Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos doktorantė ir jaunesnioji asistentė Andra Lapė dalyvavo Australijoje, Kernse, vykusiame Australazijos sveikatos teisės koledžo (angl. Australasian College of Legal Medicine, ACLM) 2026 m. metiniame moksliniame kongrese. Į tarptautinį renginį, subūrusį medicinos ir teisės ekspertus, MRU atstovė buvo pakviesta skaityti pranešimą kaip vienintelė teisės ekspertė iš Europos tarp kongreso pranešėjų.
Kongrese A. Lapė pristatė pranešimą „Medical Liability Without Blame? Patient Complaints, Compensation and Healthcare Accountability: The Lithuanian Case“, kuriame analizavo Lietuvoje taikomą žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelį, pacientų skundų nagrinėjimo mechanizmus ir jų reikšmę sveikatos priežiūros sistemos atsakomybei bei pacientų teisių apsaugai.
Ar žalos atlyginimas be kaltės iš tiesų palengvina pacientų teisių gynimą?
Viena svarbiausių MRU doktorantės pristatyto tyrimo išvadų – žalos atlyginimo be kaltės modelis savaime negarantuoja paprastesnės ir veiksmingesnės pacientų teisių apsaugos.
Nors nuo 2020 m. Lietuvoje pacientams, siekiantiems žalos atlyginimo, nebereikia įrodinėti konkretaus sveikatos priežiūros specialisto kaltės, praktikoje vis dar kyla sudėtingų klausimų dėl žalos nustatymo, priežastinio ryšio ir įrodymų vertinimo. Todėl net ir pacientų teisių gynimą supaprastinti turintis mechanizmas gali virsti sudėtinga administracine ar teismine procedūra.
Pranešime taip pat aptarta naujausia Lietuvos teismų praktika ir žalos atlyginimo statistika. 2025 m. Žalos pacientų sveikatai padarymo nustatymo komisija gavo 341 prašymą dėl žalos atlyginimo. Iš jų 80 atvejų buvo priimti teigiami sprendimai, o nustatyta kompensacijų suma siekė beveik 1 mln. eurų.
Pasak A. Lapės, šie duomenys leidžia įvertinti ne tik teisinio reguliavimo principus, bet ir tai, kaip žalos atlyginimo sistema veikia praktikoje bei su kokiais iššūkiais susiduria pacientai, siekdami apginti savo teises.
„Sveikatos teisėje svarbu ne tik tai, kas įtvirtinta įstatymuose, bet ir tai, kaip šios nuostatos veikia praktikoje. Net pažangiausias teisinis reguliavimas nepasieks savo tikslo, jei neužtikrins realios pacientų teisių apsaugos, prieinamo žalos atlyginimo ir pasitikėjimo sveikatos priežiūros sistema“, – pabrėžia A. Lapė.
Pacientų teisių apsauga – daugiau nei finansinė kompensacija
MRU doktorantės teigimu, veiksminga pacientų teisių apsauga neturėtų apsiriboti vien galimybe gauti finansinę kompensaciją. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūros būtų aiškios, prieinamos bei suprantamos pacientams.
Kartu būtina siekti, kad pacientų skundai ir nustatyti pažeidimai taptų pagrindu tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybę ir užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje.
Toks požiūris leidžia į medicininę atsakomybę pažvelgti plačiau – ne tik kaip į individualios žalos atlyginimo klausimą, bet ir kaip į galimybę kurti saugesnę, skaidresnę bei pacientų pasitikėjimą stiprinančią sveikatos priežiūros sistemą.
Lietuvos patirtis – tarptautinių diskusijų dalis
Dalyvavimas tarptautiniame kongrese suteikė galimybę pristatyti Lietuvos teisinio reguliavimo patirtį medicinos ir teisės ekspertams iš kitų valstybių, palyginti skirtingus pacientų teisių apsaugos modelius ir aptarti jų taikymo praktikoje iššūkius.
Pasak A. Lapės, tokios tarptautinės diskusijos ypač svarbios siekiant kritiškai įvertinti nacionalinio reguliavimo privalumus bei trūkumus ir ieškoti sprendimų, galinčių prisidėti prie veiksmingesnės pacientų teisių apsaugos Lietuvoje.
Vizitas taip pat prisidėjo prie tarptautinio akademinio bendradarbiavimo stiprinimo ir A. Lapės vykdomų doktorantūros mokslinių tyrimų pacientų teisių bei medicininės atsakomybės srityje plėtojimo.
Vizitas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, sutarties Nr. S-DAK-26-89.
