Kodėl vieni regionai jaunimui atrodo patrauklesni už kitus? Ar jauno žmogaus sprendimą likti gimtajame krašte lemia tik darbo ir studijų galimybės, ar ne mažiau svarbu tai, kaip regionas save pristato, kokį ryšį su juo jaučia gyventojai ir kiek aktyvus yra vietos bendruomenės gyvenimas? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai, savo tyrimo rezultatus pristatę tarptautinėje konferencijoje Barselonoje.
Spalio 22 d. MRU mokslininkai doc. dr. Miglė Černikovaitė, doc. dr. Monika Petkevičiūtė-Stručko ir doc. dr. Artūras Jurgelevičius dalyvavo jubiliejinėje 50-ojoje tarptautinėje regionų mokslo konferencijoje (angl. „50th International Conference on Regional Science“), kurią Barselonoje (Ispanija) surengė Katalonijos atvirasis universitetas (Universitat Oberta de Catalunya, UOC). Renginys subūrė daugiau nei 100 mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių.
Konferencijoje MRU tyrėjai pristatė pranešimą „Digital Communication, Cultural Identity and Regional Media Visibility in Youth-Oriented Regional Attractiveness“, kuriame aptarė vykdomo projekto „Skaitmeninė komunikacija ir kultūrinis identitetas didinant regioninį patrauklumą jaunimui“ (DICRA, Nr. S-A-UEI-23-8) tarpinius rezultatus.
Regionų patrauklumą formuoja ne tik ekonominės galimybės
Jaunimo išvykimas iš mažesnių miestų ir regionų yra vienas iš iššūkių, turinčių ilgalaikių pasekmių jų socialinei, ekonominei ir kultūrinei raidai. Mažėjant jaunų gyventojų skaičiui, regionams tampa sudėtingiau išlaikyti gyvybingas bendruomenes, užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą ir kurti sąlygas ateities augimui.
Todėl ieškant būdų, kaip didinti regionų patrauklumą jaunimui, svarbu vertinti ne tik darbo vietų pasiūlą ar infrastruktūrą, bet ir mažiau apčiuopiamus veiksnius – informacijos prieinamumą, vietos bendruomenės matomumą, kultūrinį identitetą bei galimybes jaustis regiono gyvenimo dalimi.
MRU mokslininkai analizavo visų dešimties Lietuvos apskričių 2010–2024 m. duomenis, siekdami nustatyti, kaip skaitmeninė komunikacija, kultūrinis identitetas ir regioninės žiniasklaidos matomumas susiję su 15–29 metų gyventojų dalimi regionuose.
Tyrimo rezultatai atskleidė keletą reikšmingų tendencijų.
Skaitmeninis prieinamumas – svarbus regionų patrauklumo veiksnys. Nustatyta, kad geresnė interneto prieiga ir aktyvesnis jo naudojimas statistiškai susiję su didesne jaunų gyventojų dalimi regione, net ir įvertinus kitas regionines sąlygas bei bendras šalies tendencijas. Tai leidžia kelti prielaidą, kad skaitmeninė aplinka gali būti svarbi jaunimui vertinant gyvenimo regione galimybes.
Vietos žiniasklaidos matomumas taip pat gali atspindėti regiono gyvybingumą. Tyrimas parodė teigiamą ryšį tarp regioninių laikraščių tiražo ir jaunimo dalies. Nors tai nereiškia, kad tradicinė žiniasklaida tiesiogiai lemia jaunimo pasirinkimus, šis rodiklis gali atspindėti aktyvesnį vietos viešąjį gyvenimą, stipresnius informacinius ryšius ir bendruomenės įsitraukimą.
Vien kultūros įstaigų skaičiaus nepakanka regiono patrauklumui įvertinti. Analizuojant kultūros centrų, muziejų ir mėgėjų meno kolektyvų skaičių, aiškaus statistinio ryšio su jaunimo dalimi nenustatyta. Tai atkreipia dėmesį į svarbų aspektą: kultūros reikšmę jaunimui gali lemti ne vien infrastruktūros gausa, bet ir galimybės aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime, kurti socialinius ryšius bei jausti priklausymą vietos bendruomenei.
Tyrimo įžvalgos – galimybė ieškoti naujų regioninės politikos sprendimų
MRU mokslininkų tyrimas aktualus ne tik akademinei bendruomenei, bet ir savivaldybėms, regioninės plėtros specialistams bei komunikacijos profesionalams. Jo rezultatai skatina plačiau pažvelgti į regionų patrauklumo didinimą ir kelti klausimą, ar pakankamai dėmesio skiriama tam, kaip regionai bendrauja su jaunimu, kokį savo įvaizdį kuria ir kiek galimybių suteikia jauniems žmonėms įsitraukti į vietos gyvenimą.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad statistiniai ryšiai savaime neatskleidžia priežastinių sąsajų. Siekiant geriau suprasti, kas iš tiesų lemia jaunų žmonių pasirinkimus, kitame DICRA projekto etape kiekybinę analizę numatoma papildyti jaunimo apklausomis.
Jos padės išsiaiškinti, kaip patys jaunuoliai vertina gyvenimą Lietuvos regionuose, kokie veiksniai stiprina jų ryšį su gyvenamąja vieta ir kas paskatina ieškoti galimybių kitur.
Tarpdisciplininis DICRA projektas, jungiantis komunikacijos, kultūros ir regioninių studijų perspektyvas, siekia ne tik geriau suprasti regionų patrauklumo jaunimui veiksnius, bet ir prisidėti prie veiksmingesnio dialogo tarp jaunimo ir regionų kūrimo skaitmeninėje erdvėje.
