Kaip užtikrinti stabilesnį elektros tiekimą traukiniams? Ar geležinkelio stotis galėtų veikti be išorinių energijos tinklų? Į šiuos klausimus atsakymų ieško ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai, dalyvaujantys tarpdisciplininėje programoje RECREATE („Rethinking Energy: Combining Research, Economics, and Technology“).
MRU programoje atstovauja penki studentai iš skirtingų studijų krypčių: Mantas Serva iš Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Gintaras Šimanskis iš Sūduvos akademijos, Ema Atkočaitytė ir Beatričė Jarmalavičiūtė iš Viešojo saugumo akademijos bei Donita Šiaudinytė iš Teisės mokyklos. Komandos veiklą koordinuoja Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Verslo ir ekonomikos instituto profesorė dr. Giedrė Sabaliauskaitė.
Pirmajame intensyvių mokymų renginyje (angl. bootcamp) skirtingų Lietuvos universitetų studentai nagrinėjo realius „Ignitis grupės“ ir „Lietuvos geležinkelių“ iššūkius. Tačiau ši patirtis jiems buvo ne tik galimybė gilintis į energetiką – tai ir proga išbandyti save nepažįstamoje aplinkoje, dirbti su kitų sričių atstovais ir mokytis ieškoti sprendimų, kuriems nėra vieno teisingo atsakymo.
Nuo saulės elektrinių iki energetiškai nepriklausomos stoties
MRU Teisės mokyklos studentė Donita Šiaudinytė į programą įsitraukė paskatinta tėvų ir draugų, kurie paragino išbandyti ką nors naujo ir išeiti už įprastos studijų aplinkos ribų.
Kartu su komanda ji nagrinėjo, kaip geležinkelių transportui užtikrinti pigesnę, stabilesnę ir saugesnę elektros energiją. Tarp svarstytų sprendimų – saulės elektrinės, baterijų energijos kaupimo sistemos ir energetikos infrastruktūros apsauga nuo kibernetinių atakų bei karo grėsmių
„Čia gilinausi ne tik į savo studijų kryptį, bet ir į inžineriją bei kitas sritis, o tai buvo labai įdomu“, – pasakoja Donita. Jos teigimu, viena svarbiausių pamokų – sudėtingas problemas geriausia spręsti bendradarbiaujant ir derinant skirtingus požiūrius.
MRU Sūduvos akademijos studentą Gintarą Šimanskį labiausiai sudomino galimybė dirbti su realiais verslo iššūkiais ir bendradarbiauti su kitų universitetų studentais. Jo komanda nagrinėja, kaip padidinti Kauno geležinkelio stoties energetinį efektyvumą ir savarankiškumą, kuriant autonominės stoties koncepciją.
Gintaras išskiria vieną esminių skirtumų nuo įprastų studijų: čia pirmiausia reikia pačiam suprasti problemą, įvertinti, kokios informacijos trūksta, ir tik tada ieškoti sprendimo.
„Rezultatas vertinamas ne pažymiu, o sprendimo pritaikomumu realiame verslo sektoriuje“, – sako studentas. Ši patirtis, jo teigimu, padeda geriau suprasti, kaip praktikoje susijungia technologiniai, ekonominiai ir tvarumo klausimai.
Mokytis ne tik iš dėstytojų, bet ir vieniems iš kitų
Programos išskirtinumas – galimybė skirtingų studijų krypčių žinias pritaikyti sprendžiant realias problemas. Intensyvių mokymų metu studentai išbandė kūrybinio problemų sprendimo metodiką (angl. Design Thinking), dirbo komandose ir mokėsi bendradarbiauti neapibrėžtose situacijose.
RECREATE vienija septynis Lietuvos universitetus, verslo partnerius ir pasitelkia Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokymosi patirtį. Tris semestrus trunkančios studijos apima 30 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditų, o jų tikslas – kurti Lietuvos poreikiams pritaikytą tarpdisciplininio mokymosi modelį.
Kaip rodo studentų patirtys, svarbi šio modelio dalis – ne tik tai, ką pavyksta pasiūlyti, bet ir gebėjimas išklausyti kitus, pažvelgti į problemą plačiau ir prisiimti atsakomybę už sprendimą, kurį būtų galima pritaikyti realiame gyvenime.
