Birželio 9 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko tarptautinis mokslinis seminaras, skirtas pristatyti naujausius mokslinių tyrimų rezultatus apie visuomenės segmentaciją, pasitikėjimą mokslu ir efektyvią mokslo komunikaciją. Renginyje dalyvavo mokslininkai, mokslo komunikacijos specialistai, žiniasklaidos atstovai, politikos formuotojai ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovai iš Lietuvos bei užsienio šalių. Daugiau nei pusę seminaro dalyvių sudarė užsienio mokslininkai ir ekspertai, todėl renginys tapo svarbia tarptautine platforma dalintis tyrimų įžvalgomis ir aptarti jų praktinį pritaikymą.

Seminaro metu buvo pristatyti projekto metu atliktų tyrimų rezultatai, parengtos rekomendacijos mokslo komunikatoriams bei naujai sukurta edukacinė platforma INFODEMIJA. Ši platforma yra pirmasis Lietuvoje sukurtas įrankis, leidžiantis mokslo komunikatoriams ir kitų sričių specialistams tiesiogiai taikyti empiriniais duomenimis pagrįstą auditorijų segmentavimo metodiką.

Pristatydami tyrimo rezultatus, mokslininkai akcentavo, kad visuomenės grupės skiriasi ne tik pasitikėjimu mokslu, bet ir medijų vartojimo įpročiais, informacijos vertinimo kriterijais bei motyvacija įsitraukti į mokslinę komunikaciją. Todėl efektyvi komunikacija reikalauja diferencijuoto požiūrio ir tikslinių strategijų, pritaikytų konkrečioms auditorijoms.

Svarbiausias seminaro akcentas buvo edukacinės platformos INFODEMIJA pristatymas. Platforma sukurta taip, kad būtų naudinga tiek akademinei bendruomenei, tiek praktinio mokslinio pasirengimo neturintiems komunikatoriams. Jos turinys pateikiamas naudojant interaktyvias vizualizacijas, aiškius pavyzdžius ir praktinius įrankius.

Platformą sudaro keturi pagrindiniai komponentai. Pirmasis – interaktyvūs auditorijų segmentų profiliai, leidžiantys greitai identifikuoti skirtingų visuomenės grupių charakteristikas pagal pasitikėjimo struktūrą, medijų vartojimo įpročius ir įsitraukimo motyvus. Antrasis – komunikacijos strategijų gairės, kuriose pateikiami konkretūs žinučių pavyzdžiai, rekomenduojami komunikacijos kanalai ir tinkamiausi komunikacijos tonai kiekvienam segmentui. Trečiasis komponentas – dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis auditorijos vertėjas, leidžiantis mokslines žinutes automatiškai adaptuoti pasirinktai auditorijai. Ketvirtasis – rekomendacijų rinkinys su praktiniais veiksmų planais įvairioms tikslinėms grupėms.

Seminaro dalyviai taip pat buvo supažindinti su rekomendacijų sklaidos veiklomis, vykdytomis tiek akademinėje, tiek viešojoje erdvėje. Projekto rezultatai pristatyti nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, publikuoti recenzuojamuose mokslo leidiniuose, o rekomendacijų praktinis pritaikymas aptartas specialiuose seminaruose ir dirbtuvėse su komunikacijos specialistais bei kitais suinteresuotųjų šalių atstovais.

Svarbi seminaro dalis buvo diskusija dėl suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo modelio tobulinimo. Diskusijoje dalyvavę mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, nevyriausybinių organizacijų nariai ir komunikacijos ekspertai aptarė galimybes stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų, žiniasklaidos, politikos formuotojų ir visuomenės organizacijų. Dalyviai pabrėžė, kad tik nuoseklus įvairių sektorių bendradarbiavimas gali užtikrinti veiksmingą atsaką į dezinformacijos ir infodemijos iššūkius.

Tarptautinis seminaras MRU tapo svarbiu žingsniu stiprinant mokslo komunikacijos kompetencijas, skatinant įrodymais grįstų komunikacijos sprendimų taikymą ir kuriant glaudesnį mokslininkų bei visuomenės dialogą.

Projektas „Pasitikėjimo mokslu didinimas kaip priemonė stiprinant visuomenės atsparumą netikroms žinioms (angl. fake news) klimato kaitos kontekste“ finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (LMT), sutarties Nr. P-VIS-23-57.