, skirta geriau suprasti savo talentus bei socialinio verslumo koncepcijos nuostatomis. Praktiniai kūrybiškumo ir verslumo gebėjimai bus ugdomi dirbant su Utenos, Vilniaus, Panevėžio regionuose veikiančių realių transporto, apdirbamosios pramonės, turizmo ir poilsio, pramogų, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sričių įmonių tikromis paslaugomis ir produktais, komandose, orientuojantis spręsti šių regionų socialines problemas. Mokymai užbaigiami Studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymo konkursu "In corpore" bei rezultatų pristatymo, apibendrinimo ir apdovanojimo baigiamuoju renginiu. Projekto rezultatas - UK, MRU ir PK 135 studentai ir 15 dėstytojų įgis ir patobulins verslumo ir kūrybiškumo, socialinio verslumo kompetencijas, išsiugdytas mokantis ir veikiant komandose. Projekto dalyviai gebės geriau įsidarbinti aukštojo išsilavinimo reikalaujančiose darbo vietose, verslo iniciatyvas orientuoti ne tik į savo, bet į visuomenės gerovės kūrimą, kūrybiškai spręsdami regiono, vietinės bendruomenės socialines problemas.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017-12-19 – 2019-06-18

    Projekto vykdytojas – Utenos kolegija

    Projekto partneriai – Mykolo Romerio universitetas ir Panevėžio kolegija.

    Projektas „Studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas Utenos, Vilniaus ir Panevėžio regionuose“ (IN CORPORE) Nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0012, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdomas pagal 2014 –2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.1-ESFA-K-731 priemonę „Studijų kokybės gerinimas“.

    Projektas „Studijų praktikų organizavimo tobulinimas ir profesinių praktikų įgyvendinimas“ (gerapraktika.lt)

    Santrauka – projekto įgyvendinimo metu projekto partnerių – aukštųjų mokyklų – studentai atliks profesines praktikas organizacijose, o aukštųjų mokyklų tutoriai kartu su mentoriais organizacijose sieks tobulinti tarpusavio ryšius bei efektyviau įgyvendinti praktikų organizavimo procesus. Projekte dalyvaus studentai, praktikų vadovai aukštosiose mokyklose ir praktikantus priimančių organizacijų/įmonių mentoriai. Pagrindinės projekto veiklos: praktikų metodikų ir praktikų organizavimo sistemos gerapraktika.lt atnaujinimas, įdiegiant naujoves bei studentų praktikų organizavimas, įgyvendinant aktyvų praktikos vadovų bei mentorių bendradarbiavimą.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-06-01 – 2019-06-01

    Projekto vykdytojas – Lietuvos darbdavių konfederacija

    Projekto partneriai – Mykolo Romerio universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Šiaulių valstybinė kolegija, Marijampolės kolegija, Utenos kolegija.

    Projektas „Studijų praktikų organizavimo tobulinimas ir profesinių praktikų įgyvendinimas“ (gerapraktika.lt) Nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0021, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdomas pagal 2014 –2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę Nr. 09.3.1-ESFA-K-731 „Studijų kokybės gerinimas“.

    Tarptautiniai projektai

    Informacija ruošiama