Kasmetinėje jaunųjų mokslininkų konferencijoje Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai pademonstravo, kaip aktualūs psichologiniai tyrimai padeda geriau suprasti šiuolaikinio žmogaus patirtis. Nuo kultūrinės tapatybės paieškų ir karo baimės iki smurto bei perfekcionizmo spąstų socialiniuose tinkluose. Jaunieji tyrėjai ne tik pristatė savo įžvalgas, bet ir parodė, kad mokslas gali būti neatsiejama kasdienybės dalis, padedanti įžvelgti prasmes, kurti saugesnę aplinką ir drąsiau žvelgti į ateitį.
Penkios jaunos tyrėjos – MRU psichologijos studijų studentės ir absolvenės – savo įžvalgomis ir moksliniais atradimais dalijosi gegužės viduryje vykusioje XXII-ojoje Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijoje „Kasdienybė kintančiame pasaulyje“. MRU psichologijos studijos vykdomos pagal Europos psichologų federacijos (EFPA) standartus atitinkančias programas: nuo trumpiausių Lietuvoje psichologijos bakalauro iki raidos ir edukacinės psichologijos magistro studijų.
Kasmetinė Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija – tai erdvė, kur psichologų mokslinė bendruomenė iš visos Lietuvos pristato savo darbus ir diskutuoja apie tai, kaip mokslas gali prisidėti prie žmonių gerovės.
Ieškant savęs tarp kultūrų
MRU absolventė Alifiya Ali tyrė, kaip Vilniuje studijuojančios jaunos moterys iš skirtingų šalių suvokia savo tapatybę. Taikydama interpretacinę fenomenologinę analizę, ji išryškino, kad jų tapatybę formuoja kultūrinis paveldas, profesiniai lūkesčiai, lyties vaidmenys ir ateities vizijos.
Pasak Alifiyos, globalizacijos kontekste jaunos moterys ne tik priima savo kultūrą, bet ir drąsiai peržiūri ją kritiškai: atsisako to, kas nebeatitinka jų vertybių. Tapatybė, pasirodo, nėra statiška – ji kuriama nuolat, veikiama išorinių aplinkybių ir vidinių sprendimų.
„Aš pati, kaip jauna moteris, ieškanti savo identiteto, atlikdama interviu pajutau, kad esu ne viena tokia“, – dalijosi Alifiya, į MRU studijuoti atvykusi iš Indijos.
Šis tyrimas primena, kad tapatybės klausimai svarbūs ne tik psichologams, bet ir švietimo, migracijos ar darbo politikos formuotojams.
Alifiya Ali pranešimas buvo pripažintas geriausiu Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijos sesijoje „Kalba, tapatybė ir ryšiai“.
Šeimos planavimas nestabiliais laikais
MRU absolventė Ida Vainio iš Suomijos ir MRU trečio kurso studentė Leyla Akbarova iš Azerbaidžano aiškinosi, kaip neapibrėžtumas veikia mūsų pasirinkimus.
Tyrėjos domėjosi, kaip jaunų žmonių ateities planus dėl šeimos pagausėjimo veikia karo pavojaus suvokimas: ar pesimistinis požiūris dėl ateities ir ketinimas tapti tėvais susiję.
Tyrimo rezultatai parodė, kad karo grėsmė jaunus žmones veikia skirtingai. Tie, kurie nerimauja dėl karo grėsmės ir linkę pesimistiškai žiūrėti į ateitį, rečiau įsaivaizduoja galimą šeimos pagausėjimą. Tačiau kitus tos pačios aplinkybės veikia priešingai – jaučiama baimė dėl karo sustiprina jų norą susilaukti vaikų ateityje.
Anot jaunųjų tyrėjų, tai gali būti siejama su vadinamąja greita gyvenimo strategija. Tai yra tokia strategija, kai nesaugumo akivaizdoje žmogus pasirenka „gyventi dabar“, ieškodamas prasmės ir stabilumo artimuose santykiuose.
Taigi nerimas dėl karo gali lemti du visiškai priešingus jaunuolių pasirinkimus dėl šeimos vizijos ateityje.
Tiriant smurtą be papildomos traumos: DI pagalba
MRU studentė Gineta Švapalytė siekė suprasti, kaip intymaus partnerio smurtas veikia moters savijautą. Tačiau vietoje jautrių apklausų su realiomis moterimis, Gineta panaudojo dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotus atsakymus, kad sumažintų pakartotinio traumatizavimo riziką.
Paaiškėjo, kad DI, nors kartais ir klysta, geba pakankamai tiksliai atkartoti dažniausiai pasitaikančias tendencijas. Tai gali tapti vertingu įrankiu tyrimuose, kur etiškas duomenų rinkimas yra itin svarbus: tiriant jautrią temą - smurtą artimoje aplinkoje.
„DI negydo traumų, bet gali padėti jas geriau suprasti, taip nesukeliant papildomos žalos tyrimų dalyvėms“, – pabrėžia Gineta.
Tyrimas žymi vieną pirmųjų bandymų Lietuvoje naudoti DI sugeneruotą imtį socialiniuose moksluose – žingsnis link inovatyvių, etiškų sprendimų.
Skaitmeninis perfekcionizmas: spaudimas būti tobulu
MRU studentė Katerina Polina Blinova tyrė ryšį tarp perfekcionizmo ir socialinio palyginimo jausmo tarp jaunų suaugusiųjų. Rezultatai atskleidė, kad kuo daugiau laiko žmonės praleidžia socialiniuose tinkluose, tuo labiau didėja jų noras atrodyti „tobuliems“. Tiek savo pačių, tiek aplinkinių akyse.
Vyrai dažniau pasižymėjo į kitus orientuotu perfekcionizmu, moterys – jautrumu išoriniam spaudimui.
„Tai tarsi nematomas lyginimosi žaidimas, kurio taisyklių niekas nepaaiškina, bet visi jame dalyvauja“, – sako Katerina.
Tyrimas rodo, kad socialinė medija veikia nevienodai: skirtingas grupes paveikia skirtingi spaudimai. Pasak autorės, kai kurie apklausos dalyviai prie ekranų praleidžia daugiau nei 10 valandų per dieną – tai tik patvirtina temos aktualumą.
Mokslo žingsniai, keičiantys kasdienybę
Jaunieji MRU tyrėjai dalyvavimą konferencijoje įvardijo kaip galimybę pristatyti savo darbus. Taip pat – tai puiki proga įsitraukti į akademinį dialogą, pajusti, kaip psichologija veikia realų pasaulį.
Tapatybės paieškos, karo poveikis, technologijų taikymas ar socialinių tinklų iššūkiai – tai temos, su kuriomis susiduria daugelis mūsų. O jaunųjų mokslininkų tyrimai – tai ženklas, kad mokslas gali padėti ne tik suprasti, bet ir keisti kasdienybę.
Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
Nuotrauka – asociatyvi, Canva.com