Kaip keičiasi mūsų santykis su darbu, gyvenimu ir technologijomis? Šiuos klausimus LOGIN konferencijoje nagrinėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai, kviesdami pažvelgti giliau: ne tik į tai, kaip dirbame šiandien, bet ir kaip keičiasi pats žmogaus vaidmuo technologijų pasaulyje.

Darbas – jau nebe gyvenimo ašis

„Anksčiau gyvenimą derinome prie darbo, šiandien Gen Z darbą derina prie gyvenimo“, – sakė MRU Sūduvos akademijos dekanė dr. Raimonda Bogužaitė, pridūrusi, kad nors pati nepriklauso Gen Z kartai, yra arti jos ir gerai jaučia jos nuotaikas. Pasak mokslininkės, tai rodo esminį požiūrio pokytį. Anot dekanės, darbas nebėra suvokiamas kaip vieta ar pagrindinė gyvenimo ašis. Jis tampa viena iš gyvenimo dalių: „Svarbu nebe kur dirbu, o kaip gyvenu kiekvieną dieną“. Kartu keičiasi ir tai, ko tikimasi iš darbo: pareigas keičia prasmė, o griežtą grafiką – individualus gyvenimo ritmas, kuris turi derėti su žmogaus poreikiais. Pasak mokslininkės, keičiasi ir profesinės tapatybės suvokimas – darbas išlieka svarbus, tačiau nebėra vienintelis atsakymas į klausimą, kas esame. Gen Z kartai svarbūs ir kiti aspektai – vertybės, santykiai, bendruomenė, gyvenamoji aplinka. Šie pokyčiai, anot dekanės, griauna ir ilgai dominavusią nuostatą, kad tik didmiestis užtikrina karjeros galimybes, o pasilikimas regione – ribotas galimybes. „Vieta tampa sąmoningu pasirinkimu, o ne ekonomine būtinybe“, – dalinosi dr. R. Bogužaitė su LOGIN konferencijos auditorija.

Gen Z ir regionų pasirinkimas

Tai ypač akivaizdu skaitmeninės kartos kontekste. Gen Z yra pirmoji karta, kuriai hibridinis darbas yra norma, dirbtinis intelektas – kasdienis įrankis, o lankstus, asinchroninis darbo ritmas – natūrali darbo organizavimo forma. Vis dėlto, kaip pabrėžia mokslininkė, vien nuotolinio darbo nepakanka. Jauniems žmonėms svarbus gyvas ryšys, bendruomenė ir priklausymo jausmas. Dėl to, anot jos, keičiasi ir pagrindinis klausimas: „klausiama nebe apie tai, kokį darbą gausiu, klausiama, kokį gyvenimą su tuo darbu galėsiu gyventi“. Ši logika, pasak dr. R. Bogužaitės, atveria naujas galimybes regionams. Jie vis rečiau suvokiami kaip kompromisas, o vis dažniau – kaip sąmoningas pasirinkimas. Lietuvos regionai apskritai turi daug pranašumo ir galimybių. Geras pavyzdys – augantis Marijampolės potencialas.  Regionai gali tapti patrauklia erdve gyventi ir kurti: per pastaruosius kelerius metus čia reikšmingai išaugo investicijos, stiprėja strateginės transporto jungtys, o universitetinės infrastruktūros plėtra, įskaitant MRU Sūduvos akademiją, kuria naujas galimybes. Tačiau tam, kad regionai iš tiesų taptų patrauklūs, nepakanka vien infrastruktūros ar nuotolinio darbo galimybių. „Regionui reikia ne tik gyventojų, bet žmonių, kurie čia kuria – ryšius, idėjas ir ateitį“, – akcentuoja ji. Apibendrindama mokslininkė teigia, kad Gen Z iš esmės perrašo nusistovėjusias taisykles: darbas nebėra tik vieta, karjera nebėra tik pareigos, o regionas nebėra tik kompromisas.

