Naujienos
20 gegužės, 2020
Lina Jovarauskaitė apgynė psichologijos mokslų krypties daktaro disertaciją
Doktorantūra
Sveikiname Liną Jovarauskaitę (Psichologijos institutas), 2020 m. gegužės 22 d. apgynusią disertaciją „Paauglių ir jų tėvų/globėjų psichologiniai ir sociodemografiniai geriamojo vandens buteliuose vartojimo veiksniai išsamus elgesio determinacijos modelio kontekste“ (psichologija, S 006).
PAAUGLIŲ IR JŲ TĖVŲ/GLOBĖJŲ PSICHOLOGINIAI IR SOCIODEMOGRAFINIAI GERIAMOJO VANDENS BUTELIUOSE VARTOJIMO VEIKSNIAI IŠSAMAUS ELGESIO DETERMINACIJOS MODELIO KONTEKSTE
Geriamojo vandens buteliuose vartojimas yra priskiriamas prie tų žmogaus veiklų, kurios prisideda prie klimato kaitos. Disertacijoje yra nagrinėjami psichologiniai bei sociodemografiniai paauglių bei jų tėvų/globėjų geriamojo vandens buteliuose vartojimo veiksniai Išsamaus elgesio determinacijos modelio (Klöckner & Blöbaum, 2010) kontekste. Pirmoji disertacijos dalis yra skirta įvertinti kaip normatyviniai, įpročio, ketinimo bei situaciniai veiksniai gali paaiškinti geriamojo vandens buteliuose vartojimą bendrose paauglių bei jų tėvų/globėjų imtyse. Antroje dalyje yra nagrinėjamos paauglių bei jų tėvų/globėjų žinojimo apie Lietuvoje vykdomą geriamojo vandens buteliuose vartojimo mažinimo politiką ir geriamojo vandens buteliuose vartojimo sąsajos. Trečioji dalis yra skirta išsiaiškinti normatyvinių, įpročio, ketinimo bei situacinių veiksnių vaidmenį geriamojo vandens buteliuose vartojimui paauglių bei jų tėvų/globėjų klasteriuose pagal sociodemografines charakteristikas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad psichologiniai veiksniai yra svarbūs, prognozuojant paauglių bei jų tėvų/globėjų geriamojo vandens buteliuose vartojimą. Disertacijoje pateikiamos naujos žinios apie geriamojo vandens buteliuose vartojimą iš aplinkos psichologijos perspektyvos gali būti aktualios, kuriant ir įgyvendinant aplinkai draugiško elgesio skatinimo strategijas.
Geriamojo vandens buteliuose vartojimas yra priskiriamas prie tų žmogaus veiklų, kurios prisideda prie klimato kaitos. Disertacijoje yra nagrinėjami psichologiniai bei sociodemografiniai paauglių bei jų tėvų/globėjų geriamojo vandens buteliuose vartojimo veiksniai Išsamaus elgesio determinacijos modelio (Klöckner & Blöbaum, 2010) kontekste. Pirmoji disertacijos dalis yra skirta įvertinti kaip normatyviniai, įpročio, ketinimo bei situaciniai veiksniai gali paaiškinti geriamojo vandens buteliuose vartojimą bendrose paauglių bei jų tėvų/globėjų imtyse. Antroje dalyje yra nagrinėjamos paauglių bei jų tėvų/globėjų žinojimo apie Lietuvoje vykdomą geriamojo vandens buteliuose vartojimo mažinimo politiką ir geriamojo vandens buteliuose vartojimo sąsajos. Trečioji dalis yra skirta išsiaiškinti normatyvinių, įpročio, ketinimo bei situacinių veiksnių vaidmenį geriamojo vandens buteliuose vartojimui paauglių bei jų tėvų/globėjų klasteriuose pagal sociodemografines charakteristikas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad psichologiniai veiksniai yra svarbūs, prognozuojant paauglių bei jų tėvų/globėjų geriamojo vandens buteliuose vartojimą. Disertacijoje pateikiamos naujos žinios apie geriamojo vandens buteliuose vartojimą iš aplinkos psichologijos perspektyvos gali būti aktualios, kuriant ir įgyvendinant aplinkai draugiško elgesio skatinimo strategijas.
ADOLESCENTS’ AND THEIR PARENTS’/GUARDIANS’ PSYCHOLOGICAL AND SOCIODEMOGRAPHIC FACTORS REGARDING BOTTLED WATER CONSUMPTION IN THE CONTEXT OF THE COMPREHENSIVE ACTION DETERMINATION MODEL
Bottled water consumption is one of the human activities that contributes to climate change. The dissertation focuses on psychological and sociodemographic factors that could explain adolescents’ and their parents’/guardians’ bottled water consumption in the context of the Comprehensive Action Determination Model (Klöckner & Blöbaum, 2010). The aim of the first part of the dissertation is to investigate how normative, habitual, intentional, and situational factors can explain adolescents’ and their parents’/guardians’ bottled water consumption. The second part focuses on the relationships between adolescents’ and their parents’/guardians’ awareness of policies that are targeted toward bottled water consumption in Lithuania and their bottled water consumption. The third part is devoted to addressing the roles of normative, habitual, intentional, and situational factors in explaining bottled water consumption in clusters of adolescents and their parents/guardians with different sociodemographic characteristics. The results of the current study indicated that psychological factors are important in explaining adolescents’ and their parents’/guardians’ bottled water consumption. The dissertation gives new insights regarding bottled water consumption from the environmental psychology perspective which could be relevant in developing and implementing the strategies aimed to promote pro-environmental behavior.
Bottled water consumption is one of the human activities that contributes to climate change. The dissertation focuses on psychological and sociodemographic factors that could explain adolescents’ and their parents’/guardians’ bottled water consumption in the context of the Comprehensive Action Determination Model (Klöckner & Blöbaum, 2010). The aim of the first part of the dissertation is to investigate how normative, habitual, intentional, and situational factors can explain adolescents’ and their parents’/guardians’ bottled water consumption. The second part focuses on the relationships between adolescents’ and their parents’/guardians’ awareness of policies that are targeted toward bottled water consumption in Lithuania and their bottled water consumption. The third part is devoted to addressing the roles of normative, habitual, intentional, and situational factors in explaining bottled water consumption in clusters of adolescents and their parents/guardians with different sociodemographic characteristics. The results of the current study indicated that psychological factors are important in explaining adolescents’ and their parents’/guardians’ bottled water consumption. The dissertation gives new insights regarding bottled water consumption from the environmental psychology perspective which could be relevant in developing and implementing the strategies aimed to promote pro-environmental behavior.