Kiek kartų esate girdėję tėvus sakant: „Man tas tavo draugas visai nepatinka“? Pasirodo, šie žodžiai – nors ir ištarti su geriausiais ketinimais – gali turėti labai realų poveikį vaikų draugystėms. Lietuvoje vykdomi ilgalaikiai vaikų raidos tyrimai sulaukia dėmesio ir pripažinimo tarptautiniu mastu. Žurnalas Child Development – Vaikų raidos tyrimų draugijos (SRCD) leidinys, leidžiamas nuo 1930 metų – yra vienas autoritetingiausių raidos mokslo žurnalų pasaulyje. Jame neseniai pasirodė tarptautinės mokslininkų komandos straipsnis. Jis parengtas Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto profesorės dr. Godos Kaniušonytės, kartu su kolegomis iš Floridos Atlanto universiteto (FAU) JAV – prof. dr. Mary Page Leggett-James ir prof. dr. Brett Laursen. Tyrimo rezultatais jau susidomėjo žiniasklaida ne tik JAV, bet ir Indonezijoje.
Ką tyrė mokslininkai?
Tyrime* dalyvavo 394 Lietuvos mokiai (200 berniukų ir 194 mergaitės) nuo 9 iki 14 metų, besimokantys septyniose viešosiose mokyklose. Beveik trejus mokslo metus vaikai tris kartus pildė anketas, kuriose atviravo apie savo draugystes, jaučiamą palaikymą iš draugų bei tai, ar mama pritaria, ar ne jų draugystei. Iš viso buvo aptiktos 197 stabilios, abipusiai patvirtintos geriausių draugų poros. Nors visi tvirtas draugystes pripažinę vaikai kitais mokslo metais liko toje pačioje klasėje su tais pačiais bendraamžiais, maždaug trečdalis tokių draugysčių per metus iširo. Taigi net ilgą laiką trunkančios draugystės nėra tokios tvirtos, kaip gali pasirodyti. Už šių istorijų slypi nematomas veikėjas – mama.
Motinų vaidmuo
Tyrimo rezultatai atskleidė tokį modelį: kuo labiau vaikas jautė, kad mama nepritaria jo draugystei, tuo didesnė tikimybė, kad ta draugystė ateityje iširs. Poveikis buvo juntamas tiesiogiai – vaikai patys traukėsi iš draugystės, tarsi paklusdami ar pasiduodami mamos nuomonei arba netiesiogiai – motinos nepritarimas silpnino draugo jaučiamą palaikymą draugystėje, kas ir „pribaigdavo“ draugystę. Įdomu tai, kad būtent draugas – ne pats vaikas – jautė, kad draugystė darosi „šalta“, nepatogi ar nepageidaujama. Tyrėjų teigimu, motinos nepritarimas gali priversti draugą jaustis nepageidaujamu svečiu namuose, apriboti bendrai leidžiamą laiką ar sukelti nemalonių jausmų, kurie palaipsniui griauna ryšį. Straipsnio bendraautorius prof. dr. B. Laursen pranešime spaudai tai pavadino gana vaizdžiai. Anot jo, motinos gali tapti itin veiksmingomis draugystes ardančiomis jėgomis – dauguma draugysčių tiesiog neatlaiko mamos pasmerkimo.
Ar tai – tolygu mamos laimėjimui?
Ne visai. Nors mamos nepritarimas „veikia“ trumpuoju laikotarpiu, mokslininkai perspėja: tokia strategija turi ir tamsiąją pusę. Ankstesni šių mokslininkų komandos tyrimai atskleidžia, kad tėvų kišimasis į vaikų draugystes siejasi su didesniu vaikų maištavimu, elgesio ir emocinėmis problemomis bei jų atstūmimu iš bendraamžių rato. Juolab, kad prarastas draugas nesuteikia garantijos atsirasti naujam, geresniam. Mažai draugų turintys vaikai yra labiau veikiami bendraamžių įtakos, o visai be draugų likę vaikai – ypač jautrūs patyčioms. Prof. dr. G. Kaniušonytė pabrėžia, kad vaikai galbūt paklūsta mamos nuomonei norėdami išlaikyti gerus santykius su tėvais arba tiesiog dėl to, kad draugystę „užgožė“ suvaržymai.
Mokslininkai kviečia tėvus vietoje griežtų draudimų rinktis šiltus, palaikančius santykius su vaiku. Tyrimai rodo, kad būtent tokia atmosfera namuose padeda vaikams atsispirti neigiamai bendraamžių įtakai ir savarankiškai kurti sveikas draugystes.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Šis tyrimas – puikus įrodymas, kad Lietuvoje vykdomi ilgalaikiai mokslo tyrimai gali konkuruoti aukščiausiu tarptautiniu lygiu bei formuoti tarptautinį supratimą apie vaikų raidą ir šeimos santykius.
* Tyrimas įgyvendintas pagal Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“ .
Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė
Nuotrauka - asociatyvi (canva.com)