Vaikų konferencijoje „Lietuvos vaikų balsas“ suaugę galėjo tik klausyti - MRU
Naujienos

28 gegužės, 2019
Vaikų konferencijoje „Lietuvos vaikų balsas“ suaugę galėjo tik klausyti
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas

Gegužės 31 dieną LR Seime įvyko jau tradicinė unikalaus formato vaikų konferencija „Lietuvos vaikų balsas“, skirta Tarptautinės vaikų gynimo dienos paminėjimui. Tai ne talentų ar dainų konkursas. Šiame renginyje iš tribūnos įvairiomis jiems rūpimomis temomis vėl kalbėjo tik Lietuvos vaikai, o suaugusieji galėjo tylėdami jų išklausyti. 
Konferenciją rengia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo institutas, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas, VO „Gelbėkit vaikus“, UAB „Šviesa“ ir Artūro Noviko Džiazo mokykla. Prieš trejus metus startavusi iniciatyva sulaukia vis didesnio Lietuvos moksleivių ir mokytojų dėmesio, palaikymo ir šiltų atsiliepimų.
 
Pasak Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorės Brigitos Kairienės, nors viešojoje erdvėje plačiai diskutuojama įvairiais su vaikais susijusiais klausimais, tačiau vaikai į tokius svarstymus dažniausiai nekviečiami, o jei vaikai ir išsako savo nuomonę, tai į ją praktiškai neįsiklausoma. „Prieš porą metų pagalvojome, kad net ir vaikams skirtuose renginiuose kalba tik suaugę, todėl nusprendėme surengti visiškai kito formato renginį“, – pasakoja B. Kairienė. Šiemet pranešimus parengė 63 skirtingo amžiaus vaikai iš visos Lietuvos. Piešinių konkursui savo darbus atsiuntė net 485 vaikai. Savo darbuose ir pasisakymuose vaikai atskleidė jiems rūpimas problemas, perteikė santykį su Lietuva ir pilietiškumu, gamta, šeima, draugais, nupiešė savo svajones ir rūpesčius.
 
Kas rūpi vaikams?
Jei ankstesniais metais vaikai kalbėjo apie santykius su tėvais, bendravimą, net mokslo metų ilginimą, šiemet nemažai vaikų išsakė įdomių minčių apie tai, ką reiškia būti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio piliečiu. Ketvirtokas Matas iš Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio rašo: „... nors gyvenu savo mažame miestelyje – esu pasaulio pilietis. Bet koks mano veiksmas turi įtakos visai planetai. Kol esu mažas, galiu daryti tik mažus dalykus: be reikalo nenaudoti vandens ir elektros, padėti tėvams rūšiuoti šiukšles, saugoti broliuką ir už save silpnesnius, šypsotis kitiems, svajoti apie gražius dalykus...“.
 
Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokinys septynmetis Tomas siūlo: „Pradėkime nuo savo kiemo. Jeigu kiekvieno iš mūsų kiemas, gatvė, bus tvarkingi, šiukšlės bus rūšiuojamos, tai nuo to bus ir Žemei gyventi lengviau”. Ugnė, kuri mokosi Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos 4 klasėje didžiuojasi: „Kai kiti žmonės mano šalies vardą taria pagarbiai, aš pasijuntu esanti PASAULIO PILIETĖ. Geras jausmas – būti pasaulyje, su pasauliu, būti PASAULIO PILIETE”. O Saulė iš Alytaus r. Miroslavo gimnazijos 5 klasės pasižada: „…aš branginsiu savo kalbą, papročius, savo kaimą ir jo žmones, būsiu darbšti ir sąžininga, nes aš ir esu dalelė savo kaimo, dalelė gražaus Dzūkijos regiono, dalelė Lietuvos ir dalelė pasaulio, o mes visi kartu – tai visas pasaulis”.
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos aštuntokė Mūza svarsto: “Galvodama apie tai, prisimenu šviesios atminties Joną Meką. Kokia stiprybė išsaugoti lietuviškumą, puoselėti vakarietiškas tradicijas ir suvokti, jog namai – ne lokacija, o kultūra... Manau, būtent bendražmogiškumas visus pasaulio piliečius gali suvienyti aukščiau santvarkų ir bet kokius nesutarimus paversti absurdu”.
 
Povilas iš Vilniaus Gabijos gimnazijos teigia, jog būti pasaulio piliečiu „... yra nuostabu. Kuo toliau, tuo daugiau atsiveria galimybių paprastam žmogui: esi lietuvis ir svajoji tapti kosmonautu – tu gali tai pasiekti Europos kosmoso agentūroje, esi malaizietis ir nori projektuoti ilgiausius pasaulio tiltus – tu gali mokytis bet kokiam pasaulio kampely, gali daryti tarptautinę karjerą, gali su visais susikalbėti”. Jo svajonė kada nors turėti ne tik Lietuvos, o Europos Sąjungos, o po to ir Žemės planetos pasą…
 
Povilui pritaria Elada iš Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos: „Šiandien PASAULIS man yra atvira laisvė – tai mano likimo dovana, nes gimiau teisingu laiku“. Tačiau vaikai išsako ne tik savo požiūrį ar svajones, bet ir kritiką bei rūpesčius. Štai Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos mokinys Radvilas aštriai kritikuoja Lietuvos švietimo sistemą, kuri „nepajėgi užtikrinti iniciatyvių, brandžių ir motyvuotų asmenybių ugdymo – asmenybių, kurios prisiimtų atsakomybę už ekonomines, socialines ir ekologines problemas bei imtųsi jas spręsti...“. Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivis Vilius susirūpinęs dėl pasaulio taikos ir saugumo: „Ar tikrai mes, žmonės, šiandien galime vadinti Žemę saugiais namais? Jeigu valstybės ir toliau rinksis agresijos kelią, ir varžysis tik tose srityse, kurios naikina gyvybę, o ne sieks ją brandinti ir turtinti, prasmingo ir laimingo gyvenimo perspektyva pradings nežinomos ateities rūke“. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos straipsniuose numatyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, garantuojama teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Ši konvencija įtvirtina ir vaiko teisę reikšti savo nuomonę jam priimtinais būdais.
Piešinio autorius – Tautis Ramunskevičius 5 metai (Vilkaviškio lopšelis-darželis „Eglutė“).