„Ši profesija yra dinamiška, nes kiekviena diena yra skirtinga, kartais rami, o kartais kupina iššūkių. Taip mes išmokstame būti lankstūs, prisitaikantys ir kūrybiški“
Tai viena iš tų istorijų, kurias rašydamas galvoji kaip sumažinti „saldumą“ ir „pridėti druskos“, nes juk niekas nenori nei rašyti, nei skaityti reklamos. O istorijos tikslas – papasakoti apie pasirinkimus. Pasirinkimus, kuriuos kartais sunku priimti, ypač kai visuomenėje gajūs stereotipai ateina ir į mūsų šeimų namus, ir į širdis, norime mes to ar ne. Taip pat buvo noras papasakoti istoriją apie žmogų, kuris klausėsi širdies, net kai protas užsispyręs dvejojo. Tai pasakojimas apie Mykolo Romerio universiteto (MRU) Socialinio darbo ir žmogaus teisių programos antro kurso studentę Gabrielę Dolmantaitę, kuri jau įpusėjusią bakalauro studijas ir jau pažįstančią tiek socialinio darbo, tiek šios studijų programos „virtuvę“.
Kodėl pasirinkote socialinio darbo programos studijas MRU? Kas nustebino?
Žinojau, kad pabaigusi mokyklą noriu studijuoti MRU. Aš labai apsidžiaugiau pamačiusi, kad universitetas siūlo socialinio darbo studijų programą. Visuomet širdyje puoselėjau svajonę padėti žmonėms spręsti įvairias gyvenimo problemas bei prisidėti prie jų gerovės, o socialinio darbo profesija ir yra skirta padėti žmonėms įveikti kylančius sunkumus ir siekti pagerinti jų gyvenimo kokybę bei sąlygas.
Jau pirmaisiais studijų mėnesiais, gerąją prasme, mane stebino viskas: tiek visų dėstytojų profesionalumas, atsidavimas ir nuoširdumas, tiek pati studijų programa, kuri yra labai plati. Patinka tai, kad socialinis darbas yra glaudžiai susijęs su daugeliu humanitarinių ir socialinių mokslų, tokių kaip psichologija, sociologija, filosofija. Tai labai įdomios disciplinos, kurios mus moko ir tai, ką galima pritaikyti socialiniame darbe, ir tai, kas padeda asmeniniame gyvenime.
Patinka ir galimybė dirbti su įvairiomis paslaugų gavėjų grupėmis. Ši profesija yra dinamiška, nes kiekviena diena yra skirtinga, kartais rami, o kartais kupina iššūkių. Taip mes išmokstame būti lankstūs, prisitaikantys ir kūrybiški.
Kaip manote, su kokiomis nuostatomis ateina studentai, kurios ilgainiui keičiasi studijų metu? O jos gal pasitvirtina?
Socialinis darbas, kaip profesija, buvo labai nuvertinta visuomenėje, todėl jauni žmonės (studentai) bijo neigiamo visuomenės požiūrio į socialinius darbuotojus. Tačiau laikas keičiasi ir dabar galime džiaugtis, kad socialinio darbo profesija vis labiau yra vertinama ir jos poreikis auga. Nemažai kalbama apie šios profesijos svarbą ir prasmę žmonių gyvenime. Aš taip pat bijojau nuvertinimo, žmonių požiūrio, tačiau dėstytojai suteikia palaikymą ir patvirtina, kad ši profesija yra itin reikšminga profesija.
Studijų metu, mes augame ir tobulėjame kaip asmenybės, ugdome empatiją ir toleranciją kitiems. Išmokstame įsiklausyti savęs, įvardinti savo vertybes ir tikslus, atpažinti savo reakcijas atsidūrus įvairiose situacijose, mokėti kontroliuoti savo emocijas ir jausmus.
Dabar galiu drąsiai teigti, jog jaučiuosi priėmusi tinkamą sprendimą, nes tvirtai žinau, kad noriu ir galiu padėti žmonėms įveikti sunkumus, prisidėti prie jų gyvenimo gerovės bei socialinio teisingumo ir pokyčių.
Svarbu žinoti viduje, ko iš tiesų norite, o visa kita – net ir mitai – yra įveikiami dalykai. Tad nebijokite bandyti ir būkite drąsūs! Čia jūsų laukia gera ir saugi aplinka, jauki erdvė ir šilti dėstytojai.
Žinau, kad buvote išvykusi į Suomiją? Ar galite plačiau papasakoti apie šią kelionę? Ką sužinojote? Kaip vertinate įgytą patirtį?
Su „Erasmus+“ programos dalyviais lankėmės Suomijoje. Labai džiaugiuosi, jog turėjau tokią galimybę išvykti į kitą šalį ir įgyti patirties. Kelionėje susipažinome su įvairių šalių studentais, užmezgėme ryšius ir diskutavome įvairiomis temomis. Taip pat, tobulinome darbo komandoje įgūdžius, aplankėme įvairias institucijas, kuriose dirba socialiniai darbuotojai. Tai buvo ne tik puiki galimybė mokytis ir tobulinti savo profesines žinias kitoje šalyje, bet ir nuostabi proga susipažinti su nauja kultūra, kalba, žmonėmis ir gyvenimo būdu.
Ačiū už pokalbį!