Dirbtinis intelektas ir žmogaus ribos

Apie technologijų poveikį žmogui LOGIN konferencijoje kalbėjo ir MRU profesorius dr. Povilas Aleksandravičius. Pasak jo, svarbu aiškiai atskirti dirbtinį intelektą ir žmogaus sąmonę. Nors technologijos sparčiai tobulėja, žmogaus sąmonė išlieka kur kas sudėtingesnė: ji apima ne tik mąstymą, bet ir emocijas, valią, vaizduotę, intuiciją, patirtį. Svarbiausia – ji yra subjektyvi. „Mes galime pajausti, suvokti patys save“, – pabrėžia filosofas. Būtent ši vidinė patirtis, anot jo, yra riba, kurios dirbtinis intelektas neperžengia. DI analizuoja, jungia ir apibendrina duomenis, tačiau neturi vidinio pasaulio – tik kombinuoja jau turimą informaciją. Net kai DI kalba „žmogiškai“, tai tėra išmoktas atsakas, o ne tikras išgyvenimas. „Frazė „aš tave myliu“ nereiškia, kad DI patiria meilę“, – pažymi profesorius. Tuo tarpu žmones dažnai klaidina polinkis projektuoti savo vidinį pasaulį į išorę. „Mes linkę pakeisti patį žmogų jo atvaizdu, pavyzdžiui, nuotrauka. Panašiai ir su DI: matome tai, ką patys į jį įdedame, – dalinasi profesorius, – todėl technologija gali apgaulingai atrodyti „gyva“.“

Technologijos ir žmogaus pasirinkimai

Technologijų pasaulyje netrūksta drąsių prognozių. Elon Musk yra užsiminęs, kad ateityje žmonės gali tapti dirbtinio intelekto „augintiniais“, o Sam Altman kalba apie galimą visų darbo vietų transformaciją. Visgi profesorius šias vizijas vertina skeptiškai. Jo teigimu, dirbtinis intelektas kuriamas remiantis smegenų veiklos modeliu, bet tai dar nereiškia, kad jis priartėja prie sąmonės – tarp skaičiavimo ir išgyvenimo išlieka esminė praraja. Todėl DI gali būti laikomas analitiniu intelektu, tačiau neturi galimybių tapti kūrybiniu ar emociniu. Ši skirtis ypač svarbi kalbant apie darbo ateitį. Pasak profesoriaus, DI perims funkcijas, kurioms pakanka logikos, tačiau išliks sritys, kur būtinas žmogiškas sąmoningumas – mokymas, psichologinė pagalba, vertybiniai sprendimai.

Vis dėlto didžiausias iššūkis slypi ne darbo rinkoje. „Problema gali būti ne tai, kad DI atims darbus, o tai, kad mes patys nustojame tam tikrus darbus daryti“, – dalijasi profesorius. Jei technologijos perims vis daugiau užduočių, kyla klausimas, ar neprarasime gebėjimo mąstyti, kurti ir spręsti patys. Dar sudėtingesnė tampa motyvacinė dilema: kam stengtis, jei DI tą patį padaro greičiau? Todėl svarbiausia, anot profesoriaus, ne konkuruoti su dirbtiniu intelektu, o ieškoti „papildomumo zonos“ – erdvės, kur žmogus sąmoningai išlaiko tai, ko technologija negali pakeisti. Šią mintį jis iliustruoja paveikiais pavyzdžiais: ar mokymasis be gyvo mokytojo būtų toks pats? Ar restoranas be darbuotojų išliktų ta pati vieta? Ar socialinė pagalba be žmogiško ryšio iš tiesų veiktų? Dirbtinis intelektas gali suteikti daugiau laiko nei bet kada anksčiau. Ir visgi, ar sugebėsime jį panaudoti taip, kad neprarastume to, kas mus daro žmonėmis? Pranešimą Login konferencijoje prof. dr. P. Aleksandravičius užbaigia viltingai: „Ši transformacija gali paskatinti ir naują kūrybinį impulsą ir išryškinti tikrąją žmogiškų gebėjimų vertę, jei tik patys jo neatsisakysime“.

Ką tai reiškia šiandien?

Abiejų mokslininkų įžvalgos rodo bendrą kryptį – tiek kalbant apie darbą, tiek apie technologijas, vis labiau ryškėja ne pačių sistemų galimybės, o žmogaus pasirinkimai. Tai, kaip dirbsime ir kaip gyvensime su technologijomis, priklausys nuo to, kiek gebėsime išlaikyti pusiausvyrą tarp patogumo ir sąmoningumo. LOGIN konferencijoje nuskambėjusios mintys leidžia suprasti, kad pokyčiai vyksta ne keičiantis technologijoms, o mūsų požiūryje – į darbą, gyvenimą ir patį žmogų.

 

Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė

Nuotraukos: Lukas Kodis