Hibridinės-kibernetinės grėsmės pavojingos dėl jų kompleksiško panaudojimo: labai dažnai kibernetinės atakos yra lydimos informacinės dalies, kuria siekiama tam tikrų tikslų, pvz., suklaidinti visuomenę arba jai įteigti tam tikrus dalykus, kurie parankūs atakas inicijuojančiai valstybei.
Apie naujos kartos hibridines grėsmes ir būtinybę praplėsti Europos Sąjungoje išdirbtą hibridinių grėsmių modelio taikymo geografiją už ES ribų į kitus kontinentus, šiandien savo įžvalgomis dalinasi Mykolo Romerio universiteto (MRU) kibernetinio saugumo ekspertai ir profesionalai prof. dr. Darius Štitilis ir doc. Marius Laurinaitis, kartu su Karališkojo Melburno technologijų instituto (RMIT) Kibernetinio saugumo centro direktoriumi prof. Matthew Warren Adelaidėje (Australija) prasidėjusioje trijų dienų konferencijoje Intelligence 2023, kurią rengia Australijos profesionalių žvalgybos pareigūnų institutas (AIPIO).
Šiandienos geopolitiniame kontekste vienas didžiausių ir agresyviausių hibridinių ir kibernetinių atakų generatorių yra Rusija bei ją remiančios valstybės, naudojančios hibridines-kibernetines atakas ne tik tiesioginiuose kariniuose veiksmuose, bet ir kovoje su valstybėmis, kurios remia jų priešininką (šiuo atveju Lietuva yra viena iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų).
Pasak MRU tyrėjų, Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija šiandieną tiksliai žino, kokių priemonių reikia imtis siekiant atremti tokio pobūdžio atakas ir su jomis kovoti. Kita vertus, yra nemažai valstybių, kurios vis dar deramai neįvertina hibridinių-kibernetinių atakų pavojingumo, nes į jas žvelgia per siaurai, pavyzdžiui, tik kaip į kibernetinę ataką, neskiriant dėmesio informacinei daliai arba nevertinat atakų ir jų pasekmių kompleksiškai.
„Hibridines-kibernetines atakas būtina vertinti kaip vieningą reiškinį ir imtis kompleksinių prevencinių priemonių joms išvengti, įskaitant ir visuomenės švietimą, kaip atpažinti šių atakų apraiškas“, - sako MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas, Kibernetinio saugumo studijų programos vadovas prof. dr. Darius Štitilis pabrėždamas, jog labai svarbu ES išdirbtą hibridinių grėsmių modelį pradėti taikyti ir kituose kontinentuose, kaip antai Australijoje, kur valstybė susiduria su Kinijos inicijuojamomis hibridinėmis atakomis.
Dar 2022 m. Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakultetas kartu su RMIT Kibernetinio saugumo tyrimų ir inovacijų centru įsteigė Australijos – Lietuvos kibernetinio saugumo tyrimų tinklą (The Australian Lithuanian Cyber Research Network, ALCRN) ir bendrai telkdami žinias bei mokslinį potencialą vykdo hibridinių grėsmių tyrimus ir vertina jų įtaką visuomenėms bei institucijoms Lietuvoje ir (ar) Australijoje.