Godą Kaniušonytę (Psichologijos institutas), 2017 m. spalio 6 d. apgynusią disertaciją „Optimalus paauglių psichosocialinis funkcionavimas ir suvoktas tėvų elgesys: raidos trajektorijos ir pokyčio mechanizmai“ (psichologija, 06 S).
OPTIMALUS PAAUGLIŲ PSICHOSOCIALINIS FUNKCIONAVIMAS IR SUVOKTAS TĖVŲ ELGESYS: RAIDOS TRAJEKTORIJOS IR POKYČIO MECHANIZMAI
Pozityvios jaunimo raidos modelis tai 21 a. pradžioje atsiradusi ir vis aktualesnė raidos mokslo perspektyva, apimanti paauglių raidos koncepcinį modelį, optimalaus psichosocialinio funkcionavimo sampratą ir pabrėžiantis paauglį supančios aplinkos, tokios kaip šeima, svarbą. Atliktas tyrimas papildo pozityvios jaunimo raidos teorinę perspektyvą keliais aspektais. Pirma, nustatyta, kad optimalus psichosocialinis funkcionavimas ketverių metų bėgyje kinta sąlyginai nestipriai, o pačius paauglius galima suskirstyti į aukšto, vidutinio ir žemo psichosocialinio funkcionavimo lygio grupes. Antra, optimalus psichosocialinis funkcionavimas leidžia numatyti didesnį prisidėjimą prie savo, šeimos ir bendruomenės gerovės. Trečia, tikrinant abipuses sąsajas tarp suvokto tėvų elgesio (psichologinė kontrolė, elgesio kontrolė ir autonomiją palaikantis elgesys) ir optimalaus psichosocialinio funkcionavimo, rasta, kad tik paauglių psichosocialinis funkcionavimas leidžia numatyti suvokto tėvų elgesio pokytį, ir ne atvirkščiai. Ketvirta, pirmą kartą buvo išskirtos paauglių grupės pasižyminčios skirtingu kintančio tėvų elgesio suvokimu. Holistinė suvokto tėvų elgesio ir optimalaus psichosocialinio funkcionavimo sąsajų analizė atskleidė, kad aukštu psichosocialiniu funkcionavimu pasižymintys paaugliai suvokia savo tėvus, kaip labiau palaikančius autonomiją, adekvačiau kontroliuojančius jų elgesį ir mažiau taikančius psichologinę kontrolę, o žemu psichosocialiniu funkcionavimu pasižymintys paaugliai, atvirkščiai, suvokia savo tėvus, kaip mažiau palaikančius autonomiją, mažiau kontroliuojančius jų elgesį ir labiau taikančius psichologinę kontrolę.
POSITIVE YOUTH DEVELOPMENT AND PERCEIVED PARENTAL BEHAVIOR: TRAJECTORIES AND MECHANISMS OF CHANGE
Positive youth development (PYD) is strengths-based model focused on the main assumption that the youth possess particular strengths and have potential for healthy successful development. PYD perspective includes the conceptual model of adolescent development and emphasizes the importance of the adolescents contexts, such as the family. The study contributes to the theoretical perspective of positive youth development in several aspects. First, results showed that over the course of a four-year period positive youth development changes relatively little, and the adolescents can be described as having high, medium and low positive youth development. Second, positive youth development positively predicts higher contribution to self, family and community. Thirdly, in examining the bidirectional relationships between perceived parental behavior (psychological control, behavioral control and autonomy support) and positive youth development, it has been found that only positive youth development predicts the change of perceived parental behavior, and not vice versa. Finally, for the first time different groups of changing perceived parental behavior were identified. A holistic analysis of the relationship between perceived parent behavior and positive youth development revealed that adolescents with high positive youth development perceive their parents as more supportive, adequately controlling their behavior and using less psychological control, while low positive youth development adolescents, in contrary, perceive their parents, as less supportive, less controlling their behavior and using more psychological control.