Ar valstybę galime vadinti gerovės valstybe vien todėl, kad jos ekonominiai rodikliai geri? O gal tikroji gerovė prasideda ten, kur ekonomikos augimo naudą pajunta kiekvienas visuomenės narys?

Šiuos klausimus portale „15min“ paskelbtame komentare „Kas yra tikra „išvystyta gerovės valstybė“?“ nagrinėja gerovės valstybės ir socialinės politikos tyrėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Viešosios politikos ir valdymo instituto profesorius dr. Arvydas Guogis.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad vertinant valstybės gerovę nepakanka remtis vien bendruoju vidaus produktu, ekonominiu konkurencingumu ar kitais ekonominiais rodikliais. Ne mažiau svarbu, kaip visuomenėje užtikrinamas socialinis saugumas, mažinama atskirtis, stiprinamas solidarumas ir sudaromos galimybės žmonėms visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Savo komentare A. Guogis aptaria keturias socialinės kokybės dimensijas – socialinį ir ekonominį saugumą, socialinę įtrauktį, socialinę sanglaudą bei socialinį įgalinimą. Būtent jų visuma leidžia plačiau vertinti, kiek valstybė yra pažengusi kurdama visuomenės gerovę.

Analizuodamas Lietuvos situaciją, profesorius kelia klausimą, ar šalies ekonominiai pasiekimai pakankamai atsispindi žmonių socialinėje gerovėje. Tai skatina pažvelgti į valstybės pažangą plačiau – ne tik per ekonomikos augimo rodiklius, bet ir per žmonių gyvenimo kokybę, socialinį saugumą bei galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.

Kokiais kriterijais turėtume matuoti tikrąją valstybės gerovę ir kiek Lietuva šiandien atitinka išvystytos gerovės valstybės sampratą?

Kviečiame skaityti MRU profesoriaus dr. Arvydo Guogio komentarą „Kas yra tikra „išvystyta gerovės valstybė“?“, paskelbtą naujienų portale „15min“.