Mykolo Romerio universiteto (MRU) įkurtame „Bičiulių sode“ surengtoje sakurų žydėjimo šventėje aidėjo japoniška muzika, gerai nusiteikę žmonės džiaugėsi pavasariu, vaišinosi arbata bei tradiciniais japoniškais gardėsiais.
Pasigėrėti krintančių japoniškos vyšnios žiedų pūga Mykolo Romerio universiteto „Bičiulių sode“ susirinko universiteto bendruomenė, aplinkiniai gyventojai ir svečiai. „Hanami“ – gilią kultūrinę istoriją turinti žiedų stebėjimo tradicija tapo sava Universiteto bendruomenei, ji vis labiau prigyja ir visoje Lietuvoje.
Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė pasidžiaugė, kad kartu su sakurų medžiais užaugo ir Mykolo Romerio universitetas, kuriame šiandien galima išgirsti ne tik lietuviškai, bet ir japoniškai, korėjietiškai, ukrainietiškai, angliškai ir kitomis kalbomis kalbančius studentus ir profesorius iš daugiau kaip 60 pasaulio šalių.
Rektorė padėkojo Universiteto bendruomenei, kurios nariais tapo ir ukrainiečiai, už bendrystę ir susitelkimą, kuri padeda įveikti ir sunkiausius išbandymus. Ji palinkėjo, kad žavi sakurų žydėjimo akimirka liktų ne tik gražiose nuotraukose, bet ir širdyse.
Renginyje plačiau apie „Hanami“ šventės tradicijas susirinkusiai bendruomenei papasakojo MRU Senato narė, lektorė prof. dr. Gražina Čiuladienė.
Visi MRU „Bičiulių sode“ augantys 39 medžiai turi savo vardus – „Laisvė“, „Drąsa“, „Pagarba žmogaus teisėms“, „Taika“, „Teisingumas“ ir kitus, kurie simbolizuoja bendrąsias žmonijos vertybes, kuriomis vadovaujasi ir MRU – pirmasis valstybinis universitetas, įkurtas nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Taip pat skirtos specialios dedikacijos Mykolo Romerio universitetui, žymiems jį kūrusiems ir puoselėjusiems profesoriams. Visi „Bičiulių sodo“ mecenatai pažymėti specialioje atminimo lentoje.
Sodo koncepciją pasiūlė, parinko medžius ir konsultavo japoniško sodo Lietuvoje pradininkas Kęstutis Ptakauskas. „Bičiulių sode“ trijų metrų aukštį pasiekė čia pasodintos 24 sakuros, iki dviejų metrų užaugo 15 japoninių šermukšnių.
Sodo koncepcijos autorius japoniškas sakuras ir šermukšnius parinko neatsitiktinai: sakura simbolizuoja vidinį orumą, kilnumą, jaunystę ir atsinaujinimą, šermukšnis – vidinį grožį, privatumą, taiką ir prieglobstį. Šie medžiai itin charakteringai atspindi ir metų laikų kaitą – sakuros žydi pavasarį, o japoniniai šermukšniai įspūdingai keičia spalvą rudenį.
