Ingą Truskauskaitę-Kunevičienę (Psichologijos institutas), 2017 m. lapkričio 17 d. apgynusią disertaciją „Paauglių klestėjimo skatinimas mokyklos aplinkoje: ilgalaikiai pozityvios jaunimo raidos intervencijos efektai ir poveikio mechanizmai“ (psichologija, 06 S).
PAAUGLIŲ KLESTĖJIMO SKATINIMAS MOKYKLOS APLINKOJE: ILGALAIKIAI POZITYVIOS JAUNIMO RAIDOS INTERVENCIJOS EFEKTAI IR POVEIKIO MECHANIZMAI
Pozityvios jaunimo raidos (PJR) teorija, siūlo, kad stiprių bendruomenių ir klestinčios visuomenės pagrindas yra pozityvia raida ir klestėjimu pasižymintys žmonės (Lerner ir kt., 2003). Disertacijos tikslas – įvertinti pozityvios jaunimo raidos intervencijos efektyvumą ir atskleisti paauglių klestėjimo skatinimo mechanizmus. Longitudinio kvazi-eksperimentinio dizaino tyrime dalyvavo 605 paaugliai. Rezultatai atskleidė, kad tyrimu vertinta trumpalaikė mokykloje įgyvendinta PJR intervencinė programa yra tinkama priemonė skatinti pozityvią jaunimo raidą ir klestėjimą, kadangi ji vidutiniškai stipriai, tiesiogiai, teigiamai veikia pozityvios jaunimo raidos komponentus (“5C”: kompetenciją, pasitikėjimą, susietumą, charakterio tvirtumą, atjautą) bei prisidėjimą prie bendruomenės gerovės. Taip pat nustatyta, kad PJR skatinimas atneša paaugliams daugialypę naudą, kadangi “5C” komponentų augimas yra susijęs su prisidėjimo prie bendruomenės gerovės didėjimu; nerimastingumo/depresiškumo ir agresyvaus elgesio mažėjimu; tikslingos savireguliacijos ir pozityvaus tapatumo didėjimu. Tyrimas paremia teorinį pozityvios jaunimo raidos modelį (Lerner ir kt., 2005, 2012, 2015) bei papildo jį šiais siūlymais: (1) tapatumo raida yra mechanizmas, per kurį pozityvi jaunimo raida teigiamai veikia pozityvias ir neigiamai – negatyvias raidos išdavas; (2) tikslinga savireguliacija yra itin svarbus raidos proceso veiksnys, kuris skatina pozityvų tapatumą ir yra veikiamas klestėjimo indikatorių pokyčio.
PROMOTING THRIVING IN SCHOOL SETTINGS: LONG-TERM EFFECTS AND IMPACT MECHANISMS OF POSITIVE YOUTH DEVELOPMENT INTERVENTION
The theoretical perspective of positive youth development (PYD) suggests that thriving people are the basis of strong communities and thriving societies (Lerner et al. 2003). The main aim of the current dissertation was to evaluate the efficacy of a positive youth development intervention and to reveal the mechanisms for promoting adolescents’ thriving. This longitudinal quasiexperimental study investigated 605 middle adolescents. The results revealed that the short-term school-based PYD intervention program evaluated in this study is an eligible tool for promoting positive youth development and thriving, as it has moderately strong positive effects on all five components of PYD (the Five Cs: competence, confidence, connection, character, caring) and contribution to the community. Also, it was found that promoting PYD brings multiple benefits for youth, as fostering the Five Cs is related to increased contribution to the community; decreased anxiety/depressiveness and aggressive behavior; increased intentional self-regulation and positive identity. Finally, the results support the conceptual model of PYD (Lerner, Lerner et al., 2005, 2012, 2015) and complements it with the following insights: (1) identity development is a mechanism through which positive youth development affects positive and negative developmental outcomes; (2) intentional self-regulation is a crucial factor in the PYD process, as it promotes positive identity and is promoted by the indicators of thriving.