Aurimas Tiriūna mokykloje domėjosi ir matematika, ir psichologija, bet, nepaisydamas visko, studijoms ieškojo labiau su menine raiška susijusių dalykų. Kaip sako jis pats, dar prieš studijuodamas Informatiką ir skaitmeninį turinį Mykolo Romerio universitete (MRU) buvo visiškas „menininkas“. Po praleistų dvejų metų Pietų Korėjoje vaikinas drąsiai teigia, kad jo pasirinktos studijos – tai universali kalba ir raktas į pasaulį. Aurimas pasakoja apie savo studijas ir patirtį Pietų Korėjoje.
Aurimai, kodėl pasirinkai tokias studijas?
Pagrindinis dalykas, kuris patraukė dėmesį, buvo tai, kad studijų plane radau daug su menine raiška susijusių dalykų ir kad jie susieti su nepaprastai greitai augančia video žaidimų ir filmų industrija. Žinoma, viliojo galimybė mokytis anglų kalbą ir dviem metams išvykti į Pietų Korėją. Sužinojęs, kad įstojau jaučiau nepaprastą smalsumo jausmą, koks bus mano gyvenimas ateinančius ketverius metus.
Kuo skiriasi dveji metai MRU ir toliau tęsiamos studijos Dongseo universitete (DSU)?
Skirtumų galima rasti studijų struktūroje – MRU paskaitų trukmė yra 1:30 val., o tuo tarpu DSU paskaitos vyksta tik 50 minučių. DSU per mokslo metus turime 2 ilgąsias atostogas po du mėnesius – žiemos ir vasaros. Tiesa, DSU suteikia galimybę papildomai savarankiškai mokytis laboratorijose, galima naudotis universiteto kompiuteriais ir kita įranga. Didžiausias skirtumas, kuris jaučiamas ir paskaitose, yra Azijos kultūra. Čia dėstytojai ir mokytojai yra ypatingai gerbiama profesija, todėl studentai privalo būti labai mandagūs. Net praleidus 3 semestrus DSU vis dar negaliu priprasti prie kai kurių „nerašytų taisyklių“.
Studijos Lietuvoje vyko visam kursui bendrai, su keletu pasirenkamųjų dalykų. Mokėmės programavimo, duomenų bazių, kibernetinio saugumo, matematikos, dizaino, kinematografijos, piešimo, animacijos, 3D modeliavimo ir kt. Tuo tarpu Pietų Korėjoje galėjome pasirinkti tarp dviejų specializuotų sričių – žaidimų dizaino (programavimas, duomenų bazės ir kt.), arba animacijos ir specialiųjų efektų (3D modeliavimas, animavimas, apšvietimas, VFX ir kt.). Paskaitos beveik visada praktinės. Manau, kad pats didžiausias šios studijų programos išskirtinumas yra tai, kad dalis studijų vyksta Pietų Korėjoje – šalyje kur žaidimų industrija yra viena didžiausių pasaulyje.
Kaip Jus priėmė studentai iš kitų šalių? Ar jie žino apie mūsų šalį?
DSU dauguma paskaitų mums vyksta vienoje grupėje su studentais iš Indonezijos, paskaitose retkarčiais būna studentų iš Uzbekistano, Kinijos ir kt. Visi kolegos grupėje yra atvykę iš kitų šalių, todėl pradžioje smalsiai žvilgčiojome vieni į kitus, o vėliau susipažinome ir apsipratome. Studentai dažnai būna negirdėję apie Lietuvą, tačiau jiems įdomu, kas tai per šalis.
Kas labiausiai nustebino svečioje šalyje ir ko pasiilgstate iš gimtinės?
Didžiausią įspūdį paliko korėjiečių mandagumas, rūpestingumas ir nuoširdumas. Susidraugavęs ir kalbėdamasis su azijiečiais jaučiu stiprų kultūros „prieskonį“, kuris žavi. Taip pat negaliu nepaminėti nuostabaus Pietų Korėjos didmiesčio Busano, kuriame įsikūręs DSU, šio miesto kraštovaizdžio su milžiniškomis pastatų struktūromis, kalnais ir šalia esančia jūra. Kultūriškai nuobodžiauti neleidžia gatvės turgūs su jūrų gėrybėmis, egzotiškais patiekalais, čia galima paragauti net gyvą aštuonkojį ar įvairių vabalų. Žavi Pietų Korėjos naktinis gyvenimas, budistų šventovės, pop kultūra ir kt. Nesu labai prisirišęs prie gimtinės, tačiau labai pasiilgstu draugų ir šeimos, muzikos renginių - roko koncertų ir reivo vakarėlių, taip pat Lietuvos miškų, maisto, pigaus mobiliojo interneto ir šiukšlių dėžių (taip, jų čia beveik niekur nėra).
Tikiu, kad visos mūsų gyvenimo sėkmės ar nesėkmės didžiąją dalimi yra mūsų pačių atsakomybė, todėl linkiu nebijoti atsakomybės, nors kartais tai gali būti ir labai sunku. Linkiu pasirinkti sau labiausiai tinkančias studijas ir atsakingai planuoti savo ateitį.
Dėkui už pokalbį ir sėkmės
