Ar darbuotojai iš tiesų gali saugiai pranešti apie pastebėtus pažeidimus? Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos mokslininkių atliktas tyrimas atskleidė, kad nors daugelyje Lietuvos energetikos sektoriaus organizacijų vidiniai pranešimų kanalai jau įdiegti, jų veiksmingumas vis dar kelia iššūkių.

Spalio 7 d. Vilniuje vykusiame Pranešėjų apsaugos forume „Vidiniai pranešimų kanalai: nuo tyrimo rezultatų iki veiksmingos praktikos“ tyrimo rezultatus pristatė MRU Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros užsakymu tyrimą atliko MRU Teisės mokyklos mokslininkių komanda – prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė, prof. dr. Lyra Jakulevičienė ir doc. dr. Renata Marcinauskaitė.

Ką atskleidė tyrimas?

2026 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais vykdytame tyrime dalyvavo 79 energetikos sektoriaus organizacijos. Mokslininkės vertino, kaip jose įgyvendinami pranešėjų apsaugos reikalavimai, ar veiksmingai veikia vidiniai pranešimų kanalai ir su kokiomis problemomis susiduriama praktikoje.

Tyrimo rezultatai atskleidė kelias svarbias problemas:

• Ne visos organizacijos turi vidinius pranešimų kanalus. Jų neturi ketvirtadalis apklaustų savivaldybių įmonių ir kiek mažiau nei pusė privataus sektoriaus respondentų.

• Trūksta informuotumo. Net 73 proc. vidinių kanalų neturinčių organizacijų nežino apie pareigą juos įdiegti.

• Nepakankamas atsakingų asmenų pasirengimas. Specialius mokymus yra išklausę tik 47 proc. vidinius kanalus administruojančių kompetentingų subjektų.

• Pranešimų sulaukiama itin retai. 2024–2025 m. jų gavo vos 5 proc. apklaustų organizacijų. Tai gali rodyti ne tik mažą pažeidimų skaičių, bet ir nepakankamą darbuotojų pasitikėjimą sistema.

Tyrimas taip pat parodė, kad organizacijose ne visada užtikrinamas pranešimų konfidencialumas, laikomasi jų nagrinėjimo terminų ar darbuotojams suteikiama aiški informacija apie galimybę pranešti.

Nuo formalaus reikalavimo – prie veiksmingos apsaugos

Remdamosi tyrimo rezultatais, MRU mokslininkės parengė 25 rekomendacijas, skirtas vidinių pranešimų kanalų veikimui tobulinti. Jose akcentuojama būtinybė stiprinti atsakingų asmenų kompetencijas, užtikrinti informacijos konfidencialumą, reguliariai organizuoti darbuotojų mokymus ir vertinti kanalų veiksmingumą.

Mokslininkių teigimu, vien įdiegti pranešimų kanalą nepakanka. Svarbu, kad darbuotojai žinotų, kaip juo naudotis, pasitikėtų pranešimų nagrinėjimo procesu ir nebijotų kalbėti apie galimus pažeidimus.

Forume pristatytos išvados tapo pagrindu ekspertų ir praktikų diskusijoms apie pranešėjų apsaugos sistemos stiprinimą Lietuvoje.

Su visu tyrimu galima susipažinti čia.