Universitetai jau šiandien stiprina Lietuvos tarptautines pozicijas, tačiau jų potencialas formuojant valstybės užsienio politiką dar nėra pakankamai išnaudojamas. Tai spalio 20 d. Vilniuje vykusiame Lietuvos mokslo forume „Kai mokslas tiesia tiltus“ pabrėžė Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentė, Tarptautinės universitetų asociacijos (IAU) viceprezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė.
Tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ metu surengtame forume diskutuota apie mokslo diplomatijos vaidmenį stiprinant Lietuvos tarptautines partnerystes, konkurencingumą ir įtaką pasaulyje.
Pirmojoje forumo sesijoje „Lietuvos mokslo diplomatijos kryptys ir prioritetai“ vykusioje diskusijoje „Mokslo diplomatijos potencialas Lietuvai: ką galime pasiekti?“ kartu su MRU rektore dalyvavo užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė bei Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius Gediminas Urbonas. Diskusiją moderavo Lietuvos mokslo tarybos atstovė Aurelija Povilaikė.
Prof. dr. I. Žalėnienė akcentavo, kad universitetai jau yra svarbi Lietuvos užsienio politikos infrastruktūros dalis. Tarptautiniai akademiniai tinklai, bendri moksliniai tyrimai ir universitetų sukaupta ekspertizė ne tik didina šalies matomumą, bet ir atveria naujas galimybes diplomatijai, ekonomikai bei inovacijoms. Vis dėlto šį potencialą būtina išnaudoti sistemingiau, stiprinant valstybės institucijų ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą bei išsaugant universitetų autonomiją.
Kaip sėkmingą tarptautinės partnerystės pavyzdį rektorė pristatė Lietuvos ir MIT bendradarbiavimo modelį, vienijantį septynis universitetus, du mokslinių tyrimų institutus ir penkis verslo partnerius. Pasak jos, ši iniciatyva rodo, kad Lietuvos mokslo institucijos, sutelkusios kompetencijas, gali tapti stipriomis pasaulinio lygio universitetų partnerėmis. Tokį modelį būtų galima pritaikyti ir kitose strategiškai svarbiose srityse.
Rektorė taip pat pabrėžė mokslo ir inovacijų atašė tinklo plėtros, tarptautinių talentų pritraukimo bei ilgalaikio strateginių partnerysčių finansavimo svarbą.
Anot jos, Lietuvos mokslo diplomatijos sėkmę turėtų rodyti ne vien pasirašyti susitarimai ar įvykę susitikimai, bet ir konkretūs rezultatai: bendri moksliniai projektai, pritrauktos investicijos, inovacijos bei mokslo indėlis sprendžiant valstybei svarbius klausimus.
Siekiant šių tikslų, būtina pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie nuoseklios mokslo diplomatijos politikos, kurioje universitetai būtų lygiaverčiai valstybės partneriai.
Mokslo diplomatijos ir tarptautinio bendradarbiavimo temos buvo plėtojamos ir spalio 22 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokslo saugumas: tarpdisciplininis požiūris į geopolitinių rizikų valdymą ir atsparios visuomenės stiprinimą“, kurią kartu surengė Užsienio reikalų ministerija ir MRU. Tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ programai priklausiusiame renginyje Lietuvos ir užsienio ekspertai aptarė, kaip geopolitinių iššūkių akivaizdoje užtikrinti mokslo saugumą, išsaugant akademinę laisvę, mokslo atvirumą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
